gimnazijos

Žurnalo „Reitingai“ autoriai sudarė šalies geriausių švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos, bet ir neatrankinės mokyklos. Didžiausiu skauduliu šalies mokyklose išlieka matematika, o dėl jos kritikos strėlės krenta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Ekspertai ragina ministeriją mažiau žadėti, bet imtis realių veiksmų. Pokyčių reikalauja ir rusų kalba mokyklose. Skelbiama, kad net 75 proc.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia Lietuvos mokyklų švietimo rodiklius. Tarp lyderių – Vilniaus Licėjus ir kitos gimnazijos, vykdančios mokinių atranką. Tačiau tyrimai atskleidė ir kitą švietimo pusę: šalyje yra 5 proc. gimnazijų, kurių abiturientai negavo nė vieno šimtuko per 10 metų. Trečiadienį paskelbti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų reitingai. Paaiškėjo, kurios švietimo įstaigos pirmauja pagal abiturientų gautų šimtukų skaičių, o kurias baigę mokiniai nestudijuoja ir nedirba.

Žurnalas „Reitingai“ pagal švietimo kokybę įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas. Lyderių gretose atsidūrė ir pernai pirmavę universitetai bei kolegijos. O štai kitos švietimo įstaigos arba prarado savo pozicijas, arba kopė aukščiau. Portalas tv3.lt kviečia tiesiogiai stebėti spaudos konferenciją, kur pristatomi tyrimų rezultatai. Tyrimo autoriai vertino tiek valstybinius, tiek privačius universitetus bei kolegijas.

Dėl koronaviruso grėsmės, apsirgusių vaikų ar mokytojų, dalyje Lietuvos mokyklų rugsėjo mėnesį pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Susirgę vaikai izoliuojasi namuose su tėvais, o profesorius Vytautas Usonis ramina, kad, laimei, vaikai serga nesunkiai. Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjo V. Usonio, šiuo metu hospitalizuotų vaikų ir gydomų ligoninėje nėra. „Vaikų sergamumas labai mažas. Laimei, – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, įvairiais duomenimis, – nuo 1 iki 5 proc.

Naujausi bendrojo ugdymo mokyklų bei aukštųjų mokyklų reitingai rodo, kad jau kelerius metus iš eilės šalies ugdymo įstaigų lyderiai nesikeičia. Naujausiuose reitinguose taip pat matyti, kuriose mokyklose geriausius pasiekimus pasiekia ketvirtokai bei aštuntokai, kurių aukštųjų mokyklų absolventus geriausiai vertina darbdaviai. Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

Nauji šalies universitetų, kolegijų bei mokyklų reitingai išryškino ne tik geriausiai specialistus paruošiančias mokslo kalves, bet ir grėsmingas tendencijas. Šįkart reitinge matyti moksleivių žinių spragos – lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų užduotys lengvėja, bet žinių moksleiviams vis tiek stinga.

Pirmąją registracijos į Vilniaus mokyklas dieną sulaukta beveik trečdalio būsimųjų pirmokų prašymų. Savivaldybės duomenimis, trečiadienį startavus elektroninei registracijai pavakarę pateikta daugiau nei 2,7 tūkst. prašymų lankyti mokyklas. Iš viso šiemet sostinės mokyklose laukiama apie 7,8 tūkst. pirmokų. Savivaldybė informuoja, kad registracija vyksta sėkmingai, sistema veikia be trikdžių.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs The Duke of Edinburgh's International Award fondo generalinis sekretorius John May įteikė nacionalinę licenciją "Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui". Šis dokumentas suteikia teisę perlicencijuoti programą Lietuvoje įgyvendinančias ugdymo įstaigas. Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos atstovo Edinburgo hercogo princo Filipo sukurta programa Lietuvoje iki šiol buvo žinoma "Tarptautinių jaunimo apdovanojimų" vardu ir įgyvedninama nuo 2006-ųjų metų.

Nuo rugsėjo 1 dienos keisis 17-os sostinės 4-mečių gimnazijų pamokų pradžios laikas. Kai kurių gimnazijų 9–12 klasių mokiniams jos prasidės viena valanda, kai kurių – pusvalandžiu vėliau – nuo 9 val. Pamokų pradžios laikas keičiamas Vilniaus Antakalnio, Jono Basanavičiaus, Jono Pauliaus II gimnazijoje, Karoliniškių, „Laisvės“, „Minties“, Mykolo Biržiškos, Pilaitės, Radvilų, Salomėjos Nėries, Simono Daukanto, Šv.

Savivaldybėms reikėtų leisti pačioms spręsti, kurias ilgąsias gimnazijas palikti, o kurias uždaryti, jeigu jos nesurenka būtino skaičiaus vaikų, mano konservatorius Jurgis Razma. Jis parengė ir įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo sudaryti galimybę savivaldybėms nesivadovauti Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, o tik į jas atsižvelgti.

2013 metų geriausių šalies gimnazijų reitingo viršūnėje - Vilniaus licėjus, antroje vietoje šiemet - Kauno technologijos universiteto gimnazija. Savaitraščio "Veidas" sudarytoje reitingų lentelėje trečią vietą užima Vilniaus Jėzuitų gimnazija, toliau rikiuojasi Vilniaus Žirmūnų gimnazija ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija.

Neseniai švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys teigė, kad po poros metų šalies mokyklų bus apie 300 mažiau nei šiemet, o mokytojų sumažės net 5 tūkstančiais. Prisiminkime 2011 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Lietuvių k. teste buvo štai toks šiems laikams labai tinkantis R.Granausko tekstas „Požiūriai“: „J.Audėno, ilgamečio prezidento A.Smetonos padėjėjo, prisiminimai.

Jau ne vienerius metus gąsdinęs mokytojus, mokinius ir jų tėvus pradinių mokyklų prijungimu prie progimnazijų, vidurinių išskaidymu Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano projektas pakoreguotas ir Savivaldybės svetainėje pateiktas visuomenės svarstymui be pagrindinio stresą įvarančio punkto – sujungti mokyklas.

Nuo atei­nan­čio ru­dens Šiau­lių Me­de­ly­no pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai pri­va­lės vil­kė­ti uni­for­mas – ža­lios spal­vos megz­ti­nius su mo­kyk­los ženk­liu­ku. Kai ku­rie tė­vai tai lai­ko prie­var­ta. „Ma­no vai­kas grį­žo iš mo­kyk­los ir pra­ne­šė, kad vi­sus vai­kus, ne sa­vo no­ru, iš­ma­ta­vo ir lie­pė at­neš­ti už megz­ti­nį apie 90 li­tų“, – ra­šo re­dak­ci­jai pa­si­pik­ti­nęs tė­vas.

Mo­kyk­los už­da­ri­nė­ja­mos, jun­gia­mos. Ar rei­kia nai­kin­ti pra­di­nes mo­kyk­las, ar au­ko­ti ki­tas? Ko­kie yra mo­kyk­lų per­tvar­kos prio­ri­te­tai? Apie tai prie „Šiau­lių kraš­to“ ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­tuo­ja Šiau­lių mies­to Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta DAMS­KIE­NĖ, dvi­de­šimt me­tų Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tis švei­ca­ras, li­te­ra­tū­ros ver­tė­jas Mar­kas RO­DU­NE­RIS, Šiau­lių mies­to me­ras Jus­ti­nas SAR­TAUS­KAS ir Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tas, mies­to...

Laikai, kai moksleivis nuo pirmos iki dvyliktos klasės mokėsi vienoje mokykloje, jau praeityje. Panevėžio mieste nebėra nė vienos vidurinės mokyklos. O šiemet įteisinta ir naujovė – progimnazijos. Atvers kelią į gimnaziją Progimnazijos egzistavo dar prieškariu. Apie jas, kaip apie galimą mokyklų tipą, vėl prakalbta apie 2001 metus. Tų kalbų užteko keleriems metams, tačiau darbų taip ir nebuvo imtasi – iki šių, 2011-ųjų, kai progimnazijos pagaliau buvo įtvirtintos įstatymiškai.

Pirmadienį Molėtuose pasirašomos Seimo kanceliarijos bendradarbiavimo sutartys su Molėtų gimnazijos ir Molėtų rajono Alantos gimnazijos bendruomenėmis.

Pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie savaitraščio „Veidas“ paskelbtą Lietuvos gimnazijų reitingą. Akivaizdu, kad kalbos nėra iš piršto laužtos. Plika akimi panagrinėjus, kokiais kriterijais remiantis buvo sudaromas šis reitingas, kyla abejonių dėl jo objektyvumo.

Savaitraščio „Veidas“ paskelbtame 2011 metų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingo pirmajame penketuke – ir Panevėžio J.Balčikonio gimnazija. Į geriausiųjų dvidešimtuką pateko 5-oji gimnazija, penkiasdešimtuką – J.Miltinio gimnazija. Reitingo viršūnėje – Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus Jėzuitų ir Žirmūnų gimnazijos.

Kasmet Šiauliuose tūkstančiu mažėja moksleivių skaičius, bet sprendimų, kaip bus pertvarkomas mokyklų tinklas, dar nėra. Akivaizdu, jog mokyklų mažės, jos bus jungiamos, o mieste padaugės ištuštėjusių pastatų. Apie būsimus pokyčius „Šiaulių kraštas“ kalbėjosi su Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskiene. Senoji kadencija „nusiplovė“ — Mokyklų direktoriai sako pavargę laukti švietimo tinklo optimizavimo.

Dešimtą klasę baigiantys panevėžiečiai turi pradėti spręsti, kuriuo keliu pasuks kitais mokslo metais – ar eis į profesines mokyklas, ar mokslus tęs gimnazijose. Tačiau jaunimas, pasak specialistų, kol kas neskuba. Centralizuotas priėmimas į vienuoliktas klases (trečiąsias gimnazijų) vyksta nuo kovo 1 dienos ir baigsis balandžio 29-ąją. Atrodytų, laiko dar yra užtektinai, tačiau moksleivių vis dėlto prašoma paskubėti kreiptis – pusantro mėnesio netruks prabėgti.

„Veido" savaitraštis septintus metus iš eilės sudarė Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą. Sąrašo geriausiųjų šimtuke – 3 Alytaus miesto švietimo įstaigos: Šv. Benedikto gimnazija (24 vieta), Jotvingių gimnazija (65) ir Panemunės vidurinė mokykla (97). Be šių, sąraše - dar 25 Dzūkijos krašte veikiančių mokyklų ir gimnazijų pavadinimai. Pagal 2009-ųjų rezultatus sudarytą reitingą paprašėme įvertinti švietimo specialistę. „Neturiu teisės reitinguoti mokyklų.

Po trejų metų Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų. Jas ketinama pertvarkyti į pradines, progimnazijas ir gimnazijas. Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka Lietuvoje pradėta prieš penkerius metus. Daugelyje rajonų jau nebeliko vidurinių mokyklų, kuriose mokomasi nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Dabar nuo 1 iki 4 klasės mokomasi pradinėse mokyklose, nuo 5 iki 10 – pagrindinėse, vėliau iki 12-tos klasės – gimnazijose.