giedrė balčytytė

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė išreiškė Lietuvos paramą spartesnei Moldovos eurointegracijai ir pasiūlė pagalbą šioje valstybėje kuriant nacionalinę krizių valdymo sistemą. Kaip pranešė Lietuvos Vyriausybė, antradienį Kišiniove vykstančioje 4-ojoje tarptautinėje Moldovos paramos konferencijoje kalbą sakiusi kanclerė G. Balčytytė pažymėjo, jog Moldovos eurointegracija išlieka tarp svarbiausių Lietuvos užsienio politikos ir vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkės prioritetų.

Lietuva nori prisidėti prie planuojamų steigti reabilitacijos centrų Ukrainos kariams, sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Šią iniciatyvą ji pirmadienį pristatė nuotoliniame susitikime su Ukrainos sveikatos apsaugos ministru Viktoru Liaško.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė Niujorke (JAV) su Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotoja žmogaus teisėms Ilze Brands Kehris aptarė Rusijos nusikaltimus Ukrainoje. Kaip trečiadienį skelbia Vyriausybė, susitikime kanclerė akcentavo organizacijos vaidmenį padedant tirti šiuos nusikaltimus bei siekiant tarptautinio teisingumo įvykdymo, taip pat užkardant naujus Rusijos nusikaltimus ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus.

Sklandžia NATO viršūnių susitikimo eiga rūpinosi pirmą kartą šalies istorijoje suburta tarpinstitucinė analitikų komanda, stebėjusi ir analizavusi kylančias informacines grėsmes bei prieš Lietuvą nukreiptas priešiškas informacines atakas, teikusi rekomendacijas dėl reikiamo atsako sprendimų priėmėjams, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Lietuvos savivaldybėms atsiveria naujos galimybės tapti valstybės duomenų transformacijos dalimi ir naudoti valstybės duomenų ežero išteklius, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai. Šios galimybės ir Valstybės duomenų ežeras (Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistema, VDV IS) buvo pristatyti savivaldybėms skirtame nuotoliniu būdu vykusiame renginyje.

Tūkstančiai nelegalių migrantų gali ir vėl plūstelėti į Lietuvą. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Baltarusijos režimas artimiausiu metu pradės vykdyti tiesioginius skrydžius iš Irano ir Irako į Minską. Valdžios atstovai tikina, kad grėsmė reali, tačiau reikalingus namų darbus jau padarė. Esą koncertina nutiesta, pasienyje pastatytos naujausios ir moderniausios stebėjimo sistemos. O šiuo metu į pagalbą institucijoms įsitraukė ir naujas krizių valdymo padalinys.

Lietuvos atstovai su NATO sąjungininkais dalyvaus ketvirtadienį prasidedančiose krizių valdymo pratybose CMX 2023. Jos skirtos NATO sąjungininkų konsultavimo ir sprendimų priėmimo procedūroms strateginiu politiniu-kariniu lygiu patikrinti, pranešė Vyriausybės kanceliarija. Aljanso pratybos rengiamos 23-ią kartą, nuo 1992-ųjų. Lietuvoje pratybas koordinuoja šiais metais Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras.

Sustabdžius Rusijos televizijos kanalų transliacijas, ši šalis dar daugiau dezinformacijos resursų nukreipė į socialinius tinklus, sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. „Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą, režimo finansuojami Rusijos televizijos kanalai Vakaruose buvo sustabdyti, tad dar daugiau resursų nukreipta į socialinius tinklus, – ketvirtadienį vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos šalių patirties kovoje su dezinformacija pasidalijimui, sakė ji.

Dėl perteklinės cenzūros Lietuvoje besilankantys „Facebook“ ir „Instagram“ atstovai pareiškė, kad jiems vienodai rūpi tiek rusų, tiek ukrainiečių kariai. Esą jie vienodai saugo abi grupes, dėl to lietuviams skelbti piktų žodžių apie Ukrainą siaubiančius rusus, jų teigimu, negalima. Lietuvos Vyriausybė, Seimas bando pakeisti technologijų giganto nuostatas: įtikinti, kad nereikia blokuoti Lietuvos žmonių, jie šie viešai socialiniuose tinkluose palaiko Ukrainą ir keikia okupantus.

Klausimus dėl „Facebook“ taikomų turinio moderavimo priemonių ketinama kelti Europos Sąjungos lygiu, po pirmadienio susitikimo Vilniuje su socialinį tinklą valdančios kompanijos „Meta“ atstovais sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Ji pažymėjo ,kad apie tai planuojama kalbėti Europos Komisijos atstovais, eurokomisarais. „Klausimus dėl turinio moderavimo norime kelti europiniu lygiu“, – žurnalistams sakė G. Balčytytė.

Baltijos šalių vyriausybių centrinių institucijų susitikime Rygoje pirmadienį pristatytas naujasis Lietuvos krizių valdymo modelis, pranešė Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnyba.  Latvijos sostinėje taip pat buvo aptarti kovos su dezinformacija ir socialinių tinklų turinio moderavimo klausimai Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė su Raudonojo kryžiaus delegacija aptarė pabėgėlių iš Ukrainos padėtį Lietuvoje, trečiadienį pranešė Vyriausybė. „Agresijos akivaizdoje Lietuva palaiko Ukrainą ir teikia jai paramą, o nevyriausybinių organizacijų darbas šioje srityje yra ypatingai svarbus, todėl tikimės ir toliau efektyviai bendradarbiauti“, – pranešime cituojama kanclerė.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. eurų, kad padėtų pažeidžiamoms šalims spręsti dabartinę apsirūpinimo maistu krizę, kurią paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą. 150 mln. eurų numatyta tiesioginei humanitarinei pagalbai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, o 350 mln. eurų atiteks paramai tvariai maisto gamybai ir maisto sistemų atsparumui ilguoju laikotarpiu. Dar 100 mln. eurų numatyta makroekonominei paramai per TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondą.

Vyriausybei ketinant dar šią savaitę apsispręsti dėl galimybių paso atšaukimo, vis tiek neišsižadama dalies ribojimų. Apie tai pirmadienį pranešė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Kaip G. Balčytytė pirmadienį sakė LRT radijui, net Lietuvoje atšaukus galimybių pasą, planuojama įvesti ribojimus, pavyzdžiui, asmenų ribojimą prekybos vietose.  „Planuojami tam tikri ploto reikalavimai, ploto ribojimai“, – apie ribojimus be galimybių paso sakė Vyriausybės kanclerė.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė teigia, kad masinį Lietuvos gyventojų vakcinavimą nuo COVID-19 tikimasi pradėti iki birželio pradžios. Vis dėlto ji akcentuoja, kad tiksli masinio vakcinavimo data priklausys nuo vakcinų tiekimo. Kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus, susijusius su tolimesne masinio vakcinavimo nuo COVID-19 tvarka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas kitą savaitę žada prašyti Vyriausybės skirti 90 milijonų litų vėluojančioms socialinėms pašalpoms išmokėti. Kaltina Vyriausybę Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė portalą balsas.lt patikino, kad valstybės finansų srautai nestringa, o pinigų išmokoms pritrūko dėl to, kad savivaldybėms nesisekė planuoti. „Dar metų pradžioje buvo aišku, kiek pinigų skirta,“ – sakė G. Balčytytė.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai pritarė Europos investicijų banko (EIB) planui, skiriant paskolas padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pagrindinis šio askolų suteikimo tikslas – Europos ekonomikos augimo skatinimas. Daugiau dėmesio smulkiajam verslui Nicoje vykusio susitikimo metu buvo nuspręsta, kad EIB iki 2011 metų verslininkams skirs 30 mln. eurų paskolų.

Daug sąmyšio sukėlusi Ekonominio saugumo stiprinimo programa gali jo sukelti dar daugiau. Mat, anot politikų, teiginio, kad skandinavų kapitalas kelia grėsmę šalies ekonominiam saugumui, išbraukti nė neketinama. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas „Respublikai“ teigė, esą Lietuvos banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną papiktinusi formuluotė dokumente veikiausiai išliks.

Prezidentui Valdui Adamkui kilo abejonių dėl švietimo ir mokslo ministro su studentais pasirašyto ketinimų protokolo. Šalies vadovui pažadas aukštajam mokslui papildomai skirti 32 mln. litų atrodo finansiškai nepagrįstas, rašo antradienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Savo abejones prezidentas V.Adamkus išsakė švietimo ir mokslo ministrui Algirdui Monkevičiui.

Valdžia vis dažniau prabyla apie gyventojų pajamų mokesčio lengvatos panaikinimą asmenims, mokantiems bankams palūkanas už paimtas būsto paskolas. Yra manančiųjų, kad dėl šios priežasties paskolų gavėjai tiesiog bus priversti rinktis prastesnius būstus. „200 tūkst. litų būsto paskolą keturiasdešimčiai metų iš banko pasiėmiau prieš trejus metus. 2006-aisiais deklaravau pajamas ir atsiėmiau 2700 litų mokesčių permoką. Šiais metais taip pat turėčiau atgauti apie 3000 litų mokesčių permokos.

Klaipėdos valdininkai ne tik naudojasi tarnybiniu transportu, bet ir kiekvieną mėnesį gauna kompensacijas už savo pačių privačius automobilius, praneša „Klaipėda“. Išmokoms – tūkstančiai Savivaldybės administracija, miesto politikai naudoja devynis tarnybinius automobilius. Dar dešimtims valdininkų mokama ir už nuosavas mašinas, kurias jie naudoja tarnybai. Už privačios mašinos naudojimą per mėnesį gali būti mokama kompensacija iki 0,3 proc.