gintaras varnas

Į Lietuvą ateina naujos kartos taromatai. Nuo šiol nebereikės ilgai stovėti ir kišti į aparatą po vieną taros vienetą – naujosios kartos taromatas vienu ypu praris iki 100 butelių ir skardinių. Naujos kartos taromatas kol kas vienas ir vienintelis, jį gyventojai gali rasti Žirmūnuose įsikūrusioje „Rimi“ parduotuvėje. „Užstato sistema labai pasiteisino, gyventojų nuomonė ir vertinimai apie sistemą yra labai aukšti.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai sukaupė ir grąžino rekordinį gėrimų užstato pakuočių skaičių – per 672 mln. vienetų, rašoma Užstato sistemos administratoriaus (USAD) pranešime spaudai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko maždaug 240 grąžintų pakuočių, kurios tapo vertinga antrine žaliava ir nukeliavo pas perdirbėjus. USAD duomenimis, daugiausia grąžina tuščių PET plastiko pakuočių – net 345,4 mln. Taip pat gyventojai grąžino 281,7 mln. aliuminio ir 563 tūkst.

Didžiausias Lietuvos aludaris „Švyturys-Utenos alus“ praneša, jog šį mėnesį gamyboje pradeda naudoti naujus butelius, kurie yra pagaminti panaudojant 100 proc. perdirbto PET plastiko, vadinamojo rPET. Numatoma, jog naujovė jau pirmais metais sumažins beveik 100 tonų pirminio PET plastiko išleidimą, pakeičiant jį panaudotu.

Vaidas Maršalka, Arnas Ašmonas ir Artūras Svorobovič – trys aktoriai, kuriuos serialo „Gaujų karai. Karveliai“ žiūrovai pažįsta kaip skirtingų, bet itin ryškių charakterių kompanionus, įsiliejusius į negailestingą kriminalinį pasaulį. Mažai kam žinoma, bet ir už kadro ši trijulė, kurią seriale pažįstame kaip Romką, Nuostolį ir Drambliuką – bičiuliai, vienbalsiai tvirtinantys, kad dirbti draugų apsuptyje yra vienas malonumas, rašo pranešime spaudai.

Fenomenu visame pasaulyje vadinamas festivalio „Kino pavasaris“ Vilniaus oro uoste organizuojamas patyriminis kino projektas „Aerokinas“ ruošiasi paskutinių savaičių seansams.

Šį trečiadienio vakarą vienas žinomiausių šalies dzainerių – Juozas Statkevičius – sukvietė visus mados mylėtojus į naujausią savo Haute Couture mados šou, įvykusį „Litexpo“ parodų rūmuose sostinėje. Šiais metais čia buvo gausu naujienų, o podiumu žengė ir puikiai žinomos Lietuvos garsenybės.

Šį trečiadienio vakarą „Litexpo“ parodų rūmus, įsikūrusius sostinėje, sudrebino kasmetinis Juozo Statkevičiaus Haute Couture mados šou, į kurį susirinko daugybė mados mylėtojų. Tiesa, ne tik tarp svečių buvo žinomų veidų – ne ką mažiau garsios moterys žengė ir podiumu. Šiais metais čia pasirodė Asmik Grigorian, teatro ir kino aktorė bei dainininkė Severija Janušauskaitė, top modeliai Julija Steponavičiūtė, Karolina Toleikytė, Aistė Regina Klivečkaitė bei daugelis kitų.

Trečiadienio vakarą „Litexpo“ parodų rūmus, įsikūrusius sostinėje, sudrebino kasmetinis Juozo Statkevičiaus Haute Couture mados šou, į kurį susirinko daugybė mados mylėtojų. Tiesa, ne tik tarp svečių buvo žinomų veidų – ne ką mažiau garsios moterys žengė ir podiumu. Šiais metais čia pasirodė Asmik Grigorian, teatro ir kino aktorė bei dainininkė Severija Janušauskaitė, top modeliai Julija Steponavičiūtė, Karolina Toleikytė, Aistė Regina Klivečkaitė bei daugelis kitų.

Beveik po trisdešimties metų Juozo Statkevičiaus Haute Couture mados šou lapkričio 20 d. grįžta į LITEXPO rūmus, rašoma pranešime spaudai. Šou kurianti komanda žada sudėtingiausius techninius sprendimus, kurių tikslas yra priartinti žiūrovą prie mados kūrinių.

Po peticija išsaugoti Punios šilą per tris dienas pasirašė beveik 7,8 tūkst. gyventojų. Artimiausiu metu peticijos organizatoriai tikisi surinkti 10 tūkst. parašų. Praėjusią savaitę per 100 įvairių visuomeninių sričių atstovų kreipėsi į Lietuvos Prezidentą prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai, rašome pranešime spaudai.

Jau po dvejų metų prekyboje nebeliks nei plastikinių šiaudelių, nei vienkartinių puodelių ar lėkščių. Prekybininkai tam jau ruošiasi ir jau siūlo pakaitalus iš popieriaus ir medienos. Tuo metu gėrimų gamintojai su didžiuliu nerimu žiūri į ateitį, mat jiems po 5-erių metų gali tekti gaminti naujoviškus butelius. Briuselis reikalauja, kad atidarius butelį, kamštelis liktų prikabintas ir neterštų gamtos. Europos institucijos nusprendė, kad plastikinių butelių supirkimo sistemos negana.

Vasarą praūžę daugybę lankytojų sutraukiantys didieji festivaliai šiemet buvo ne tik pramogų, bet ir gerų darbų vieta. Tūkstančius vienkartinių pakuočių į VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) stendą sunešę festivalių svečiai ne tik pasirūpino švaresne aplinka bei gavo dovanų, bet ir savo sumokėtą užstatą perdavė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugijai (LASMEDA). Geri darbai sutapo su pramogomis „Festivalių svečius supažindinome su savo veikla, kartu prisidėjome prie švaresnės a...

Lietuvos užstato sistemą prižiūrinti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) stabdys UAB „Tokyo“ ir UAB „Devika“ gėrimų pakuočių priėmimą. Gyventojai raginami iki šių metų rugsėjo 11 d. priduoti visas turimas šio gamintojo pakuotes. Užstato lėšas pasilieka sau 2 metus Lietuvoje veikianti užstato sistema priklauso nuo glaudaus gamintojų, pardavėjų bei USAD bendradarbiavimo, rašoma pranešime spaudai.

Užstato sistemoje dalyvaujantis gėrimų gamintojas „Butautų dvaro bravoras“ jau ilgą laiką nevykdo finansinių įsipareigojimų sistemai. Negaudama užstato lėšų, ne pelno siekianti „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) nuo rugpjūčio 28 d. stabdo sutartį su minėta įmone ir nebepriims jos pakuočių. Gyventojai raginami iki minėtos datos priduoti visas turimas šio gamintojo pakuotes.

Žinios apie Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato sistemą pasiekė ir Australiją – pirmadienį šalyje lankėsi Vakarų Australijos aplinkos apsaugos ministras Stephenas Dawsonas, kuris siekia, kad 2020 m. tokia sistema startuotų ir Vakarų Australijoje. „Norime mokytis iš geriausių“, – taip vizito tikslą apibūdino ministras. Užstato sistema Lietuvoje skaičiuoja vos trečius metus, tačiau aukšti ir itin greit pasiekti surinkimo rodikliai nuolat traukia kitų šalių dėmesį.

Pataisyti, perdirbti, panaudoti darkart. Tai pagrindiniai žiedinės ekonomikos principai. Nors Lietuvoje apie žiedinę ekonomiką kalbama retokai, tačiau kasdien mažų mažiausiai dešimtys tūkstančių šalies gyventojų naudojasi jos principais ir, patys to nežinodami, taip kaskart prisideda prie švaresnio ir saugesnio pasaulio kūrimo. 444 kg – tiek buitinių atliekų 2016 m. sugeneruodavo vienas Lietuvos gyventojas. Dar visai neseniai – 2005-aisias – šis rodiklis siekė 387 kg.

Pataisyti, perdirbti, panaudoti darkart. Tai pagrindiniai žiedinės ekonomikos principai. Nors Lietuvoje apie žiedinę ekonomiką kalbama retokai, tačiau kasdien mažų mažiausiai dešimtys tūkstančių šalies gyventojų naudojasi jos principais ir, patys to nežinodami, taip kaskart prisideda prie švaresnio ir saugesnio pasaulio kūrimo. 444 kg – tiek buitinių atliekų 2016 m. sugeneruodavo vienas Lietuvos gyventojas. Dar visai neseniai – 2005-aisias – šis rodiklis siekė 387 kg.

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė – po užstato sistemos starto aplinka ėmė švarėti, užstatinės taros rūšiavimas paskatino rūšiuoti visas atliekas, o didžiausias rūšiavimo priešas – tingėjimas. Atitiko lūkesčius Užstato sistemos startas – viena iš Lietuvos sėkmės istorijų, kuri ir kitas šalis jau įkvėpė įsivesti panašią sistemą. Štai ir dabar 97 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad užstato sistema reikalinga arba labai reikalinga.

2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių. O kiekviena pakuotė gyventojui grąžino po 10 centų. Iš viso visi pridavusieji tarą susigrąžino milijoną eurų per daugiau nei du metus.  Visų indėlis „Milijardas pakuočių – šį rodiklį pasiekėme neįtikėtinai greitai. Tai galima vadinti užstato sistemos sėkme.

Taros užstato sistema Lietuvoje veikia mažiau nei dvejus metus, o VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia jau pasiekęs 2020 metams iškeltą užduotį. Pernai, pirmaisiais užstato sistemos metais, USAD Lietuvoje surinko 415 mln. vienetų taros arba apie 74 proc. į rinką išleistų pakuočių. Šįmet šis rodiklis pasiekė 92 proc., o per visus metus numatoma surinkti 535 mln. vnt. į rinką išleistų pakuočių, o dar 60 mln. vnt. daugkartinių butelių turėtų būti grąžinti gamintojams.

Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas pasakoja, kad pirmais metais buvo norima surinkti 50 proc., o 90 proc. pakuočių surinkti 2020 m., tačiau jau šiemet surinkta 92 proc. pakuočių.

Lietuvoje kitąmet bus surinkta ir sutvarkyta net 90 proc. į rinką išleistų užstato pakuočių – tiek, kiek kitose Europos šalyse, kur panašios užstato sistemos veikia jau ne vienerius metus. Tokius ambicingus planus patvirtino VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba, remdamasi naujausiomis taros grąžinimo tendencijomis. „Diegdami sistemą nesitikėjome, kad sistema Lietuvoje prigis taip sparčiai, jog tuos rodiklius, kurių tikėjomės nebent po poros metų, pasieksime dar šiemet.

Kuo daugiau pakuočių grąžinama į taromatus, tuo brangiau kainuoja juos sutvarkyti - negrąžintas užstatas nebepadengia visų išlaidų, todėl joms kompensuoti papildomai lėšų žadama gauti iš gėrimų gamintojų ir iš importuotojų, šie sako, kad išlaidas turėtų padengti pirkėjai - gėrimų kainos gali kilti ir lapkritį, ir nuo naujųjų metų.

 Nuo vasario 1 dienos Lietuvoje startuoja nauja taros užstato sistema. Metalinės, stiklinės ir plastikinės pakuotės bus ženklinamos išskirtiniu ženklu ir tuomet jas mesime į specialiai tam pastatytus taromatus, o vėliau galėsime atgauti užstatą. Lietuva yra viena iš dar nedaugelio šalių Europoje, kuri turės šią sistemą.

Spektaklį gėjų ir AIDS tema pastatęs teatro režisierius Gintaras Varnas ironizuodamas pareiškė, kad gėjų Lietuvoje nėra, yra tik paradai. Naujausias režisieriaus spektaklis „Tiksinti bomba“, sukurtas pagal populiarią kanadiečių dramaturgo Michaelio MacLennano pjesę „Beat the Sunset“, pasakoja apie du jaunus vyrus, visuomenės akyse nuteistus dėl intymių jausmų vienas kitam.

Praėjusią savaitę paviešintas kultūros ministro Arūno Gelūno siūlymas Panevėžio savivaldybei perimti Juozo Miltinio teatrą šokiravo ne tik jo aktorius, konfliktuojančius su ministerijos paskirtu teatro vadovu Romualdu Vikšraičiu, bet ir visus Lietuvos žmones, kuriems rūpi šiandienė kultūros padėtis ir jos perspektyva. Garsus teatro režisierius Gytis Padegimas dienraščiui sako, kad reikia mušti pavojaus varpais.

Istoriniai Sluškų rūmai Vilniuje, kur įsikūręs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teatro ir kino fakultetas, atveria savo duris kiekvienam smalsiam žiūrovui ir klausytojui. Gegužės 3-5 dienomis čia vyks Sluškų rūmų meno festivalis - nemokama muzikos, teatro ir kino šventė visiems sostinės gyventojams ir svečiams.

Jei mielai lankotės dramos teatre, o iškilių Lietuvos režisierių – Gintaro Varno, Eimunto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo – vardai jums reikšmingi kaip įkūnijantys originalias, įdomias, nevienadienes teatro idėjas, turėtumėte neaplenkti Nacionalinio operos ir baleto teatro. Sausio 19 d. čia rodoma Giuseppe's Verdi opera „Rigoletas“, kurią režisavo  vienas iš ryškiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos scenos meistrų, Gintaras Varnas.

Gintaro Varno teatras „Utopija“  bei Dariaus Luko teatras spalio 10 ir 11 d. Londono Courtyard teatre pristato dvikalbę premjerą – režisieriaus Dariaus Luko Piraičio sukurtą ir režisuotą pjesę „Titrai/Subtitles“, nagrinėjančia aktualią migracijos, jauno žmogaus tapatybės bei agoniją ir malonumą atnešančios kosmopolitinės realybės temas.

Rugsėjo 22 dieną, ketvirtadienį, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre žiūrovai išvys atnaujintą spektaklį „Nusiaubta šalis“. Jis sukurtas pagal Europoje gerai žinomų rašytojų Tankredo Dorsto ir Ursulos Ehler pjesę „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“. Didžiulės apimties kūrinį iš vokiečių kalbos išvertė Antanas A. Jonynas, spektaklio režisierius – Gintaras Varnas, scenografė – Marta Vosyliūtė, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė.

Teatras „Utopia“ savo naująjį sezoną pasitinka lietuviškos dramaturgijos premjera - režisieriaus Dariaus Luko Piraičio sukurta ir režisuota pjese „Titrai/Subtitles“. Rugsėjo 10 ir 11 dienomis spektaklis bus rodomas Menų spaustuvės Kišeninėje salėje. Kūrinys nagrinėja šiuo metu itin aktualią migracijos, jauno žmogaus tapatybės bei malonumą ir agoniją atnešančios kosmopolitiškos realybės temas.

Judėjimas „Už gamtą“, dėl Miškų įstatymo pataisų Lietuvių tautos kultūrinis ir dvasinis paveldas yra glaudžiai susijęs su gamta. Neatsitiktinai Lietuvos kelias į laisvę 1988 – siais prasidėjo galingu gamtosauginiu sąjūdžiu. Išlikęs gamtos paveldas yra pagrindinis ir didžiausias Lietuvos valstybės turtas, teikiantis dvasinę atgaivą ir materialinę naudą Lietuvos žmonėms.

Nacionalinio dramos teatro meno vadovas Audronis Liuga kalbėdamas apie savo veiklą valstybiniame teatre pabrėžė, kad darbo imtis sutiko tik su sąlyga, kad bus visiškai atsakingas už teatro meninės programos sudarymą. Tikslus vienas iš svarbiausių teatro žmonių Lietuvoje įvardino labai pragmatiškai – nacionalinis dramos teatras turi tapti moderniu, aktualiu ir būti arčiau žiūrovų.

Trečiadienį, balandžio 27 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyko spaudos konferencijoje-susitikimas su žiniasklaidos atstovais, kuriame teatro vadovybė pateikė neoficialią ataskaitą ir pristatė ateities planus. Generalinis direktorius Martynas Budraitis kalbėdamas apie nuveiktus darbus tikino, kad per pirmąjį pusmetį pavyko įgyvendinti didžiąja dalį planų ir nors ne visi darbai pastebimi naujo nacionalinio dramos teatro veido formavimas vyksta sėkmingai.

Režisierius G. Varnas teatre „Utopia“ rengia premjerą – pagal vieno garsiausių XX a. Ispanų poetų ir dramaturgų Federico Garcia Lorcos pjesę „Publika“ (El Publico). Pjesė parašyta 1930, bet tik 1976 jos tekstas buvo išspausdintas Londone. Poetui gyvam esant ji nebuvo statyta, ir tik 1972 JAV studentiškas teatras ją pirmą kartą pastato pagal rankraščio kopiją.

Antradienio popietę paaiškėjo, jog Nacionalinio dramos teatro vadovo konkurse nugalėjo ligšiolinis Oskaro Koršunovo teatro direktorius Martynas Budraitis. Po pusdienį vykusio konkurso komisijos bei visuomenių ekspertų posėdžio, jam vadovavęs ministras sakė, kad įtarimai supainiojus viešuosius ir privačius interesus neleidžia ligšiolinio vadovo A. Večerskio skirti toliau eiti valdiškas pareigas bei svarstyti jo kandidatūros.

Iki Juozo Statkevičiaus naujos kolekcijos „Pavasaris/vasara 2011“ pristatymo liko lygiai savaitė. Septynios dienos, per kurias dizaineris demonstracijai baigs ruošti 50 kolekcijos komplektų, būsimo reginio režisierius Gintaras Varnas sudėlios paskutinius eigos akcentus, muzikos prodiuseris ir grupės „Happyendless“ narys Andrius Alien pabaigs kurti muzikinį takelį, o menininkas Donatas Jankauskas (Duonis) sudėlios paskutinius štrichus scenografijos sprendime. Spalio 28 d. 20 val.

Lietuvos kultūros baruose – skandalas. Lietuvos meno pasaulis pakilo į kovą prieš Adolfą Večerskį. Menininkai kreipėsi į Prezidentę, kad neleistų jam vadovauti Nacionaliniam dramos teatrui. Nes teatro direktorius teatre tvarkosi kaip nuosavame UAB. Menininkai aiškina, kad Večerskis honorarus dalija neskaidriai: kas savesnis – tam daugiau. Tačiau pats Večerskis sako, kad honoraro dydis priklauso nuo to, kaip kam pavyksta susitarti.

„Klaipėdos muzikos pavasaris“ suteikia išskirtinę progą išvysti ypatingo grožio barokinių operų spektaklius. Balandžio 13 dieną, antradienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salės scenoje bus parodytos Claudio Monteverdi (1567-1643) operos “Tankredžio ir Klorindos dvikova” ir “Nedėkingųjų šokis”. Audronės Girdzijauskaitės nuomone, 2008 metais jos tapo ”vienu netikėčiausių ir įdomiausių įvykių sezono Vilniaus menų panoramoje.

2009 metų lapkričio 14 d. sukanka lygiai metai kai įvyko Gintaro Varno spektaklio „Dekalogas“ premjera. Tai pirmas savarankiškas teatro „Utopia“ spektaklis sukurtas remiantis Dešimties Dievo įsakymų tema. Žiūrovams iš karto gali kilti asociacija jog spektaklis yra didaktiškas arba paraidžiui teigia krikščionišką pasaulėjautą. Tačiau tai nėra teisinga. Tai spektaklis, kuriame kalbama apie Dekalogo nuostatų taikymą šiandieninėje mūsų Lietuvoje, etine prasme.

Spalio 12, 13 d., 19 val., Vilniaus teatre „Lėlė“ Claudio Monteverdi (1567 – 1643) madrigalinės operos „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“. Režisierius - Gintaras Varnas, dailininkė - Julija Skuratova, muzikinės dalies vadovas - Darius Stabinskas, dalyvauja: konsortas Brevis, aktoriai, solistai. Pirmą kartą Lietuvoje 2008 metų rudenį publikai pristatytos Monteverdi operos sulaukė didžiulio publikos ir profesionalių operos meno vertintojų susidomėjimo.

Vilniaus publikos spalio 8–11 dienomis laukia Lietuvos teatro ir šokio maratonas – per 4 dienas bus parodyti 24 lietuvių kūrėjų spektakliai. Menų spaustuvės, teatro Meno forto, Ūkio banko Teatro arenos, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, Valstybinio jaunimo teatro ir Lietuvos rusų dramos teatro scenose bus galima išvysti įdomiausius pastarųjų kelerių metų spektaklius, sukurtus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas režisierius Gintaras Varnas gludina paskutines naujausio savo sumanymo detales, jis baigia statyti spektaklį „Nusiaubta šalis Vilnius“. Šiam spektakliui G.Varnas subūrė itin stiprią Lietuvos kino ir teatro aktorių komandą.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas režisierius Gintaras Varnas subūrė rinktinę iškiliausių savo kartos teatro ir kino aktorių komandą tam, kad įgyvendintų vieną didžiausių savo sumanymų – spektaklį „Nusiaubta šalis Vilnius“. Rugsėjo 30 dieną „Teatro arenoje“ jį pristatys „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ kartu su tarptautiniu festivaliu „Naujosios dramos akcija‘09“ ir teatru „Utopia“. Pirmąją spektaklio „Nusiaubta šalis“ versiją pagal Tankredo Dorsto pjesę „Merlinas arb...

Lietuviško kapitalo Ūkio bankas pasirašė partnerystės susitarimą su Vilniuje balandžio mėnesį duris atvėrusia Teatro arena. Nuo šiol arena vadinsis „Ūkio banko teatro arena”. Derinami tolimesni bendradarbiavimo tarp Ūkio banko ir Teatro arenos aspektai.

Judėjimo "Už gamtą" atstovai, raginantys pavasarį nekirsti miškų ir apsaugoti gyvūnus, kaltina valstybės institucijas siauru ekonominių interesų paisymu ir gamtos apsaugos ignoravimu. Antradienį vykusioje akcijoje prie Vyriausybės rūmų, kurioje dalyvavo apie porą dešimčių aktyvistų, buvo raginama neleisti kirsti miškų pavasarį.

Balandžio 4 ir 5 dienomis 17 val. Valstybinis jaunimo teatras kartu su teatru „Utopia“ pristatys režisierius Gintaras Varnas pristatys savo naujausią premjerinį spektaklį „Šekspyriada“ sukurtą keturių Viljamo Šekspyro pjesių: „Vasarvydžio sapnas“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Ričardas II“ ir „Makbetas“ pagrindu.

Penktadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje minint Tarptautinę teatro dieną įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“, geriausiu 2008-ųjų režisieriumi paskelbtas Gintaras Varnas, tąvakar gavęs du apdovanojimus. Boriso Dauguviečio vardo premija, skiriama už novatoriškus ir originalius teatro meno sprendimus, atiteko režisieriui Oskarui Koršunovui už originalų kūrybos braižą per pastaruosius dešimt metų.

Menininkus rengiančių aukštųjų mokyklų vadovai ir pedagogai tvirtina, kad naujoji aukštojo mokslo finansavimo tvarka jiems kelia didelį nerimą - į aukštąsias mokyklas pateks tik turtingi arba tik gerai besimokantys, bet ne talentingiausi jaunuoliai. "Bijome mes dėl ateities. Ir visai rimtai", - penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė žinomas teatro režisierius ir pedagogas Gintaras Varnas.