giedrius česnakas

Trečiadienį, praėjus lygiai 2 mėnesiams po karinio perversmo organizavimo, sudužo privatus Jevgenijaus Prigožino lėktuvas. Faktiškai neabejojama, kad „Wagner“ vadas buvo šiame lėktuve. Dalies ekspertų manymu, tai – Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kerštas ir bandymas parodyti, kas yra tikrasis šeimininkas.

Kitą savaitę Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Kokių žinių iš jo sulauks Lietuva ir Ukraina? Kaip atrodys Baltijos šalims skirti gynybos planai? Ar Ukraina sulauks pakvietimo į NATO? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbasi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas ir buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vakarų valstybes nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas. Toliau jau imama kalbėti ir apie naikintuvus. Ar tai reiškia, kad Rusijos laukia sunkūs ir tamsūs laikai? Kokia naujos ginkluotės reikšmė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.

Kas lietuvių draugai, o ko tautiečiai nemėgsta? Į tokį klausimą pabandė atsakyti sociologai – paaiškėjo, kad labiausiai mėgstame lenkus, vokiečius ir ukrainiečius. Net 9 iš 10-ies lietuvių Lenkiją vertina teigiamai. O štai nieko nuostabaus, kad lentelės dugne atsidūrė Rusija – negana to, tautiečių nuomonė apie šią agresyvią, karą Ukrainoje pradėjusią valstybę blogėja. Su lenkais kadaise turėjome bendrą valstybę, drauge kovojome su bendrais priešais.

Karas Ukrainoje pareikalavo daugybės civilių ir kariškių gyvybių, kol kas vis dar nėra aišku, kada tiksliai jis bus baigtas. Nepaisant to, kad daugėja pranešimų apie Ukrainos pergales ginantis nuo agresoriaus, Rusijos, galimi karo baigties scenarijai lieka keli.

Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant sėkmingą kontrpuolimą, Vladimiras Putinas pergrupuoja karius Chersono regione. Anot  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriaus Giedriaus Česnako, šis regionas Rusijai yra svarbus ne tik strategiškai, bet ir politiškai, todėl jo praradimas galėtų reikšti Vladimiro Putino pabaigą.

Pirmomis karo Ukrainoje dienomis visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo triumfuoti turėjusią Rusiją. Bet, regis, Putinas apsiskaičiavo ir rusų kariai tapo patyčių objektu, tad daugelis neabejoja Ukrainos pergale. Laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai neabejoja – visa tai veda į Kremliaus režimo pražūtį.

Istorija yra linkusi kartotis. Sunku tuo patikėti, bet tai ką matome pastarąjį dešimtmetį, labai primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai nuolaidžiaudami Hitleriui Vakarai bandė išvengti karo, kol galiausiai paaukoję keletą valstybių, vis tiek turėjo stoti į kovą. O istoriją mėgstantis Putinas atrodo viską kopijuoja nuo Hitlerio – pradedant propaganda ir kitų tautų niekinimu. Vladimiro Putino panašumus su kitais diktatoriais apžvelgė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Rusijai jau ne vieną mėnesį telkiant gausias karines pajėgas pasienyje su Ukraina ir pradėjus telkti karius Baltarusijoje, nerimas dėl galimų karinių Rusijos veiksmų tvyro ir Lietuvoje. Vis dėlto karybos ir gynybos ekspertai į situaciją žiūri kiek ramiau ir kruopų lietuviams rekomenduoja užsipirkti nebent tik dėl naudos sveikatai. Specialistai ragina nepasiduoti karo baimei, tačiau būti pasiruošus karo galimybei.

Jau ne pirmą savaitę pasaulio lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių bei išsiuntė reikalavimus Jungtinėms Valstijoms ir NATO nusibrėžti raudoną liniją ir nebesiplėsti toliau į Rytus.

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Vakarai kalbasi su Vladimiru Putinu ir Aliaksandru Lukašenka bandydami spręsti kilusią migrantų krizę prie išorinės Europos Sąjungos sienos. Lietuvoje šie pokalbiai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau nuogąstaujama, kad tokiu būdu Vakarų sostinės legitimizuoja Minsko diktatorių ir atveria kelią galimai šantažui ateityje.

Lietuvos pareigūnai stipriai išaugusį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vadina Minsko režimo hibridine ataka prieš Lietuvą. Karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas tikina, kad apie grėsmes mes kalbame daug, tačiau joms niekada nesame pasiruošę, o netikėtam migrantų antplūdžiui galėjome būti pasiruošę jau nuo 2015 metų, kai Europoje siautė pabėgėlių krizė.

Į Lietuvą plūsta nelegalūs migrantai, o ekspertai ir pareigūnai tvirtina, kad tai – hibridinė Lukašenkos režimo ataka prieš Lietuvą. Visgi tai gali būti tik įžanga į dar didesnę grėsmę Lietuvai ir šalies saugumui.

Rusija ruošiasi oficialiai skelbti nedraugiškų šalių sąrašą, kuriame greta kitų valstybių turėtų atsidurti ir Lietuva. „Juodasis sąrašas“ yra ne vienintelis Kremliaus atsakas Vakarams – režimas iš Rusijos išsiuntė dalį užsienio diplomatų taip atsakydamas į Vakarų veiksmus prieš Kremlių.

Rusija ruošiasi paskelbti nedraugiškų valstybių sąrašą, kuriame atsidurti gali ir Lietuva. Šiomis dienomis Kremlius ir dalis Europos Sąjungos valstybių jau apsikeitė diplomatų išsiuntinėjimais iš ambasadų. Ką visa tai reiškia ir kokių veiksmų dar galima tikėtis iš Kremliaus? Apie tai diskusija aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su Seimo nariu Audroniumi Ažubaliu ir Lietuvos karo akademijos docentu daktaru Giedriumi Česnaku.

Vos tik nuaidėjo JAV prezidento rinkimų rezultatai, kilo klausimas, kokiu keliu pasuks dvi pasaulio gigantės Rusija ir JAV – taps draugėmis ar grėsmingomis priešėmis. Laikas parodė, kad šalys turi ieškoti sutarimo daugeliu tarptautinių klausimų, tačiau tai ne visada pavyksta. Kokių siurprizų kitąmet tikėtis iš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino? Per Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykius perbėgo ne viena katė.

Jungtinių Valstijų pajėgos smogė Sirijos režimo taikiniams. JAV smūgis – atsakas už Sirijos prezidento Basharo Assado surengtą cheminę ataką prieš civilius gyventojus. Sirijos sąjungininkė Rusija Amerikos įsikišimą pavadino „agresijos aktu prieš suverenę valstybę“ ir pabrėžė, kad tai pakenks Maskvos santykiams su JAV. Ekspertai sutaria, kad Amerikos surengta ataka demonstruoja prezidento Donaldo Trumpo pasirengimą nelikti nuošalyje Sirijos karo žiaurumų ir padėti sureguliuoti konfliktą.

Rusija ir toliau išlieka didžiausia nacionaline grėsme, o rugsėjį Baltarusijoje organizuojamos karinės pratybos „Zapad 2017“ NATO sąjungininkus ir kaimynus privers atidžiai stebėti Rusijos karinių pajėgų veiksmus. Ir reikalui esant duoti atsakomąjį smūgį, tikina ekspertai. Antrojo operatyvinių tarybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas tikina, kad Rusija ir toliau stiprina savo karines ginkluotes mūsų regione.

2017-ieji neabejotinai taps dviejų didžiųjų valstybių lenktynių dėl įtakos metais. Rusija bandys išsaugoti ne pačius geriausius laikus išgyvenančią ekonomiką, bei toliau provokuos ES skaldymąsi, ir bandys išnaudoti Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią JAV sukeltą chaosą. JAV tuo pat metu neabejotinai turės ištverti ir įgyvendinti naujojo prezidento žadamus ambicingus pokyčius.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.

Žinių radijas Trečiadienio vakarą numatomas Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų pokalbis yra siekis priminti Rusijai jos įsipareigojimus, „Žinių radijui“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Giedrius Česnakas. „Tai būtų siekis vėl priminti Rusijai įsipareigojimus, kurie buvo pasiekti Minske, kad ir kokie jie būtų nenaudingi Ukrainai. Po tų ilgų derybų Minske ir Merkel (Vokietijos kanclerė Angela Merkel – red.