gera savijauta

Gera savijauta kiekvieną dieną: vaistininkė įvardija 3 auksines taisykles   Gera savijauta yra esminė sąlyga norint mėgautis pilnaverčiu ir džiaugsmingu gyvenimu. Kiekvieną dieną mūsų pasirinkimai lemia, kaip jaučiamės tiek fiziškai, tiek emociškai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais paprasti įpročiai gali reikšmingai pagerinti mūsų bendrą sveikatą. Tad ji išskiria tris auksines geros savijautos taisykles, kurias vertėtų išbandyti kiekvienam.

Vitamino D trūkumas gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo skausmų įvairiose kūno vietose iki negebėjimo sugniaužti kumščio. Žiemos mėnesiais paprastai visiems trūksta vitamino D, todėl gydytoja nurodė šešis įspėjamuosius jo trūkumo požymius.

Ne paslaptis, kad svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata – juk dvasinė būsena, geras nusiteikimas ir pozityvus mąstymas yra būtinas. Jeigu pastebėjote, kad kasdienybė ėmė slėgti ir niekas nebedžiugina – pats laikas imtis veiksmų! Atrinkome keletą patarimų, kurie padės atrasti džiaugsmą net kasdienėse smulkmenose.

Gerą savijautą lemia daugybė įvairių veiksnių, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą, patiriamą stresą, socialinį gyvenimą. Tačiau ekspertė išdavė paprastą gudrybę, kuri padės jaustis geriau. JAV gydytoja Poonam Desai rekomendavo reguliariai maudytis šaltame duše ar pagulėti vonioje su šaltu vandeniu. Su savo beveik 200 tūkst. „Instagram“ sekėjų ji pasidalino vaizdo įrašu, kuriame papasakojo apie šalto dušo naudą sveikatai, rašo express.co.uk.

Geležis – gyvybiškai svarbus organizmui mikroelementas. Jo trūkumas gali lemti ne tik prastą savijautą, bet ir tokių ligų, kaip mažakraujystė, vystymąsi. Kodėl šis mikroelementas yra toks svarbus, kokie požymiai išduoda jo stoką ir kaip užtikrinti pakankamas geležies atsargas organizme, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Esant pralaidaus žarnyno sindromui, į kraujotaką praleidžiamos kenksmingos medžiagos, galinčios sukelti nemažai sveikatos bėdų. Dažniausiai šią ligą lemia netinkamas gyvenimo būdas bei netaisyklinga mityba, tačiau dėl to gali būti kaltos ir kitos priežastys.

Tikriausiai daugelis lietuvių neįsivaizduoja savaitgalių be laiko praleidimo gamtoje, valgant ant žarijų paruoštus šašlykus ar kepsnius. Tačiau specialistai skuba įspėti, kad kepta mėsa gali būti ne tik skani, bet ir pavojinga sveikatai. Apie tai, kodėl reikėtų nepiktnaudžiauti grilyje ruoštais patiekalais ir kaip paruošti mėsą, kad ji būtų nekenksminga sveikatai, naujienų portalui tv3.lt papasakojo biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė.

Kepenys mūsų organizme atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Tačiau dažniausiai net nesusimąstome, kad netinkama mityba ar nesubalansuotas gyvenimo būdas gali lemti šio svarbaus organo sutrikimus, kurie vėliau atsiliepia tokiomis ligomis kaip kepenų suriebėjimas. Apie tai, kokie požymiai išduoda suriebėjusias kepenis ir kaip išvengti šios problemos naujienų portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Gabrielė Agnietė Milaknytė.

Tikriausiai daugelis yra girdėję, kad norėdami būti sveiki per dieną turėtume nueiti bent 10 000 žingsnių, todėl kiek įmanydami stengiasi tai pasiekti. Tačiau pasirodo, kad toks nueitų žingsnių skaičius tikrai nėra būtinas.  Nors plačiai rekomenduojama per dieną nueiti 10 000 žingsnių, iš tikrųjų tai mažai moksliškai pagrįsta, rašoma themetro.co.uk. Puslapyje teigiama, kad toks skaičius buvo sugalvotas rinkodaros tikslais.

Atsiradęs staigus ir surakinantis skausmas blauzdos ar pėdos raumenyje, nors ir trunka neilgai, gali kaip reikiant apkartinti dieną. Anot BENU vaistinės ekspertės Ingos Norkienės, mėšlungis gali smogti bet kuriam žmogaus raumeniui, ypač intensyvių treniruočių metu, arba atvirkščiai – kada kūnas atsipalaiduoja. Žinoti, kaip šių raumenų spazmų išvengti ir ką daryti, kad jie greičiau praeitų, svarbu ne tik dėl to, kad tai skausminga, bet ir dėl gresiančio pavojaus tam tikrų situacijų metu.

Su nesaugiu maistu ar iš aplinkos patekę į žmogaus organizmą parazitai gali toliau tęsti vystymąsi ne tik žarnyne, bet ir kituose vidaus organuose. O vasarą, kuomet daugiau laiko praleidžiame gamtoje, maudomės vandens telkiniuose, grybaujame ar uogaujame, auginame daržoves rizika užsikrėsti kirminais dar labiau išauga.

Siekiant ilgaamžiškumo, svarbu užkirsti kelią lėtinėms ligoms. O tai gali padėti padaryti vienas gėrimas, kurį laiko tikra aukso gysla organizmui. Didžiausią grėsmę kelia širdies ligos – pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Tačiau priimdami teisingus sveikos mitybos sprendimus galite užkirsti kelią šioms ligoms. Gerkite šią arbatą Arbatos patarėjų grupės (TAP) atlikta nauja mokslinių tyrimų apžvalga tvirtina, kad verta gerti vokišką ramunėlių arbatą.

Vitaminas D – tai gyvybiškai reikalinga medžiaga sveikatos ir geros savijautos užtikrinimui. Vis dėlto gydytojai pripažįsta, kad dažnas lietuvis susiduria su šio vitamino trūkumu. Kokie požymiai išduoda vitamino D stygių ir kodėl svarbu jį užpildyti naujienų portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus Santaros klinikų gydytojas endokrinologas Vaidotas Urbanavičius. Gydytojas nurodo, kad vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, dalyvaujantis svarbiuose medžiagų apykaitos procesuose.

Apskaičiuota, kad maždaug 1 mlrd. žmonių visame pasaulyje trūksta vitamino D. Šie duomenys išties kelia nerimą, nes šio vitamino trūkumas gali sukelti daug sveikatos problemų, į kurias reikia nedelsiant atkreipti dėmesį. Vitamino D trūkumas yra opi problema ir Lietuvos gyventojams, nes saulėtų dienų turime ne tiek daug, tad organizmas nespėja prisigaminti pakankamai šio gyvybiškai svarbaus vitamino.

Viena populiariausių daržovių Lietuvoje - agurkas. Niekas neabejoja jo nauda. Agurkus raginami valgyti ne tik suaugę, bet ir vaikai. Kodėl? Visų pirma, agurkuose yra daugybė medžiagų, padedančių apsisaugoti nuo įvairių ligų, net vėžio. Taip pat agurkai padeda išlaikyti gražią odą, pagerina plaukų būklę. Agurkai padeda iš organizmo pasišalinti toksinams, drėkina kūną.  Trokštate pokyčių? Imkitės jų jau dabar! Jums tereikia suvalgyti kiekvieną dieną bent po vieną agurką.

Juokas – tai ne tik linksmumo išraiška. Juokiantis smegenyse gaminamos geros savijautos cheminės medžiagos – endorfinai, kurie dar vadinami "džiaugsmo hormonais". Užplūdę endorfinai slopina depresinę nuotaiką, suteikia palaimos jausmą, be to, veikia panašiai kaip opiatai – slopina skausmo centrą smegenyse. Taip pat naudinga ir šypsotis, nes veido išraiška ne tik atspindi emocijas, bet ir daro joms įtaką.

Klestint sporto klubų industrijai, dažnas pamiršta sportavimo gamtoje svarbą. Mokslininkai neseniai atliktame tyrime tuo tarpu išsiaiškino, kad vos penkios minutės fizinio aktyvumo „žalioje erdvėje“ gali akivaizdžiai pagerinti psichinę būklę. Pranešama, kad tyrimą atlikę britų mokslininkai apdorojo 1,250 žmonių duomenis. Jie nustatė, kad pasportavusiųjų gamtoje nuotaika ir savijauta sparčiai pagerėja.