gražina gruzdienė

  Šalies vadovei sukritikavus valdančiųjų sprendimą permesti politinę atsakomybę Trišalei tarybai, svarstant naująjį Darbo kodeksą, profesinių sąjungų atstovė taryboje sako, kad toks sprendimas pasiteisino. Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė sako suprantanti, kodėl yra kritikuojamas sprendimas politinę atsakomybę perduoti Trišalei tarybai, bet tai, anot jos, išėjo tik į naudą.

Seimui antradienį patobulinus nuo liepos įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą, permainų darbo santykių lankstumo prasme tikėtis neverta, sako ekonomistai. Anot jų, iš pradžių kelti ambicingi tikslai liberalizuoti darbo santykius, tačiau iš tikrųjų naujasis įstatymas tiesiog labiau atspindės realią situaciją darbo rinkoje. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad pakoreguotas Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams, nei ankstesnis jo variantas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vėl siūlo licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones. Komitetas šią savaitę pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kad tokios įmonės be licencijos veikti negalėtų. Galutinį sprendimą priims Seimas. „Kad neštų atsakomybę ir žmonės, kurie kreipiasi į tokias įmones, turėtų tam tikras garantijas, ginant savo teises - darbo jėgos eksportas į užsienį iš dalies ir jų labai aktyvus ir perspektyviai dirbamas darbas“, - komitete aiškino A.Sysas.

Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas, sukėlęs visuomenės diskusijų audrą, antradienį bus svarstomas Trišalėje taryboje. Tiesa, jau dabar akivaizdu, jog nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus norų, kad su juo susiję įstatymų projektai kuo greičiau keliautų į Seimą, diskusijos dėl jo virs ilgai ir bus karštos.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Trišalei tarybai vadovaujanti profesinių sąjungų atstovė skeptiškai vertina mokslininkų grupės pateiktą darbo santykių reguliavimo projektą. Gražina Gruzdienė sako, kad jis nėra sąžiningas darbuotojų atžvilgiu ir net pavojingas. „Manau, kad naujasis projektas dar labiau padidins socialinę įtampą ir apskritai yra pavojingas, įvertinant dabartinę geopolitinę padėtį. Abejočiau, kad į projektą buvo perkelta geriausia europinė patirtis“, - BNS sakė G.Gruzdienė.

Žinių radijas Darbo grupei, kuri, kaip teigiama, susideda iš mokslininkų, siūlant pertvarkyti Darbo kodeksą dėl ko esą padidės užimtumas ir kils atlyginimai, Maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė „Žinių radijui“ pirmadienį teigė, kad pačio Darbo kodekso pakeitimo projekto viešumoje dar nėra, todėl labai sunku suprasti, ar juo yra primetama politinė valia, ar tai yra derybos tarp socialinių partnerių. „Dabar mes kapstome razinas iš pyrago.

„Pagrindinė problema – darbo užmokestis, darbo užmokesčio politikos Lietuvoje nebuvimas“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė mūsų šalies Trišalėje taryboje ir Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. Taip Tarptautinės darbo dienos proga ji atsakė portalo balsas.lt žurnalistams, kurie teiravosi, kas profesinėms sąjungoms labiausiai neduoda ramybės pastaruoju metu.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Antradienį  Vyriausybės rūmuose vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo aptartas susitarimas dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, dialogas tarp socialinių partnerių vyksta konstruktyviai. „Trišalės tarybos diskusijos, nors ir karštos, yra konstruktyvios. Iš esmės sutarta dėl pirmųjų dviejų susitarimo dalių, kuriose kalbama apie makroekonominio šalies stabilumo užtikrinimą bei bedarbystės mažinimą.

Seime rengiamas Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektas. Siūloma įtvirtinti 45 dienų atostogas ir kelti parlamentarų atlyginimus. Kaip vertinti tokias idėjas, BTV laidoje „Karštas vakaras“ diskutavo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, Seimo nariai Žilvinas Šilgalis, Saulius Stoma ir Trišalės tarnybos bei Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

„Minimali alga yra visiškai neaktuali tiems žmonėms, kurie uždirba daug, nes jie uždirba žymiai daugiau, negu minimumą. Tuo tarpu žmonių, kurie  uždirba mažai (arba sukuria mažai), atžvilgiu tai yra bloga priemonė, nes užkerta jiems kelią į darbo rinką. Kitaip tariant, jei tu nesukuri tiek, kokia yra tavo darbo vietos kaina, tavęs darbdavys tiesiog nesamdys“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Žmonės vis labiau skursta, tūkstančiai bėga svetur, tačiau dešiniesiems politikams ir „laisvosios rinkos“ ekonomistams tai visiškai nerūpi. Minimalios algos didinimas nesulaukia platesnio pritarimo, o pavieniai ekspertai, raginantys didinti žmonių uždarbį, retai girdimi. Vis dėlto, BTV tiesioginiame eteryje Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis nepabūgo įvardinti dabartinės sistemos blogybių.

Per pastaruosius penkis šių metų mėnesius lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio vien už etilo alkoholį surinkta 79, 3 mln. litų mažiau, o stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimų apimtis krito 31,4 proc., tokius skaičius pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. „Metų pradžioje prognozavome, kad padidinus akcizą stipriam alkoholiui, į valstybės biudžetą bus surinkta 100 mln.

Profsąjungos nesutinka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymais vėlinti bedarbio pašalpos mokėjimo terminą ir sugriežtinti sąlygas bedarbiams gauti ligos išmokas. Tokiais siūlymais ministerija tvirtina skatinanti darbo rinką ir siekianti užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai su nedarbo pažymėjimais pratęsiamas bedarbio pašalpos mokėjimas.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį po susitikimo su profesinių sąjungų atstovais paragino Vyriausybę daugiau su jomis bendrauti ir atsižvelgti į jų pasiūlymus, kaip gerinti padėtį ekonominės krizės apimtoje darbo rinkoje. „Prezidentas ragina Vyriausybę atidžiau įsiklausyti į profsąjungų balsą ir pasinaudoti jų patirtimi“, - žurnalistams sakė šalies vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Nenoru ir nesugebėjimu kalbėtis su tauta kaltinta valdžia vakar visą pusdienį skyrė žmonių bėdoms išklausyti. Per 300 žmonių - nuo moksleivių iki pensininkų - vakar rytą kantriai stovėjo per visą V.Kudirkos aikštę nutįsusioje eilėje, kol sulaukė leidimo užeiti į Vyriausybės rūmus.

Lietuvos profesinės sąjungos, ketvirtadienį piketavusios prie Seimo ir Vyriausybės, pareiškė nepritariančios darbuotojų įmokos „Sodrai“ tarifo didinimui nuo 3 iki 4 procentų. Maždaug 10 žmonių piketo prie Seimo organizatoriai reikalavo, kad parlamentas, užuot didinęs mokesčius ir darbuotojų sąskaita lopydamas „Sodros“ biudžeto skyles, priimtų nepopulistinius sprendimus dėl taupymo ir valdymo išlaidų mažinimo.

Trišalė taryba pripažįsta, kad Seimas jos neišgirsta „tik epizodiškai“, tačiau reikalauja, kad parlamentarai be jos žinios nepriimtų jokių pataisų, susijusių su socialiniais ir darbo klausimais. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas neatmeta galimybės siūlyti Seimo Statuto pataisas, kurios numatytų, kaip Seimas turi reaguoti į Trišalės tarybos išvadas dėl parlamente priimamų įstatymų pataisų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narė Gražina Gruzdienė Seimą ragina „paspausti“ Vyriausybę, kad ši priimtų sprendimą dėl minimalios algos nuo 800 iki 1 tūkst. litų padidinimo nuo kitų metų sausio. „Artėja šildymo sezonas, tegu žmonės sužino, kad jie daugiau gaus bent jau nuo kitų metų pradžios“, - trečiadienį Trišalės tarybos narių susitikime su Seimo vadovu Česlovu Juršėnu kalbėjo G.Gruzdienė.

Ateinančių metų biudžetuose įmonės turi atsižvelgti į kilsiančią minimalią mėnesio algą, tačiau kiek ji augs, priklausys nuo to, kurį įstatymą pasirinks valdžia. O profsąjungų sukalbamumas priklauso nuo jos lyderio vietos socialdemokratų sąraše. Darbo kodeksas numato, kad dėl minimalios mėnesio algos (MMA) turi susitarti darbdavių, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai.

Trišalėje taryboje kol kas užstrigo profsąjungų siūlymas nuo spalio pradžios minimalią algą padidinti nuo 800 iki 1 tūkst. Lt. Darbdaviai sako, kad padidėjusių atlyginimų mokėti nebeišgalėtų. Kaip išeitį jie siūlo tai, jog kartu su minimalia alga didėtų ir neapmokestinamasis minimumas. Dėl tokio sprendimo verslininkai esą galėtų atsisakyti ir kai kurių lengvatų. Idėją nuo spalio minimalią algą didinti iki 1 tūkst.

Trišalei tarybai bus siūloma minimalų mėnesio atlygį kilstelti iki 1000 litų, o neapmokestinamųjų pajamų minimumą - iki 520 litų. Įteisinus šiuos dydžius darbdaviai sutiktų su PVM lengvatų panaikinimu. Į birželio viduryje vyksiančio Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę įrašyti klausimą dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo pasiūlė profsąjungų atstovai, rašo „Verslo žinios“. „Reikia apie tai kalbėti iš anksto, kad žinotume, kokio dydžio minimalus atlyginimas bus 2009 metais.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Vis dažniau tenka girdėti apie nepatenkintų darbuotojų ketinimus streikuoti. Praėjusią savaitę dėl neišmokėtų atlyginimų streikavo AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojai. Vis dėlto Lietuvoje darbuotojams labai sudėtinga teisėtai organizuoti streiką įmonėje.