genadijus gudkovas

Dėl didelių nuostolių fronte Ukrainoje Rusijos kariai neturi pakankamai karių, todėl nauja mobilizacijos banga Rusijos Federacijoje yra neišvengiama. Tuo įsitikinęs aršus Kremliaus kritikas, buvęs Dūmos deputatas Genadijus Gudkovas. Jo teigimu, Rusijos valdžia mobilizaciją „užpildo“ pinigais ir planuoja mobilizuoti 300 tūkst. karių. G. Gudkovas tvirtina, kad į Rusijos kariuomenę imamas bet kas, ką vis dar pavilioja galimybė užsidirbti.

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atsargos pulkininkas Genadijus Gudkovas tvirtina, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną saugo gausios saugumo pajėgos, todėl jis nebijo nei žmonių, nei NATO, nei užsienio smūgių Rusijos Federacijai. Vienintelį pavojų V. Putinui, pasak G. Gudkovo, kelia jo bendražygiai.

Rusijos opozicionierius, buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pulkininkas Genadijus Gudkovas skeptiškai vertina galimybę, kad autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka įtrauks savo šalį į karą Ukrainoje. Jo supratimu, A. Lukašenkos saugumas priklauso nuo Baltarusijos saugumiečių, o jei juos palies karas, diktatorius bus sunaikintas.

Rusijos opozicionierius, buvęs Dūmos deputatas Genadijus Gudkovas tvirtina, kad artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino ratas dabar galvoja, kaip „padoriu rezultatu“ baigti karą Ukrainoje ir „sausiems išlipti iš vandens“. Opozicionieriaus teigimu, Kremlius supranta, kad iš pradžių sumanytas ir planuotas karas Ukrainoje žlugo, o dabar skausmingai ir įtemptai ieškoma išeities iš jo. Bet Kremlius jos dar nerado.

Prezidento Vladimiro Putino žaibiškas vajus Rusijos politinei sistemai pertvarkyti šalies opoziciją užklupo netikėtai ir Kremliaus kritikai nelabai žino, kaip į tai reaguoti. Po ilgo šventinio laikotarpio V. Putinas, praėjusią savaitę pasiūlęs konstitucijos pakeitimų, sukėlė politinę audrą. Iškart po prezidento pranešimo atsistatydino nepopuliarus premjeras Dmitrijus Medvedevas ir jo vyriausybė.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“. Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija.

Keli tūkstančiai žmonių šeštadienį Maskvoje dalyvavo eitynėse, minint Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo – charizmatiško veikėjo ir aktyvaus prezidento Vladimiro Putino kritiko – nužudymo pirmąsias metines. Maskvos policija nurodė, kad demonstracijoje dalyvavo apie 7,5 tūkst. žmonių.

Nesutikdami, kad Rusijoje neva nėra politinių kalinių, Kremliaus kritikai paskelbė pateiksią 39 asmenų sąrašą. Žurnalistė Olga Romanova ir Dūmos deputatas Genadijus Gudkovas tokį sąrašą ketina pateikti prezidentui Dmitrijui Medvedvui, praneša radijo stotis „Echo Moskvy“. Į politiniais motyvais nuteistų asmenų sąrašą įtraukti buvę „Jukos“ savininkai Michailas Chodorkovskis ir Platonas Lebedevas, vidaus kariuomenės karininkas Sergejus Arakčejevas ir judėjimo „Kita Rusija“ aktyvistė Taisija Osi...

Užsienio reikalų ministerija, komentuodama Rusijos pareigūnų reakciją į Lietuvos sprendimą uždrausti sovietinės simbolikos naudojimą, pakvietė Rusiją kartu jaunajai kartai atskleisti “nutylėtos ir sufalsifikuotos totalitarizmo istorijos puslapius”. „Lietuva gerbia visus kovotojus prieš nacizmą - gyvuosius ir žuvusiuosius. Sovietinė simbolika, kurią uždraudė propaguoti Seimas - tai ne žmonių, bet buvusios valstybės - Sovietų sąjungos simboliai.

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) Lietuvoje priimtą sovietinės simbolikos draudimą vertina kaip bandymą iškreipti istoriją. “Šis sprendimas - eilinis bandymas iškreipti istoriją tos valstybės, kuri įnešė lemiamą indėlį į pergalę prieš fašizmą per antrąjį pasaulinį karą.

Maskvos komunistai ir šiai partijai priklausantys sostinės tarybos deputatai ketvirtadienį 11 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku prie Lietuvos ambasados Rusijoje piketuos dėl Lietuvos Seimo priimto sprendimo uždrausti nacistinę ir sovietų simboliką, agentūrai „Interfax“ sakė Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Ivanas Melnikovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad jis vyks į Iraną, nepaisydamas pranešimų apie galimą sąmokslą jį nužudyti, - praneša „BBC“. „Žinoma, aš vykstu“, - pasakė Putinas spaudos konferencijoje, taip išsklaidydamas jo vizitą gaubusius neaiškumus. Tačiau Irano prezidento tarnyba pranešė, kad Putinas atvyks ne pirmadienį, kaip buvo planuota, o antradienį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sužinojo apie Irane į jį rengiamą pasikėsinimą, sekmadienį pranešė BBC. Neįvardyti šaltiniai Rusijos žvalgybos tarnybose informavo, kad, jų turimais duomenimis, Irane buvo parengtos savižudžių teroristų grupelės, turėjusios smogti V. Putino vizito šioje šalyje metu. Maskvos pareigūnai jau prabilo apie Teherane klestinčias radikalias organizacijas, priešiškas Rusijai.