geriamasis vanduo

Pasaulinė maisto ir gėrimų milžinė „Nestle“ ketvirtadienį paskelbė, kad dėl sausros ir vis nenuspėjamesnių oro sąlygų stabdo gavybą iš dviejų mineralinio vandens gręžinių Rytų Prancūzijoje. Grupei priklausanti mineralinio vandens įmonė „Nestle Waters“, valdanti tokius prekių ženklus kaip „Vittel“ ir „Perrier“, pranešė sustabdžiusi dviejų gręžinių, naudojamų vandeniui „Hepar“ gaminti, veiklą Vogėzų regione Rytų Prancūzijoje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad pavasarinis atlydys skatina gruntinio vandens, cheminės sudėties pokyčius, o tai reiškia, kad pavasarį gali keistis, pablogėti šachtinių šulinių ar gręžinių vandens kokybė, rašoma įmonės pranešime. Todėl, gyventojams, kurie naudoja tokių šulinių vandenį maistui, rekomenduojama reguliariai atlikti geriamojo vandens mikrobiologinės bei cheminės taršos tyrimus.

Lietuviai visuomet didžiuojasi, kad gali gerti vandenį iš čiaupo, vis tik, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras Lietuvą įtraukė į šalių, kuriose nerekomenduojama gerti vandenį iš čiaupo, sąrašą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai atsakė į klausimą, ar Lietuvoje vandenį iš čiaupo išties saugu gerti. Išties, vandens kokybė ir saugumas itin svarbus keliautojams, nes išgėrus užteršto vandens gresia nemenkos žarnyno problemos.

Seimas pritarė geriamojo vandens ir nuotekų valymo sektoriaus reformai. Projekto autoriai tikina, kad gyvendinus pertvarką vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teiks tik efektyviai veikiančios įmonės, pagerės paslaugų kokybė ir prieinamumas visoje Lietuvoje, sumažės aplinkos tarša. Visgi įspėjama, kad kai kuriuose miestuose dėl to gali pakilti kainos. Seimas priėmė naują Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakciją.

Netrukus Lietuvoje turėtų įvykti vandentvarkos reforma. Siūlomo projekto autoriai tikina, kad gyvendinus pertvarką vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teiks tik efektyviai veikiančios įmonės, pagerės paslaugų kokybė ir prieinamumas visoje Lietuvoje, sumažės aplinkos tarša. Visgi įspėjama, kad kai kuriuose miestuose dėl to gali pakilti kainos. Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį svarstyti pasiūlymai naujai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijai.

Kauno miesto savivaldybė visiškai finansuos gyventojų prisijungimą prie centralizuotų tinklų – geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros.  Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros programai, kuriai per artimiausius dvejus metus planuojama skirti beveik 3 mln. eurų, praėjusią savaitę pritarė Kauno miesto taryba.

Kopūstėlių kaimas, Ukmergės rajonas. Buvusi sovietinė karinė bazė. Apleista, beveik nematoma teritorija, kurioje labai patogu daryti juodus darbus. Pavyzdžiui, vežti ir slėpti pavojingas atliekas. Įtariama, kad čia gali būti gudriai paslėpta dešimtys tonų aplinkai pavojingų atliekų. Jei kiltų gaisras, dustų visa Ukmergė, kaip neseniai duso Alytus.

Alytaus rajono Krokialaukio miestelyje gyvena, ko gero, patys turtingiausi žmonės, nes buitinę techniką keičia kas penkerius metus, vandenį maistui perka tik parduotuvėje, o už tą, kuris bėga iš čiaupo, moka net triskart brangiau nei vilniečiai. Nes Krokialaukio vanduo – ypatingas, pieno spalvos, gausiai praturtintas geležimi, o kartais dar ima skleisti ir keistus kvapus.

Artimiausiu metu Kaune didės geriamojo vandens kaina. Tokiam Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įpareigojimui antradienį vykusiame nuotoliniame posėdyje pritarė Kauno miesto taryba. Savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, kad pokytis kauniečius palies beveik nejuntamai, mat praėjusiais metais vanduo Kaune buvo atpigintas 6 centais už kubinį metrą ir iki šiol išlieka vienas pigiausių šalyje.

Nustačius, kad vanduo atitinka leistinas normas, Kėdainių rajone vėl leista naudoti geriamąjį vandenį, pranešė rajono savivaldybė. „Remiantis gautais Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto protokolais atšaukiamas draudimas naudoti geriamąjį vandenį maisto ruošimui“, – rašoma Kėdainių rajono savivaldybės pranešime. Pasak jo, atlikus tyrimą, nustatyta, jog gyvsidabrio koncentracija neviršija leistinos.

Pirmo vandens mėginio rezultatai iš Kėdainių yra geri, trečiadienį laukiama kitų tyrimų rezultatų, teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė. „Pirmas mėginys, kurio rezultatus mes jau turime ir kuris mus šiek tiek džiugina, tai yra buvo paimtas mėginys iš siurblinės po vandens paruošimo ir šitą atsakymą mes jau turime šiai dienai ir jis yra geras“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį sakė J. Bakasėnienė.

Geriamasis vanduo didmiesčių gyventojams kainuoja daug mažiau nei regionuose gyvenantiems žmonės, kurie už vandenį kartais moka net tris kartus daugiau. Tačiau vieno didmiesčio gyventojai gali sunerimti – bėgant metams kainos kreivė kyla, o tai reiškia ir tuštesnę piniginę. Portalas tv3.lt lygina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų 1 kub. m vidutinę kainą (eur/kub. m be PVM) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Per dvejus metus nuo tada, kai pirmą kartą geriamame vandenyje aptikta arseno, Aplinkos ministerijai nepavyko pajudėti iš mirties taško, aiškinantis, iš kur dalyje mažųjų Lietuvos vandenviečių atsiranda šio sunkiojo metalo. Lietuvos geologijos tarnyba jau surengė du konkursus gręžiniams atlikti, aiškinantis arseno vandenvietėse kilmę, bet visi pasiūlymai viršijo turimas lėšas. Tarnyba prašė, kad Aplinkos ministerija skirtų papildomą finansavimą.

Dvi savaitės be vandens. Tokį diskomfortą teigia patyrusi viena Kaune gyvenanti tv3.lt skaitytoja. Jos teigimu, už daugiabutį atsakinga tarnyba tiek laiko nesugebėjo pašalinti avarijos padarinių ir net neatvežė nemokamo geriamojo vandens. Namo administratoriai metamus kaltinimus griežtai atmeta. Anot jų, vandens Kauno šešiaaukštyje nebuvo vos dvi dienas, o ne savaites.  Kauno Pramonės g. 24A numeriu pažymėtame daugiabutyje gyvenanti Aldona (red. past.

Kiekvienas esame girdėję daugybę įvairiausių mitų apie sveikatą ir, žinoma, suabejoję, kaip atskirti melą nuo tiesos. Dažnai tokie klaidinantys teiginiai gali pakišti koją žmogaus sveikatai, tad pateikiame populiariausius mitus, kad išsklaidytume abejones 1. Per dieną kiekvienam žmogui būtina išgerti daugiau nei 2 litrus vandens „Žmogaus organizmą sudaro 60-70 proc. vandens ir šis mums yra toks pat svarbus, kaip ir kitos maistinės medžiagos.

Nors už lango jau 2019–ieji, dalis vilniečių iki šiol gyvena kaip ankstyvaisiais pokario metais. Vandenį iš lauke įrengtų kolonėlių kasdien bet kokiu oru priversti namo neštis apie 1600 sostinės gyventojų. O ir pačių Vilniuje vis dar naudojamų vandens kolonėlių gausa glumina – jų šiuo metu yra beveik 400. Atsirado kone prieš šimtmetį Šnipiškės, Markučiai, Rasos, Liepkalnis, dalis Naujininkų. Šios Vilniaus vietos ryškiausiai šviečia miesto vandens kolonėlių žemėlapyje.

Geriamas vanduo iš čiaupo su dideliu kiekiu arseno bėga ir Jurbarko rajone. Vietiniams griežtai uždrausta vandenį ir gerti, ir naudoti maistui. Iš kur staiga čia vandenyje atsirado žmogui pavojingi sunkiojo metalo kiekiai, paaiškinti negali nei geologai, nei kiti specialistai. Jie tik pripažįsta, kad šalies vandenvietėse dedasi keisti dalykai. Mat Jurbarko kraštas – tai jau trečias regionas, kuriame aptinkamas arsenu užterštas vanduo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko Marijampolės miesto geriamojo vandens tyrimus jusliniams rodikliams nustatyti.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, didžiausi gėlo požeminio vandens ištekliai susikaupę didžiųjų upių slėniuose, Rytų Lietuvoje, o štai vidurio Lietuvoje ir Suvalkijoje gero požeminio vandens reikia paieškoti. Specialistai nurodė, kur geriamasis vanduo kokybiškiausias. Tuo tarpu sveikatos specialistai įspėja apie būtiniausius vandens tyrimus.

Tokiu šūkiu Aplinkos ministerija šiauliečius ir miesto svečius rugsėjo 12 dieną, penktadienį, prieš prasidedant Šiaulių dienų šventės renginiams, nuo 12 val. iki 16 val., kviečia aplankyti Vilniaus bulvare (netoli dailės galerijos) įsikūrusią informacinę akcijos apie geriamąjį vandenį palapinę, o miesto maitinimo įstaigas –prisijungti prie akcijos ir visuomet pasiūlyti savo lankytojams geriamojo vandens iš čiaupo nemokamai.

Daugelis tiek užmiesčio, tiek miestų kelių yra barstomi beveik gryna druska arba jos mišiniais. Kasmet šie skaičiai siekia apie 140 tūkst.tonų. Ir nors geologai nedrįsta prognozuoti, koks poveikis laukia mūsų ir gamtos, pavojaus varpais – jau po truputį skambinama.

Britanijoje didieji prekybos centrai „Tesco“ ir „Asda“ milijonams nieko neįtariančių pirkėjų buteliukuose parduoda paprasčiausią vandentiekio vandenį, rašo dailymail.co.uk. Prekybos centrų vandens buteliukai, sustatyti šalia žinomų prekės ženklų mineralinio ir šaltinio vandens, atrodo kaip puikus pasiūlymas – tas pats produktas už mažesnę kainą! Vis dėlto yra priešingai: žmonės brangiai perka tokį pat vandenį, kokio  žymiai pigiau galėtų prisileisti iš bet kurio čiaupo.

Šį sezoną vandens tiekėjai pasitinka susirūpinę: nauji mokesčiai smarkiai padidino jų produkcijos savikainą. Pernai per vasaros karščius 5 litrų geriamojo vandens butelis kainavo apie 2,2 lito, rašo „Lietuvos rytas“. Šiuo metu už jį tenka pakloti ir 2,6 lito, ir daugiau.

Padidintas mokestis už išgautą požeminį vandenį ateityje žada didesnes tiek geriamojo vandens buteliuose, tiek vandens iš čiaupo kainas. Mineralinio vandens gamintojai oponuoja, kad iki šiol buvo skriaudžiami, todėl mokestis – teisingas. Kainos kils nuosaikiai Nuo šių metų pasikeitus mokesčio už požeminį vandenį tarifams, labiausiai dėl to nerimauja geriamojo vandens tiekėjai ir gamintojai.

Mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad prisipirkę vandens filtrų gyventojai gali rimtai pakenkti savo sveikatai. Jie sako, kad beveik visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo puikiai tinkamas gerti tiesiai iš čiaupo. Jis prastesnis tik šiaurės vakarų Lietuvoje. Mokslininkai juokauja, kad kai kurie gyventojai neturėtų stebėtis, jei jiems traukia koją, smarkiai plaka širdis ar nuolat ima pyktis ant kaimyno.

Mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad prisipirkę vandens filtrų gyventojai gali rimtai pakenkti savo sveikatai.Jie sako, kad beveik visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo puikiai tinkamas gerti tiesiai iš čiaupo. Jis prastesnis tik šiaurės vakarų Lietuvoje. Mokslininkai juokauja, kad kai kurie gyventojai neturėtų stebėtis, jei jiems traukia koją, smarkiai plaka širdis ar nuolat ima pyktis ant kaimyno.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tik Plytinės gatvėje esančio šaltinio vandenį galima gerti nevirintą. Rankose – keli 5 litrų plastikiniai indai. Spaudžiant šalčiui stypsai 15–20 minučių, kol prisipili vandens. Tiek laiko net ir šiomis šaltomis dienomis tenka laukti vilniečiams, atvažiavusiems prie šaltinio Plytinės gatvėje, rašo „Lietuvos rytas“. Lietuvos žaliųjų sąjūdis užsakė ištirti trijų pagrindinių Vilniaus šaltinių vandenį.

Per 83 tūkst. gyventojų iki šiol geria fluoro persotintą ar drumstą vandenį, nors moka už jį kaip už gerą. Nuo šių metų jie bent žinos, koks vanduo pasiekia namus. Vanduo iš čiaupo ir smirdi, ir subjauroja kriaukles.

Ge­ria­mą­jį van­de­nį mies­to gy­ven­to­jams tie­kian­ti bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“ nuo­lat spau­do­je skel­bia, kad van­den­tie­kiu tie­kia­mas van­duo yra sau­gus ir ko­ky­biš­kas, ta­čiau ne­re­tai pri­si­py­lus vir­du­lį ar pri­si­lei­dus vo­nią ta ko­ky­be sua­be­jo­ja­ma. Ar tik­rai iš čiau­po daž­no­kai drumz­li­nas bė­gan­tis van­duo ati­tin­ka Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mą? Dar va­sa­rio vi­du­ry nau­jie­nų po­rta­lo www.etap­lius.

„Nors Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas geriausių Europoje, kai kuriuose regionuose jo kokybei galima pažerti priekaištų“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. Mūsų šalyje visas geriamasis vanduo yra požeminis. Jis gana gerai apsaugotas nuo aplinkos teršalų, todėl, anot V. Galdikienės, jo mikrobiologiniai rodikliai yra geri.

Keistas sumanymas didžiulis ledkalnius iš ašigalio vilkti tūkstančius kilometrų į sausros kamuojamas šalis netrukus gali tapti tikrove. Pirmasis tokį sausroms galą padaryti galintį planą prieš 40 metų pateikęs Georgesas Mouginas buvo palaikytas keistuoliu. Tačiau nauja kompiuterinė technologija parodė, kad jo plūduriuojančių rezervuarų projektas yra įgyvendinamas ir įkandamas. 86-mečiui tokia mintis pirmą kartą kilo 8 dešimtmečio pradžioje, kai jis dar buvo inžinerijos absolventas.

Beveik 80 miestų ir kaimų Šiaurės Airijoje, tarp jų ir sostinė Belfastas, buvo paveikti dėl trūkusių vandentiekio vamzdžių. BBC skelbia, kad dėl didelių šalčių ir staigaus atlydžio maždaug 36 tūkstančiai šalies gyventojų liko be geriamojo vandens tiekimo. Skaičiuojama, kad kai kur vandens nėra jau 12 dienų, o vandentiekio atstovai nežada greitai atnaujinti tiekimą.

Nuo antradienio Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams bus nemokamai dalinamas geriamas vanduo. Miesto valdžios atstovai džiaugėsi, kad į kvietimą operatyviai sureagavo vandens gamintojai ir sostinės kavinių tinklas „Coffee Inn“, kurie padės įgyvendinti šią iniciatyvą. Vandens bus galima atsigerti karštuoju dienos metu visose „Coffee Inn“ kavinėse Vilniuje visą šią savaitę, o taip pat nuo 15 iki 18 val.

41-erių aktorė savo sportiška figūra populiarina elektrolitais prisotintą vandenį „Smart Water“. Reklamoje, šiuo metu esančioje JAV žurnaluose, Jennifer dėvi sportinę aprangą, kuri atidengia puikiai treniruotą pilvuką. Užrašas po nuotrauka skelbia: „Mano treniruočių partneris. Po mankštos jaučiuosi puikiai. Štai kodėl geriu „Smart“.“ Neseniai aktorė paneigė pasklidusius gandus, jog ji, norėdama išsaugoti puikią fizinę formą, griebėsi itin griežtos kūdikių maisto dietos.