gėlynai

66-erių metų Gintarė Lapienė savo savaitgalius mėgsta leisti ten, kur ją traukia širdis. O širdis moterį traukia į daugiau nei 50 metų skaičiuojančią, mistišką ir protėvių paslaptis menančią sodybą Vilniaus rajone. Ne vieną dešimtį metų skaičiuojanti sodyba netoli Nemenčinės kaskart išgyvena vis naują istoriją. Gintarė pasakojo, kad senais laikais sodyba turėjo užeigos namų paskirtį, vėliau, ją įsigijus moters tėvams, ji įgavo vasarnamio titulą.

Kiekvienas užsiimantis savo aplinkos puoselėjimu žino, kad aplink namus sukurta erdvė – tai šventovė. Ne kitaip savo sodą apibūdina ir 55-erių metų Audronė Žeimantaitė-Kedienė, kuri kasdien prieš darbą ir po jo apibėga apžiūrėti kiekvieną naujai išsiskleidusį žiedelį, palaistyti kiekvieną gėlyną ir išrauti naujai atsiradusią piktžolę.

61-erių metų Anykščių rajone gyvenanti Ramutė Šeštokienė tikrai turi kuo pasigirti. Tai – stulbinančio grožio sodas, kurį moteris su šeima puoselėja net 28-erius metus. Jame marga įvairiaspalvių žiedų jūra, o jiems atsverti parinkti balansą palaikantys spygliuočiai augalai.   Iš pradžių Ramutė kuklinosi ir sakė, kad jos sodas – nieko įmantraus. Tačiau pažiūrėjus moters darytas gėlynų nuotraukas – žado netenka ne vienas.

Dianos Kapočienės sodyba, esanti Pakuonyje, Prienų rajone, traukia praeivių dėmesį. Išskirtinio grožio sodas su daugybe augalų, gėlių ir medinėmis skulptūromis puikiai iliustruoja, kokį grožį gali sukurti žmogaus rankos. Jau 36 metus sodybą puoselėjanti moteris sako: „Sodyba – mano džiaugsmas. Nuo ryto iki vakaro su šypsena“. Dianos sodyboje apstu įvairių rūšių gėlių.

Kėdainių miesto gėlynais šiemet rūpinasi bendrovė „Josvainių gėlės“. Bendrovės darbuotojams gėles tenka saugoti ne tik nuo prastų oro sąlygų, vagių, bet ir nuo… ne vietoje prisėdančių asmenų. Ne paslaptis, kad „Josvainių gėlės“ randa ir išrautų, ir nudraskytų gėlių. Paskutiniu metu jas vis kažkas ištrypia. Pasirodo, Kėdainių gėlynuose ir ant vazonų, kuriuose auga gėlės, mėgsta prisėsti vienas asmuo. Vyrą jau ne vieną ir ne du kartus kėdainiečiams pavyko nufotografuoti ar nufilmuoti.

Apžiūrėję visus žydinčius sodus ir gėlynus savo šalyje, mūsų tautiečiai vyko į alyvų žydėjimo šventę Duobelėje. Išskirtinės alyvų rūšys, kurių ten suskaičiuojama netoli 300, džiugino ir akis, ir nosis. O kai kurie ir laimės ieškojo, nes, kaip sakoma, radus ir suvalgius penkių lapelių alyvos žiedą sėkmė netruks ateiti. Lietuvės Latvijoje ieško laimingų žiedų. Rodo penkių lapelių žiedelius. O mažajai Agotai dar labiau pasisekė. Ir iškart jį suvalgo.

Vilniečius jau džiugina pirmosios pavasarinės gėlės, rašoma savivaldybės pranešime spaudai. Krokų, narcizų, žydrių ir scylių žiedais pasidengė Neries krantinė prie Baltojo tilto, Bernardinų sodas, Trakų Vokės dvaro sodybos aplinka, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prieigos, J. Jablonskio skveras. Įvairūs žiedai miestiečius džiugins iki pat vėlyvo rudens – šiais metais sostinę puoš apie 72,5 tūkst. žiedų.

Sodas, kuriame galima vaikštinėti basomis ar ramiai atsisėdus gerti kavą, žiūrint į augalų grožį – tikra poilsio oazė. Tačiau kartais galvoje sukasi mintys, kad norint gražaus sodo, reikia įdėti be galo daug darbo ir laiko, tačiau jau devynerius metus savo sodą puoselėjanti Jurgita Sėjūnaitė įsitikinusi – tinkamai apželdinus, kančių nebus, o grožis džiugins akis.

Molėtų rajone, Balninkų kaime gyvenanti Irena Pusvaškienė savo sodybą papuošusi maždaug 180 rožių krūmų, o kiek bendrai gėlių krūmų žydi kieme jau sunku ir suskaičiuoti. Moteris neslepia, kad grožisi augalais ne tik ji pati – pastebi ir sustojusius jos sodą nufotografuoti. O prasidėjo šis hobis, sako Irena, nuo vaikystės. „Gal nuo tokio amžiaus, kai net į mokyklą nėjau. Pas mano močiutę darželis buvo, aš taip supratau, kad gražus jis buvo, su raudonom begonijom, kurios dabar ruošiasi žydėt.

Sausros nebijantys augalai pasižymi ne tamsiai žaliais mėsingais lapais, o gražia elegantiška struktūra ir smulkiais žiedeliais, pasakoja Lina Liubertaitė, tinklaraščio „Geltonas karutis“ įkūrėja.  Jei jūsų gėlynas puikiai apšviestas saulės, jeigu dominuoja smėlis, o ne molis, tada turite nederlingą ir vandens nesulaikančią dirvą, kuri nuolat sausa. Tačiau net tokiomis sąlygomis galite išsirinkti nuostabių daugiamečių augalų, tad susipažinkite ir pasisemkite idėjų. 1. BANDRENIS (LOT.

Pasitinkame spalvingą, gausiu derliumi kvepiantį rudenį – tai pats darbingiausias metas visiems sodininkams ir daržininkams. Šio mėnesio pradžios orai dar tokie pat kaip vėlyvą vasarą. Saulė maloniai šilta – jau lyg pavargusi nepakyla aukštai, bet savęs netausodama dar žarsto spindulius. O štai naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės. Vidutinė paros temperatūra – 10–12 laipsnių šilumos. Dažnai rugsėjo viduryje užgriūva pirmosios šalnos.

Rugpjūtį intensyvūs darbai laukia gėlyne, nepamirškite skirti dėmesio ir vejai bei gyvatvorėms. Prižiūrime augalus Rugpjūtį laikas pasirūpinti daugiametėmis gėlėmis. Kad daugiau išaugtų naujų žiedų, pašalinkite nuvytusius. Daugiamečius augalus persodinkite rugpjūčio–spalio mėnesiais, persodinę juos nugenėkite – palikite tik 10 cm virš dirvos. Patręškite vasarines gėles, kurios dar ilgai žydės: jurginus, fuksijas, kardelius. Sodinkite pavasarį žydinčių gėlių (tulpių, gelsvųjų narcizų ir kt.

VšĮ „Mūsų kiemo“ ir daugiabučių namų administratorių organizuotas gražiausio gėlyno prie daugiabučio konkursas baigėsi – išrinkti gražiausi Lietuvos ir didžiųjų miestų gėlynai.

Šiandien Druskininkai tikrai nebėra kurortas, į kurį jausdami sovietmečio nostalgiją plūste plūsta pensininkai. Nieko panašaus: vos atvykus į kurortą pasitinka gausybė reklaminių stendų, kuriuose savo paslaugas reklamuoja ir tarptautinį aptarnavimo standartą deklaruoja keliolika miesto viešbučių. Norintiems apsigyventi kurorto viešbučiuose ar sanatorijose reiktų nusiteikti už parą mokėti nuo 85 litų iki 350 litų asmeniui.

Lietuvoje bus renkamas gražiausias gėlynas prie daugiabučio. Konkursą organizuoja viešoji įstaiga „Mūsų kiemas“ ir didžiųjų Lietuvos miestų daugiabučių namų administratoriai. Šia iniciatyva siekiama prisidėti prie pagrindinės „Mūsų kiemo“ idėjos – prikelti daugiabučių kiemus naujam gyvenimui – įgyvendinimo ir skatinti gyventojus gražinti aplinką, kurioje gyvena.

Atšilus orams susirūpinta miesto gražinimu. Viešąsias erdves gėlėmis šiemet pradėta apsodinti anksčiau. Vis dėlto nežadama, kad Panevėžio kiemai, gatvės ir vejos atrodys puošniai – pinigų skirta panašiai kaip ir pernai. Miesto gražinimo darbai vyksta intensyviau. Žadama, kad šiemet nebereikės laukti, kaip pernai, kad viešosios erdvės pražystų gėlių žiedais ar būtų pradėta šienauti. Kita vertus, išlaidauti nenumatoma ir šiemet – pinigų bus tik šiek tiek daugiau nei 2010 metais.

Be želdinių prižiūrėtojų likusi Panevėžio valdžia pripažįsta, kad miestas netvarkomas jau du mėnesiai. Kol pasibaigs naujas konkursas miestui tvarkyti, praeis dar mėnuo, todėl Panevėžys vasarą gali pasitikti paskendęs žolėse. Vietoje margaspalvių gėlių miesto želdynuose keroja tik piktžolės. Šalia tuščių gėlynų pardavinėjančios savo išaugintas gėles pensininkės – miesto valdžiai tarsi gyvas priekaištas. Miesto gyventojai gėlių taip pat pasigenda.