genetika

Tai, kiek ilgai gyvename, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, genetikos, traumų ir ligų, negalime kontroliuoti. Tačiau tam tikri pasirinkimai turi didžiulę įtaką, pavyzdžiui, mityba, o penkis produktus ekspertai vadina ilgaamžiškumo eliksyru. Mityba turi didelę reikšmę mūsų sveikatai ir gerovei, nes kai kurie maisto produktai mažina ligų riziką, o kiti ją didina.

Klaipėdos rajone įsikūrusių Erikos ir Aivaro didžiausias noras – kad jų trimetis sūnus Domantas pradėtų vaikščioti. Berniukui diagnozuota centronuklearinė miopatija RYR1 geno patologija, lemianti nugaros ir kojų raumenų silpnumą, tačiau šeima nenuleidžia rankų ir tiki, kad atkaklaus darbo su specialistais pagalba noras virs realybe. Prie to, kad tikslo siekti būtų lengviau, galime prisidėti kiekvienas – Domantas tapo šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojumi.

Odontologas įspėjo, kad tarp dantų atsiradę juodi trikampiai gali būti ženklas, kad gali tekti gydytis, tačiau jis pasidalijo, kodėl tai gali būti sudėtinga. Odontologas įspėjo, kad nors juodi trikampiai tarp dantų savaime nėra pavojingi, jie gali rodyti sveikatos problemas, pavyzdžiui, dantenų ligas arba dantenų recesiją, kurias reikia gydyti, rašo mirror.co.uk. Kas yra juodi trikampiai? Jie atsiranda netoli dantenų linijos, o žiūrint iš priekio atrodo kaip trikampis.

Žili plaukai yra neišvengiama senėjimo proceso dalis, tačiau kodėl kai kurie žilus plaukus pastebi gerokai anksčiau nei kiti? Tai nesunku paaiškinti.  Dailūs žili plaukai – vyresnio amžiaus asmenų atributas, kuriuo žavisi vis daugiau žmonių, tačiau kai pirmieji žili plaukai pasirodo vos 20-ies, tai nėra taip šaunu.  Stresas, genetika ir tam tikri sveikatos sutrikimai gali sukelti ankstyvą žilimą.

Trijų vaikų mamos Lijanos Kijanskienės jauniausioji dukra Olivija – „Angelo vaikas“. Taip gražiai ji praminta dėl diagnozuotos retos genetinės ligos, vadinamos Angelmano sindromu, tačiau Lijana drąsiai sako: „Būti angelu – ne nuosprendis“. Olivijai jau dveji, ji džiugina visus savo plačia šypsena, tad šeimoje ji praminta besišypsančia saulute, savo juoku ir šypsena nuspalvinančia net tamsiausią dieną.

Amžino gyvenimo eliksyro žmonės ieškojo nuo senovės. Nors kol kas jis nėra atrastas, pasirodo, senėjimo greitį ir net gyvenimo trukmę valdyti įmanoma. Pasak genetikų, vis daugiau tyrimų patvirtina, kad gyvenimo būdo įtaka genams nėra tik teorija. Taigi tai, kaip gyvename – kiek sveikai maitinamės, būname fiziškai aktyvūs ir net kaip mąstome – tiek gali padėti ilgiau išlikti jaunam, tiek atitolinti ligas.

1880-aisiais buvo iškastas vikingų kario kūnas. Nuo tada dauguma manė, kad šis karo vadas buvo vyras. Tačiau dabar turint DNR įrodymų, archeologai padarė išvadą, kad šis „aukšto statuso vikingų karys“ iš tikrųjų buvo moteris. Šis naujas atradimas gali perrašyti tai, ką mes manėme žinoję apie socialinę organizaciją, lytį, statusą ir karą šioje senovės visuomenėje.

Žmonės yra labai įvairūs, o šią įvairovę lemia genetinės mutacijos. Nors dauguma, išgirdę žodį „mutacija“, pagalvoja apie pavojingas ligas, tokias kaip vėžį, yra daugybė įprastų mutacijų, kurios išties yra naudingos arba bent jau nekenksmingos. Čia pateikiamos kelios dažnos mutacijos, kurias galite turėti jūs arba jūsų pažįstami. Mėlynos akys Nors maždaug 8 proc. viso pasaulio populiacijos turi mėlynas akis, jas nulemianti mutacija žmonijos istorijoje yra neįprastai nauja.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl jūsų plaukų spalva, kai jums buvo 2-eji, skiriasi nuo jūsų plaukų spalvos, kai jums buvo 20? Daugelio mūsų natūrali plaukų spalva vaikystėje ir paauglystėje patamsėja. Todėl niekas nenustemba, kai labai šviesius plaukus vaikystėje turėjęs žmogus sulaukęs pilnametystės tampa tamsiu blondinu ar net šviesiu brunetu.

Po to, kai 11 pacientų pradėjo skųstis keista neurologine liga, dėl kurios jie tapdavo beveik paralyžiuoti, gydytojai atrado naują, vaikams pasireiškiančią šoninės amiotrofinės sklerozės (ŠAS) formą. Nepaisant to, kad dauguma ŠAS formų pasireiškia jauniems, bet jau suaugusiems, arba vidutinio amžiaus žmonėms, šis naujas tipas paveikia mažus vaikus, kurių būklė su laiku blogėja.

Biotechnologijų kompanijos „Oxitec“ vadovaujamas svarbus projektas išleido genetiškai modifikuotus uodus Floridos valstijoje. Tai pažymi pirmąjį kartą, kai genetiškai modifikuoti uodai buvo paleisti į gamtą JAV. Tai buvo padaryta tam, kad uodai kovotų su Aedes aegypti uodų rūšimis, atsakingomis už platinamų ligų, tokių kaip dengės karštligė ir Zika, plitimą regione.

Yra tam tikrų žmonių, kuriems niekada neturėtų būti liepta siekti savo svajonių. Pavyzdžiui, Hitleriui. Arba tam, kas trokšta vieną dieną užaugti, studijuoti gamtos mokslus ir sujungti žmogų ir beždžionę. Deja, Ilja Ivanovičiui Ivanovui jaunystėje niekas nepasakė „pasiduok“. Ivanovas buvo rusų biologas, kuris gimė 1870-aisiais. Jis sulaukė įspūdingų savo srities pasiekimų, iš kurių vienas buvo dirbtinis apvaisinimas.

Daugiau nei 99 proc. visos jūsų genetinės informacijos yra visiškai tokia pat, kaip ir visų kitų planetoje gyvenančių žmonių. Genai nulemia jūsų odos atspalvį, lytį, plaukų spalvą, taip pat ar jūs turite tam tikrų genetinių ligų. Tačiau pasidaro daug įdomiau, kai pradedame nagrinėti, kas yra tame mažiau nei 1 proc. Dėl specifinių genetinių variacijų kai kurie iš mūsų turi tam tikras, drįstame sakyti, ypatingas savybes.

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad evoliucija nesustojo. Mokslininkai, atlikę darbą, publikuotą žurnale „Ecology and Evolution“, teigia, kad galimai vystosi genas, dėl kurio žmonės nebetoleruos alkoholio. Pensilvanijos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 2 500 žmonių iš 26 skirtingų pasaulio valstybių genomus, naudodamiesi informacija, surinkta „1 000 Genomes Project“ mokslininkų.

Pasauliui susidūrus su nauju virusu SARS-CoV2 ir nauja, jo sukeliama COVID-19 liga, staiga plačiai pradėta kalbėti apie testavimo svarbą. „Išties, kai infekcija plinta praktiškai nesustabdomai, ligos eiga varijuoja nuo besimptomės iki staigių letalių išeičių, nėra vakcinos ir efektyvaus gydymo būdo, infekcijos nustatymas testu ir infekuotųjų izoliavimas yra vienintelė patikima ligos kontrolės priemonė.

Prieš 15 metų vieną Amišų šeimą JAV rytuose ištiko siaubinga ir sunkiai paaiškinama nelaimė – vienas po kito, kelių mėnesių skirtumu, netikėtai mirė du vaikai. Dar po šešerių metų mirė trečiasis vaikas. O praėjus dar dviem metams – ketvirtasis.  Teismo medicinos ekspertų išvadose nebuvo už ko užsikabinti. Staigi mirtis sustojus širdžiai, tačiau jokių anomalijų skrodimas neparodė.

Nors gydytojai neretai pabrėžia, kad dalimi atvejų rizika susirgti vėžiu yra paveldima ir jį diagnozavus artimiems giminaičiams dėl ligos reikėtų pradėti profilaktiškai tikrintis dar jauname amžiuje, genetikai gi pateikia daug optimistiškesnę žinią. Pasirodo, tai, kaip gyvename – kiek sveikai maitinamės, būname fiziškai aktyvūs ir net kaip mąstome – gali atitolinti ne tik vėžį, bet ir daugelį kitų ligų.    Gydytojo genetiko prof. dr.

Nors manote, kad esate grynakraujis lietuvis, pasirodo, jūsų genai gali išduoti ką kitą. Pasaulyje populiarėjantys etninės kilmės testai neaplenkia ir Lietuvos. Susimokėję apvalią sumelę, užfiksavę savo DNR duomenis ir nusiuntę juos į laboratoriją, žmonės sužino, kiek juose Balkanų šalių gyventojų kraujo, slavų, skandinavų ir kur kas egzotiškesnių kraštų genų. Pasirodo, dažną save laikantį grynakrauju lietuviu, tyrimų rezultatai gerokai nustebina.

Brennos Westlake mama Courtney atviravo, kad jie su vyru buvo labai laimingi sužinoję, jog susilauks dukters. Mažoji pasibeldė į pasaulį kiek anksčiau, keturiomis savaitėmis. Vos gimus mergaitei paaiškėjo, kad kažkas yra negerai. Brenna į pasaulį atsinešė retą, odą paveikiančią ligą vadinamą - Harlequin Ichthyosis. Vos gimusiai jai buvo labai sunku, oda buvo sutrūkinėjusi, jai trūko proteino, kuris padeda normaliai odos būklei. Oda tinkamai nefunkcionuoja. Nepalaiko drėgmės.

Nobelio premiją pelnęs Didžiosios Britanijos mokslininkas Johnas Sulstonas, vienas iš pagrindinių veikėjų žmogaus genomo iššifravimo projekte, mirė būdamas 75 metų, penktadienį pranešė jo įkurtas institutas. Instituto „Wellcome Sanger“ direktorius Mike'as Strattonas sakė, kad antradienį miręs profesorius buvo „didis mokslinės vizijos lyderis“. 2002 metais jis už genų tyrimus buvo apdovanotas Nobelio medicinos premija kartu su britu Sydney Brenneriu ir amerikiečius Howardu Robertu Horvitzu.

Mokslininkai padarė stulbinantį atradimą, tyrinėdami vyrų homoseksualumą ir jų genus. Panašu, kad homoseksualių vyrų du dviejų chromosomų regionai skiriasi nuo heteroseksualių vyrų, rašo portalas iflscience.com. Žinoma, kad vyrų seksualinę orientaciją iš dalies lemia paveldimi genai. Aišku, tai žymiai sudėtingiau, nei skamba, bet mokslininkai tai laiko faktu. Tyrimą atliko NorthShore universiteto genetikų vadovaujami mokslininkai. „Vyrų seksualinė orientacija iš dalies paveldima (30-40 proc.

Mokslininkai mėgina išplėsti natūralų gyvybės genetinį kodą ir naudoja dirbtinai sukonstruotą DNR pusiau sintetinėms bakterijų linijoms kurti, o nauji tyrimai rodo, kad šie modifikuoti mikroorganizmai iš tikrųjų gamina baltymus, nepanašius į paplitusius gamtoje. Šie tyrimai laikomi svarbiu žingsniu kuriant itin specializuotus vaistus. Iš vidutinės mokyklos biologijos kurso daugeliui žinoma, kad visų gyvų organizmų genetinis kodas sudarytas iš keturių rūšių DNR sudėtinių dalių – nukleotidų.

Hunter Steinitz (18) yra aktyvi ir linksma mergina, nepaisant to, kad dažnas jos pasirodymas viešumoje būna lydimas net pačių nemaloniausių replikų ir komentarų. O jų jauna moteris sulaukia dėl kiek kitokios savo išvaizdos. Hunter serga itin reta genetine liga. Anot medikų, tai paprastai genetiškai paveldima odos liga, kuriai būdingas odos sausumas, pleiskanojimas/žvynuotumas bei sustorėjimas. Yra priskaičiuojama iki 28 šios ligos rūšių.

Sari Rezita gimė 1993 metais spalio 16 dieną. Pradžioje atrodė, jog ji visiškai sveikas vaikas, tokia, kaip ir jos broliai bei seserys. Ir nors šeima buvo gana skurdi, tačiau gyvenimas atrodė neblogas. Deja, viskas pasikeitė, kai mergaitei suėjo keli mėnesiai. Tėvai pastebėjo, jog mažojo Sari pradėjo blogiau jaustis. Jos būklė laikui bėgant vis blogėjo. Tačiau tėvai negalėjo pasitarti su daktarais, mat jie buvo mieste, o šeima gyveno kaime ir visai neturėjo pinigų daktarams.

Hanna Barrott serga genetiškai paveldima odos liga, dėl kurios jos oda auga kelis kartus greičiau nei paprastam žmogui. Su šia liga Hanna ir jos tėvai kovoja nuo pat mergaitės gimimo. Tam kad išvengtų kraujavimų, žaizdų ir infekcijų jai kas dieną reikia ant odos temptis didžiulius kiekius kremo. O tėvai turi nuolat prižiūrėti, kad mergaitė nebūtų saulėje, nes prakaitas ir perkaitimas sukelia priepuolius ir sąmonės netekimus.

Šiandien jau sunku įsivaizduoti, kad dar 1960-aisiais Dauno sindromo riziką būsimam vaikeliui buvo galima įvertinti tik pagal besilaukiančios gimdyvės amžių. Vėliau atsiradus pažangesniems tyrimams, būsimos mamos galėjo sužinot ir Edvardso bei Patau sindromų tikimybę, šiandien apie kūdikį galima sužinoti dar daugiau. Vis dėlto, gydytojų genetikų teigimu, kad ir koks pažangus šiandien atrodytų mokslas, kartais du skirtingi testai gali rodyti ir skirtingus rezultatus.

Dvynukai yra retas reiškinys, tačiau dvynukės, gimusios Vietname 2013-aisiais, buvo vieno labai unikalaus ir keisto reiškinio įrodymas. Viena mergaitė turėjo plonus ir tiesius plaukus, o kita – ryškiai storesnius, banguotus plaukus. Jų veido bruožai buvo aiškiai skirtingi. Kai jos augo, skirtumai tarp jų dar labiau ryškėjo, tad šeimos nariai pradėjo reikalauti atsakymų.

Europos mokslo taryba skyrė 2,5 mln. eurų dotaciją Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui. Tai pirmas kartas per dešimt Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų, kai Lietuva gauna tokį įvertinimą, pranešė VU. „Šie projektai nėra nutaikyti į praktinius tyrimus. Čia yra fundamentinių tyrimų konkursas ir visai nereikalaujama jokių praktinių rezultatų“, - pasakojo profesorius Saulius Klimašauskas.

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta.

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr.

Ar norėtumėte sužinoti, kiek gyvensite? Lietuvoje siūlomas naujas būdas tą išsiaiškinti - telomerų analizės testas. Visgi tokią diagnostiką genetikai vertina skeptiškai. Lemtingos žmogui dienos kol kas dar niekas pasaulyje tiksliai nurodyti negali. Oskaro Vaildo romano herojus Dorianas Grėjus norėjo amžinai likti jaunas ir nė nesvarstė, kokio amžiaus mirs.

Genetika – nuostabus dalykas. Tuo galėjo įtikėti ir šie žmonės, kurių vaikystės nuotraukos visiškai sutampa su jų tėvų ar senelių fotografijomis. Tokie atradimai – tikrai džiuginantys, tačiau papokštauti galimybę rado ir internautai. Komentatoriai juokauja, kad tokios nuotraukos tikrai įrodo, kad žmogus nėra įvaikintas.

Stephanie Turner nuo vaikystės jautėsi kitokia. Ji gimė su rimta genetine liga - reta ichtiozės forma. Jos oda pasidengia žaizdelėmis, mergina nuo kūdikystės jaučia neapsakomą skausmą. Medikai jos tėvus perspėjo, kad Stephanie vargu ar išgyvens. Daugelis kūdikių su tokia diagnoze dažniausiai miršta pirmosiomis gyvenimo dienomis. Tačiau Stephanie buvo tikra kovotoja – ji sugebėjo išgyventi. Nors liga sukėlė nepataisomą pėdsaką merginos išvaizdoje, tačiau ji augo tarsi sveikas žmogus.

Vieno Brazilijos miestelio žmonės kenčia nuo Xeroderma Pigmentosum (XP), retos genetinės ligos, kai organizmas nesugeba ištaisyti DNR defektų, atsirandančių odą veikiant ultravioletiniams spinduliams. Vėžinės ligos padariniai – ne tik sudarkytas veidas, bet ir pažeistos kitos kūno dalys. Ligos priežastis – genetinės mutacijos. Dermatologė Sulamita Chaibub po tyrimų atskleidė miestelio paslaptį. „Dėl miestelio atokumo jame paplito praktika tuoktis su tolimesniais giminaičiais.

Paveldimumas, amžius, infekcinės ligos, žalingi įpročiai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių moterims didėja tikimybė susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Genetinius tyrimus atliekančių gydytojų duomenimis, vien moterų, kurios pastoja būdamos vyresnės nei 35 metų, per dvidešimt metų Lietuvoje padaugėjo beveik 10 proc., o rūkančių nėščiųjų šiuo metu yra šimtai. „Labiausiai nerimauti dėl galimų vaisiaus chromosominių pakitimų ir jo genetinių ligų turėtų vyresnės nėščiosios.

 Prieš perkeliant šiuo metu laisvėje vidurio Lietuvoje gyvenančius stumbrus į Dzūkijos nacionalinį parką, jiems bus atliekami genetiniai tyrimai. Aplinkos ministerija rengiasi skelbti konkursą, kas galėtų ištirti 70-100 laisvėje gyvenančių stumbrų genotipą ir palyginti jų giminingumą su Belovežo ir Kaukazo stumbrų populiacijomis.

Balandžio 24 d., penktadienį, 11.00 val. Vilniaus universiteto Santariškių klinikose (1 aud., Santariškių g. 2) bus minima DNR diena Lietuvoje. Tai kasmetis tarptautinis genetikos mokslo ir stulbinančių pasiekimų paminėjimas, pranešė Vilniaus universiteto atstovai. Ši genetikams, biologams, medikams ir kitiems mokslininkams svarbi profesinė diena Lietuvoje švenčiama aštuntus metus.

 Genetika – įvairių sveikatos sutrikimų priežastis, o taip pat itin svarbus faktorius, lemiantis ir žmogaus dantų sveikatą. Odontologė Orinta Kovalevskaja atskleidžia, kaip elgtis, kad prigimtiniai faktoriai nekliudytų tinkamai rūpintis burnos higiena ir sveikata. „Sveiki dantys – tai genetikos ir tinkamos dantų priežiūros derinys. Mokslininkai teigia, kad didele dalimi dantų ligas nulemia genetiniai veiksniai – su kokio tvirtumo emaliu ar kiek pažeidžiamomis dantenomis mes gimėme.

Tėvo amžius padidina mutacijų, kurias jis perduoda palikuonims, skaičių: kuo vyras vyresnis, tuo daugiau mutacijų perduodama vaikams, ir tuo didesnė įvairių ligų rizika. Šį mokslui žinomą faktą eksperimentiškai patvirtino tyrimą su šimpanzėmis atlikę biologai. Jo rezultatus paskelbė žurnalas „Science“. Pasak tyrimo autorių, paaiškėjo, kad šimpanzių atveju tėvo amžius yra dar svarbesnis, nei žmonių.

2014-ųjų balandžio 25 d. Lietuvoje septintą kartą minima DNR diena. Tai viena svarbiausių datų medicinos istorijoje. Būtent genetikos srityje dirbantys medikai visuomet vos per žingsnį nuo svarbiausių medicinai atradimų, sakoma Vilniaus universiteto pranešime. Kas yra DNR? Cheminės medžiagos pavadinimas, kurį tariant galima nusilaužti liežuvį (deoksiribonukleorūgštis.

„Žmonės, etiketėje perskaitę „modifikuotas krakmolas“, dažnai suabejoja, ar verta rinktis tokį gaminį. Mat vyrauja nuomonė, kad tai – produktas, kuriame yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Iš tiesų modifikuotas arba pakeistas gaminys neturi nieko bendro su genetiškai modifikuotu produktu. „Iš modifikuotų produktų bene dažniausiai maisto pramonėje naudojamas krakmolas.

Vartotojai rinkdamiesi maisto produktus ir etiketėje perskaitę „modifikuotas krakmolas“, dažnai suabejoja, ar verta rinktis tokį gaminį. Mat vyrauja nuomonė, kad tai produktas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad modifikuotas arba pakeistas gaminys neturi nieko bendro su genetiškai modifikuotu produktu. Iš modifikuotų produktų bene dažniausiai maisto pramonėje naudojamas krakmolas.

Imperijų iškilimai ir žlugimai, armijų žygiai, prekybos keliai, prekyba vergais – visi šie procesai paliko įrašus žmonių genuose, tačiau iki šiol šiuos duomenis buvo pernelyg sudėtinga iššifruoti. Tačiau dabar genetikai, taikydami naujus statistinius ir DNR tyrimų metodus, pamėgino atsekti pagrindinius įvykius, lėmusius tautų maišymąsi per pastaruosius 4000 metų, taip suteikdami ir naują informacijos šaltinį istorikams.

DNR diena – tai kasmetis tarptautinis genetikos mokslo ir stulbinančių pasiekimų paminėjimas. Ji pasaulyje minima nuo 2003 m. Tais metais sukako 50 metų nuo DNR spiralės struktūros atradimo. Jau septintą kartą Europos ir devintą Jungtinių Amerikos Valstijų mokiniai kviečiami dalyvauti rašinių konkurse, kurio pagrindinis tikslas – paskatinti mokinius apmąstyti, išanalizuoti ir pateikti savo mintis apie genetinių tyrimų, jų taikymo gyvenime svarbą.

Prieš 150 metų mokslininkų paskelbta versija, esą iki santuokos buvę ryšiai su kitais partneriais užteršia chromosomų grandinę ir vaikas gali paveldėti svetimą genetinę informaciją, dar ir šiandien turi daug šalininkų ir priešininkų. Šios teorijos šalininkai pirmiausia remiasi senovės mokslininkų pateiktais faktais, kad bandymas sukryžminti arklį su zebru, kuris iš pradžių nepavyko, po kelerių metų pateikė netikėtą staigmeną.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kuo daugiau kalcio gaunama iš pieno produktų, tuo didesnė osteoporozės ir kitų ligų rizika, sako JAV mokslininkas Colinas Campbellas. „Daugėja ir prostatos vėžio atvejų, didėja cholesterolio kiekis. Tai susiję ir su paauglių odos problema akne bei ausų uždegimais ankstyvame amžiuje“, – vardija jis. C. Campbello teigimu, daugybę sveikatos problemų išspręstume valgydami natūralų, termiškai neapdorotą maistą, kurio pagrindas – augalai.

Apie dvynius visada pasakojama daug neįprastų istorijų. Kai kurios iš jų labai įdomios genetikams, kitos – antgamtinių reiškinių stebėtojams. Nepaisant to, kaip vertinsite šias istorijas, Listverse.com siūlo paskaityti 10 tikrai įdomių pasakojimų apie dvynius. 10. Du kartus po du Tessa Montavio laukėsi trečią mėnesį, kuomet jai buvo pranešta, kad ji nešioja dvynukus. Šiek tiek vėliau gydytojas pranešė, kad Tessa laukiasi trejetuko.

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti tai, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.