gediminas misevičius

Praėjusį rudenį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), siekiant skatinti konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje ir vartotojui naudingų paslaugų kūrimąsi. Prabėgus vieneriems metams direktyvos nauda šiandien jau yra įgavusi ryškesnius kontūrus − vartotojams atsiveria naujos galimybės, kurias bene aktyviausiai rinkoje ėmėsi kurti bankai.

„Swedbank“ privatiems ir verslo klientams pasiūlė naujų interneto banko funkcijų. Nuo šiandien banko klientai savo interneto banke gali peržiūrėti tiek „Swedbank“, tiek SEB banke Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esančių sąskaitų informaciją. Jie taip pat galės matyti sąskaitų išrašus ir inicijuoti mokėjimus iš LHV banke Estijoje sąskaitų, jei klientai tokių turi, rašoma pranešime spaudai.

Likti namuose turėtų būti paprasta, tačiau įgyvendinant tai praktikoje visgi kyla netikėtų problemų. Kaip dirbti, kaip tęsti mokslus, kaip nusipirkti maisto, ką daryti susirgus? Į daugelį tokių klausimų atsako skaitmeninės technologijos, be kurių gyvenimas karantino metu būtų žymiai sudėtingesnis. Skubus poreikis daugelį gyvenimo sričių perkelti į virtualią erdvę parodė, kad skirtingų įmonių ir organizacijų pasirengimas dirbti tokiomis sąlygomis labai nevienodas.

Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Skaitmeninės plėtros vadovas Ar jūs rinktumėtės automobilį tik vedini noro prisidėti prie mažesnės klimato kaitos? Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, elektromobilį tik dėl ekologijos pasirinktų mažiau negu dešimtadalis šalies gyventojų. Tačiau net 2 iš 3 lietuvių rinktųsi tokią transporto priemonę dėl mažesnių sąnaudų. Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga, tačiau itin lėtai. Šiuo metu šalyje registruota apie 1,3 tūkst. elektromobilių.

Fabrikuose ir gamyklose dirbantiems lietuviams vis labiau teks susirūpinti, kaip užsidirbti, mat jau ir Lietuvos įmonės perka vis daugiau robotų. Ir tai, kad palyginti su Vakarais, įmonių robotizacija Lietuvoje labai menka, robotai-automatai gyvus darbuotojus keis vis dažniau. Kokio amato darbuotojams teks su robotais draugauti vis dažniau arba net keisti darbą, plačiau siužete. Šiuolaikinėje pramonėje robotų apstu.

Lietuvoje absoliuti dauguma gyventojų (97 proc.) naudojasi mobiliaisiais telefonais. Išmaniuosius telefonus yra pasirinkę kiek daugiau nei pusė, tai yra, apie 56 proc. šalies gyventojų. Dėl itin didelio funkcionalumo ir greičiausio bei paprasčiausio kelio į interneto erdvę išmaniųjų telefonų skvarba artimiausiu metu tik spartės. Skaičiuojama, kad išmanųjį telefoną naudojame vidutiniškai daugiau nei 100 kartų per dieną.

Prieš gerą dešimtmetį Lietuvos abiturientai troško būti teisininkais arba vadybininkais. Rinkdamiesi būsimą profesiją, dažnas jų pasiduodavo populiariam įsitikinimui, jog tai yra perspektyviausias pasirinkimas. Šiandien jaunuolių akys krypsta į informacinių technologijų sritį, tačiau ar šis entuziazmas nebus vienadienė mada, kuri anksčiau ar vėliau praeis? Šiuo metu tendencijos Lietuvos darbo rinkoje yra palankios jaunuoliams, išsirinkusiems IT specialybes.