gėrybės

Rudenį, kai lauko darbai dar tęsiasi, ne visi žino, kaip tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas. Aplinkos apsaugos departamentas socialiniuose tinkluose dalijasi informacija apie vietas, kuriose galima jas priduoti, ir pataria, kaip geriausiai jas tvarkyti. Atskleidė geriausią tvarkymo būdą Pasak jų, rudenį lauko darbai vis dar tęsiasi. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės, renkamos nukritusios vaismedžių gėrybės.

Jei galvojate, kad gamta dar giliai miega ir savo gėrybėmis nesidalija, labai klystate. Kėdainių rajono Dotnuvos miestelio gyventojas Justas Mingaila jau leidžia sulą. Vyriškis sakė, kad pirmąją šiųmetę sulą jis ragavo sausio 28-ąją. Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos. „Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka. Kai po minusinės temperatūros ateina atlydys, bėga klevų sula.

Gamtoje karantininį laiką leidžiantys užkietėję grybautojai randa pridygusių tikrų miško išdaigininkų – tiltais ima dygti retam grybautojui pažįstamos žieminės ugniabudės, baltikai. Grybauti mėgstantis panevėžietis Algirdas neatsidžiaugia šiltos žiemos laimikiais. Į vyro pintinę gula mažai kieno pažįstami ir renkami, tačiau valgomi vėlyvo rudens grybai – juodkotės ugniabudės. Tokias išdaigas krečianti gamta šiemet gana ilgai džiugino ir grybautojus mėgėjus.

Miškuose žmonės randa dar ir baravykų, jau nekalbant apie kazlėkus ar voveraites. Nors pasirodo ir šalnos, miškuose dar nėra taip šalta, tad bent pietums miško gėrybių tikrai įmanoma prisirinkti. Tačiau gyventojai yra perspėjami – jei grybus pakando šalna, jais galite apsinuodyti. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Didžiųjų Zariškių kaime gyvenantis Pranas rodo kieme pridygusius grybus. Vietiniai vadina juos slidukais, o tikrasis jų pavadinimas – kazlėkai.

Ruduo – kaštonų metas, bet ar žinote, kad jie gali apsaugoti ir nuo įvairių ligų, ir nuo piktos akies? Bent jau taip sako liaudies medicinos žinovai, kaip tik dabar raginantys rinkti kaštonų metamus vaisius. Tiesa, naudoti lietuviško medžio metamas dovanas galime ne tik maistui. Jeigu norime išsikepti Prancūzijoje populiarų skanėstą, dietologai sako, kad turime rinktis tik valgomuosius atvežtinius kaštainius.

Užkietėję grybautojai jau džiaugiasi pirmaisiais miškuose pasirodžiusiais baravykais. Tiesa, pirmų grybų kainos šokiruoja – turguje jos svyruoja ties 15-20 eurų už kilogramą riba. Pigiausios voveraitės – už litrą norima nuo 4-6 eurų, tiek pat kiek už pirmąsias mėlynes. Panevėžiečiai Janina ir Vytautas į Žaliają girią grybauti lekia kasryt. Pasirodė vertingiausios miško gėrybės – dygsta raudonviršiai su voveraitėmis.

Gamtos gėrybių rinkėjai jau ėmė varvinti tikro pavasario pranašu laikomą klevų sulą. Nors dėl kaip reta šiltos šiemet ir besniegės žiemos klevai syvų kai kur davė jau sausį, tačiau kaip tikina sulos mėgėjai ši bėgo ne tokia skani – dabar gi pasirodė tikro saldaus skonio sula. Jei žiemiški orai nepasirodys, netrukus prasidės ir beržų leidimo sezonas. Rodos žiemiškiems orams šiemet tikrai galas. Taip pagalvoti privertė ne vieną pirkėją šiandien užsukusį į Panevėžio turgų.

Dzūkai skelbia – grybavimo sezonas atidarytas. Miškuose dygsta pirmieji pavasario grybai – bobausiai. Tiesa, jų kaip niekada mažai. Miškuose sausa, o naktys buvo labai šaltos. Prognozės nekokios – pavasarinių grybų šiais metais jau nepavyks prisirinkti iki soties, mat sezonas netrukus baigsis. Dzūkai sako, kad pirmieji bobausiai rodytis pradėjo prieš porą savaičių. Bet šiais metais dygsta labai vangiai – naktys buvo šaltos, be to, trūko drėgmės.

Kartu su pirmosiomis sodo, daržo bei miško gėrybėmis prasideda ir naujas bakterinių užkratų sezonas. Pagunda uogą ar salotos lapą dėti į burną gali „padovanoti“ sudėtingų ir sunkiai išgydomų ligų, kurios gresia ir mėgstantiems turguose ar prekybos centruose ragauti tai, ką perka. Specialistai perspėja – niekada nežinome, kas turėjo santykį ar lietėsi su uoga, vaisiumi ar daržove, o tai gali būti įvairūs vabzdžiai, musės, blakės, benamiai šunys ar katės, laukiniai gyvūnai.

Skurde besimurkdančios Panevėžio krašto šeimos sulaukė pilno vilkiko labdaros iš Norvegijos. Vos galą su galu suduriančioms kaimo šeimoms, vienišiems senukams atsiųsta ne naujų, bet dar gerų dviračių, įvairių baldų, čiužinių ir net radijo imtuvų. Skandinavai kasmet įvairiais daiktais bei buitiniais prietaisais remia ne tik socialinės rizikos šeimas, bet ir kitus jokių pašalpų negaunančius, tačiau sunkiai besiverčiančius rajono gyventojus.

Kas nenori rudens derliaus gėrybėmis džiaugtis kuo ilgiau? Deja, konservavimas, džiovinimas ar šaldymas, nors ir dažnai praktikuojamas šeimininkių, tinka ne visoms daržovėms. Tam, kad išsaugotume geriausias bulvių, morkų, svogūnų, moliūgų savybes, reikia specialios priežiūros ir laikymo sąlygų. Tad kaip geriausia laikyti mūsų pamėgtas daržoves žiemai? Laikyti tinkamos temperatūros ir drėgmės rūsyje Bulves, morkas, burokėlius tinkamiausia laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje.

Panašu, kad pakitusios oro sąlygos gerokai pablogino sąlygas už vairo sėdintiems eismo dalyviams. Atlikėja Gabrielė Grygolaitytė-Vasha – ne išimtis, garsi šalies mergina pateko į kraupią avariją. Savo socialiniame tinkle „Facebook“ mergina pasidalino kraupia nuotrauka, ją sekė ne ką mažiau sakantis komentaras: „Tai va, mielieji... Mano 2016 metų „gėrybės“ tęsiasi. Nežinau kam dėkoti už išsaugotas gyvybes ir visiškai nepažeistą sveikatą saugos diržų pagalba.

Seniai žinoma tiesa, jog tik tinkamas maistas ir porcijos jums gali padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų. Svarbiausia, jog tokių stebuklingų ingredientų dabar tiesiog gausu mūsų parduotuvėse.  Agurotis Tai turėtų būti vienas pagrindinių dietos besilaikančių žmonių pagalbininkų virtuvėje, nes su mažai kalorijų turinčiu aguročiu galima sugalvoti labai daug įvairių patiekalų. Jis puikiai dera šalia makaronų, kuriuos įprastai valgote su kaloringu ir nesveiku pomidorų padažu, sūriu.

Gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos, primena Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI). Tačiau prireikus jie turėtų būti pasiruošę pateikti žemės ūkio paskirties sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą ar sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Prekiaujančiųjų savo sodo ar daržo gėrybėmis pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Mano geras bičiulis savo paskyroje socialiniame tinklapyje pasidžiaugė, kaip Lietuvoje suklestėjo baidarių verslas. Ir svarbiausia, ką jis pastebėjo, kad baidarių nuomotojai išvalo upes nuo įlūžusių medžių, įrengia stovyklavietes ir netgi surenka šiukšles, kurias vis dar palieka nemandagūs poilsiautojai. Teikdami visiškai privačią paslaugą, baidarių nuomotojai sukuria gerbūvį ir aplinkiniams, teikia, kaip parašyta ekonomikos vadovėlyje, viešąsias gėrybes.