greitasis kreditas

Kelmės rajone esančio Minupių kaimo parduotuvėlėje galima nusipirkti ne tik duonos ar pieno, bet ir gauti greitąjį kreditą. Šia galimybe susiviliojo ir senjorų pora Virgina ir Algimantas, neturėdami už ką įsigyti malkų. Tačiau per 2 metus už pasiskolintą 1 tūkstantį eurų žmonės grąžino dvigubai, o priminimai apie artėjančią įmokos dieną ateina iki šiol.

Šventinis laikotarpis, kai reikia pasirūpinti ne tik dovanomis, bet ir bendra šventine atmosfera, gali ne vienam tapti tikru finansiniu išbandymu jam pasibaigus. Norinčių pasiskolinti pinigų ar nusipirkti brangesnį daiktą išsimokėtinai padaugėja, tačiau paskolas vėliau reikia atiduoti su kaupu.

Jaunas vyras iš Rokiškio rajono sako tapęs sukčiaus auka, jo vardu paimta greitųjų kreditų už daugiau kaip 8 tūkst. eurų, pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. 1995 metais gimęs Rokiškio rajono gyventojas policijai pranešė, kad kreditai be jo žinios paimti pasinaudojus jo elektroninės bankininkystės duomenimis. Pinigai iš įvairių greitųjų kreditų bendrovių pasiskolinti 2015 metų gegužės - spalio mėnesiais.

Nuo sausio 15 d. alternatyvaus finansavimo bendrovė „BnP Finance“, valdanti vartojimo paskolų asmenims prekės ženklus „Bobutės paskola“ ir „Pop kreditas“, nebeteikia trumpalaikių kreditų 10 ir 20 d. laikotarpiams. Tokį bendrovės sprendimą lėmė pasirinktas verslo modelis – teikti tik ilgalaikes paskolas ir skatinti klientus planuoti savo biudžetą, finansinių įsipareigojimų vykdymui skiriant tik nedidelę dalį mėnesio pajamų. Praėjusiais metais „BnP Finance“ išdavė 2700 vnt.

 Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Paskolų verslas Švedijoje paskutiniais metais augo itin sparčiai. Valstybinis antstolių biuras jau kelerius metus iš eilės stengiasi atkreipti šalies politikų dėmesį į augančią problemą – per lengvai suteikiamas paskolas ir per dideles palūkanas, kas dažniausiai jaunus žmones įklampina į skolas. Kaip problematiškiausios įvardijamos greitųjų kreditų įmonės.

Dar visai neseniai apdovanotas Prezidentės, jaunas režisierius Vytautas Puidokas (26) stebina kolegas ir artimuosius: pasiėmęs greitąjį kreditą jis skubiai išvyko į Amazonės džiungles, kur, anot jo, galbūt šiuo metu miršta jo būsimo filmo herojai. Neteko net paso – atrado istoriją filmui Vytautas Puidokas yra iš Raseinių kilęs, Didžiojoje Britanijoje mokslus baiges režisierius, grįžes į Lietuvą įgyvendino kelis gerai žinomus televizinius projektus ir nufilmavo dokumentinį filmą.

Asta Kažukauskienė, Joana Lapėnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos apylinkės teismui perduota vienos iš didžiausių telefoninių sukčių gaujos byla. Gaujos pagrindą sudarė Alytaus pataisos namuose bausmes atlikinėję kaliniai. Pasak Klaipėdos prokurorų, sukčiams galėjo talkinti ir pataisos namuose dirbantys pareigūnai. Pasak prokurorų, sukčiavimą telefonu prieš trejus metus pradėjo 6 Alytaus pataisos namuose kalintys asmenys.

Irma Janauskaitė, LRT telelvizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Smulkiuosius, dažnai vadinamus greitaisiais, kreditus teikiančios įmonės nuo šiol bet kuriam žmogui leidžia pačiam pasiprašyti neskolinti jam pinigų, taip pat savo klientams ima siūlyti nemokamą teisinę pagalbą ginčuose. Azartiški, pernelyg išlaidūs ar geriantys žmonės nuo šiol gali pasiprašyti, kad jiems neskolintų pinigų.

Prireikus vartojimo paskolos, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų pirmiausia kreiptųsi į banką. 11 proc. lietuvių, turėdami galimybę rinktis tarp kredito įstaigų, pasitikėtų kredito unija, o 7 proc. – greitųjų kreditų bendrove. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Aurelija Kaškelevičienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Suomijoje nuo birželio 1 d. įsigaliojantis įstatymas nustato teikiamų kreditų palūkanų lubas, taigi greitųjų kreditų bendrovės už mažas paskolas nebegalės gauti didelių palūkanų. Viena didžiausių suomių greitųjų įmonių „Ferratum“ teigia, kad nebeapsimokės teikti 100 eurų paskolų. Ekspertai: Suomijos ekonomika neaugs Suomijos ūkis neatsigauna taip greitai, kaip buvo prognozuojama.

Vakar baigęs nagrinėti dar vieną su internetinėmis pažintimis ir sukčiavimais susijusią nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai baudžiamąją bylą, perduotą Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų, teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo 19 metų panevėžiečiui H .V. už svetimu vardu paimtus kreditus paskirta 90 parų arešto bausmė, jam teks atlyginti padarytą turtinę žalą greitųjų kreditų bendrovei.

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

Kai kurios greitųjų kreditų įmonės iki 30 proc. paskolų išduoda bedarbiams, du trečdaliai klientų vėluoja sumokėti įmokas. Tą rodo preliminarūs Lietuvos banko tyrimo rezultatai. „Kai kuriose įmonėse du trečdaliai klientų vėluoja [grąžinti įmokas], tai kelia tam tikrų įtarimų, ar tos įmonės nesistengia suteikti kreditus tokiems klientams, kurie, tikėtina, nesugebės grąžinti kredito.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Ukmergės rajono apylinkės prokuroras Julius Gelumbauskas teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo. Šiuo nusikaltimu kaltinama 45 metų ukmergiškė N. F. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šiemet vasario pradžioje N. F. apgaule savo naudai iš vieno pažįstamo ukmergiškio išviliojo 2 000 litų. Skųsdamasi nepritekliais ir motinos liga, ji įkalbėjo vyriškį savo vardu iš vienos greitus kreditus dalijančios įmonės paimti paskolą. Įmokas už ją moteris žadėjo mokėti pati.

Žodis „bankas“ kreditavimo paslaugų įmonės pavadinime gali daryti įtaką potencialaus kredito vartotojo nuomonei apie tai, ar atitinkama įmonė yra, ar nėra bankas, rodo Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) užsakymu vasario mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Iš „bankų“ tikisi daugiau Tyrimas parodė, kad šalies gyventojai kreditavimo įmones, kurių pavadinimuose yra žodis „bankas“, dažniau palaiko bankais.

Beveik kas penktas gyventojas, paėmęs greitąją paskolą, nesugeba laiku jos grąžinti. Dabar šalyje veikia apie 30 įmonių, kurios teikia greituosius kreditus. Jų išdalinta apie 50 mln. litų. Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė tiksliai neatsako, kokius procentus ima tokias paslaugas teikiančios bendrovės. Tačiau ji pripažįsta, kad greitieji kreditai, kai paprastai skolinamasi nuo 100 iki 1 tūkst. litų, kainuoja brangiai. „Šita paslauga yra brangi.

Finansų įstaiga „General Financing“, teikianti vartojimo kreditų ir vartotojiško lizingo paslaugas, kreditus imančius šalies gyventojus ragina domėtis ne kreditams taikomomis palūkanomis ir kitais mokesčiais, o prašyti pateikti siūlomos paslaugos metinę kredito grąžinimo normą (toliau MKGN). Būtent MKGN yra tas dydis, kuris leidžia, nesigilinant į skirtingas kreditorių taikomas paslaugų kainodaras, paprastai ir tiksliai palyginti kelis kredito teikimo pasiūlymus ir išsirinkti pigiausią.

Vilniaus apygardos teismas priėmė  finansų įstaigos „General Financing“ ieškinį, kuriame prašoma uždrausti greitųjų kreditų bendrovei „NWO Invest“ neteisėtai naudoti subdomeną www.kredit123.lt, bei nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti dalį bendrovės „NWO Invest“ turto.

Greitųjų vartojimo kreditų asociacija (GVKA), siekdama formuoti atsakingą trumpalaikių paskolų rinką, įspėja apie galimą skolinimosi riziką ir stengiasi šviesti visuomenę apie greituosius vartojimo kreditus, jų paskirtį. Ketinančius imti trumpalaikę paskolą GVKA siekia perspėti apie skolinimosi riziką.

Trumpalaikes paskolas teikianti bendrovė „SMScredit.lt" atlikusi viešą apklausą, kurioje dalyvavo beveik 3000 respondentų, kelia prielaidą, jog daugiausiai greitųjų vartojimo kreditų yra suteikiama dirbantiems vienišiams. Apklausos metu buvo siekiama identifikuoti greitųjų vartojimo kreditų rinkos tikslinėms auditorijoms būdingus bruožus. Į klausimus atsakinėjo vyrai ir moterys iš visos Lietuvos. Tyrimo rezultatai rodo, jog paskolas tolygiai ima tiek vyrai, tiek moterys.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) kreipimąsi dėl neteisėto žodžio „bankas“ vartojimo kai kurių „greituosius“ kreditus teikiančių įmonių pavadinimuose. VVTAT, vadovaudamasi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, kreipėsi į UAB „Paskola šiandien“ (centobankas.lt), UAB „Minibank“ (minibank.lt), UAB „Dolce bankas“ (dolcebankas.