gedėjimas

Sarah Gundle savo draugei rašė daug metų po jos mirties. Vieną dieną parašiusi dar vieną žinutę ji gavo trumpą atsakymą, kuris moterį sukrėtė. Sarah su Becca susipažino pirmaisiais koledžo metais mugėje. Joje Sarah apžiūrinėjo rankinę. Becca pastebėjo, kad tamsiai žalią ir visiškai nepraktišką rankinuką Sarah laikė priešais save. Becca buvo iš Teksaso, o Sarah – iš Izraelio, persikėlusi į šiaurės vakarus. Merginos greitai susidraugavo. Vieną dieną Becca Sarah pasakė, kad serga.

Gruodžio 14 dieną eidamas 92-uosius metus Vilniuje numirė Romualdas Tupčiauskas. Jis buvo gerbiamas ir žinomas visuomenininkas, žurnalistas, redaktorius, skautas, žygeivis. R. Tupčiausko gedi Lietuvos žurnalistų sąjungos kolegos ir šeima. Organizavo ekspedicijas į Sibirą Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) puslapyje rašoma, kad R. Tupčiauskas skauto žodį davė nepriklausomoje Lietuvoje. O vėliau, uždraudus organizaciją, vyras tapo žygeiviu.

Kretingos rajone gimusią Kristiną Ballouard gyvenimo vėjai nešiojo visur – ir po skirtingus Lietuvos miestus, ir po svečias šalis, tačiau ramybę ji galiausiai rado Zarasų rajone. Kūrė čia gyvenimą su šeima, bet netikėtai viskas subiro į šipulius staiga mirus jos vyrui. Širdžiai dužus į šipulius, tiestis padėjo mozaikų kūryba – duženas, kaip ir savo širdį, ji klijuoja iš naujo.

Šių metų birželio 26-osios naktį kaunietės Alinos Mišeikienės gyvenimas pasikeitė negrįžtamai – tragiškoje avarijoje žuvo vos 24-erių jos sūnus Domas. Alina atvirai sako: kartais kaltina save, kad rengiasi ryškiai ar šypsosi, bet žino, kad jei sulįstų į tamsius rūbus ir kasdien verktų, sūnus tokio jos elgesio nesuprastų ir apkabinęs pasakytų: „Mamukai, viskas bus gerai“. Tądien policija panešė, kad birželio 27 d., apie 22.30 val.

Lapkričio 13 diena panevėžietės Svetlanos gyvenime pažymėta netektimi – tądien, prieš aštuonerius metus, užgeso jos 18-mečio sūnaus gyvybė. Ne vienerius metus dienos buvo pažymėtos beprasmybės jausmu, tačiau vieną dieną ji sulaukė sūnaus siųsto ženklo, kuris padėjo rasti stiprybės gyventi toliau – jau ne vienerius metus Svetlana žmones džiugina kieto muilo gėlių puokštėmis, kuriose įdeda ne tik dalelę savo širdies, bet ir įprasmina savo sūnaus, kurį meiliai vadina Edgarėliu, atminimą.

Lietuva neteko iškilios asmenybės – pirmosios šalies ponios, filantropės, visuomenės veikėjos Almos Adamkienės (96). Po jautraus atsisveikinimo prabilo ir mylimos žmonos gedintis Prezidentas Valdas Adamkus, kurio padėkos žodžiai sujaudino ir palietė tūkstančių lietuvių giliausias širdies kerteles.  Poniai Almai atgulus amžinojo poilsio Kauno Petrašiūnų kapinėse, V. Adamkus širdį virpinančiais žodžiais kreipėsi į visus, palaikančius šią sunkią netekties akimirką.

Skaudi žinia gegužės 1-ąją apskriejo visą Lietuvą – rastas nuo vasario 4-osios ieškotas 15-mečio Mykolo Davidonio kūnas. Jį rado plaukęs baidarininkas. Iškart į įvykio vietą atvyko sūnaus ieškantys tėvai. Netrukus Mykolo tėtis Mindaugas Davidonis patvirtino, kad pagal rastus drabužius galima spręsti, jog tai – ilgai ieškotas sūnus.

Rugsėjo mėnesį pasirodžiusi žinia apie nuo tilto su vos kelių dienų naujagime nušokusią gimdyvę sukrėtė ne vieną, o skausmą dar labiau paaštrino žinia, kad vos prieš keletą dienų mirė ir gimdyvės mama. Išėjus brangiems žmonėms, didžiausias skausmas slegia artimuosius, kurie panyra į gedėjimo laikotarpį. Naujienų portalui tv3.lt psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis pasakojo, kaip išgyventi netekties skausmą, nenugrimzti į neviltį bei kaip gedinčiajam gali padėti šalia esantys žmonės.

Artimojo netektį neišvengiamai lydi gedėjimo laikotarpis – žmogų užplūsta daugybė jausmų ir emocijų, kurias sunku suvaldyti. Specialistai teigia, kad visos gedulo iššauktos būsenos – pyktis, nusivylimas, baimė, bejėgiškumas, kaltė – yra psichologiškai natūrali atsisveikinimo su artimuoju dalis, tačiau taip pat svarbu suprasti, kad universalių taisyklių, kaip išgyventi gedulą nėra, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Laidotuvės – išskirtinis įvykis, nes gedulas gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais. Laidotuvėse vyrauja liūdnos nuotaikos, bet emocijas žmonės reiškia skirtingai. Jei dar nepastebėjote, juokas gali būti viena iš nepageidaujamų, bet kartais pasitaikančių reakcijų į liūdesį iš laidotuvių svečių, rašoma mirror.co.uk. Keista, bet taip reaguojama visai ne retai – ceremonijos metu visai tikėtina tapti nevaldomo juoko priepuolio liudininkais.

Artimo žmogaus netektis dažniausiai yra gyvenimą supurtantis įvykis. Kartu su juo ateina įvairūs išgyvenimai ir jausmai: nežinomybė, baimė, liūdesys, skausmas. Tačiau dažnas nežino, kaip su visu tuo susitvarkyti. Apie tai, kas yra gedėjimas ir kaip jį ištverti naujienų portalui tv3.lt pasakoja Depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus. Psichologas nurodo, kad gedėjimas yra ilgalaikis procesas, keičiantis žmogaus gyvenseną, savęs ir kitų supratimą.

Artėjant Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienai, Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia prasmingo pokalbio apie mirtį. Pašnekovė – psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap.  „Žinote, būsiu atvira: ne kartą girdėjau, jog daug žmonių laukia donoro ir jų gyvybė priklauso tik  nuo to, ar artimiausiu metu bus paaukotas jiems tinkamas organas.

Viena didžiausių baimių yra prarasti artimą žmogų. Netekus mylimo žmogaus kyla daugybė jausmų: iš pradžių viską norisi neigti, vėliau – pykti, kol galiausiai supranti, kad laikas judėti pirmyn. Tačiau, ką daryti, kai nėra noro judėti pirmyn, viskas tampa apatiška ir neįdomu. Kada šis procesas yra natūrali gedėjimo dalis, o kada vertėtų sunerimti? Patarti ir atpažinti depresijos pradžią padės psichologas dr. Marius Daugelavičius.

Šeštadienį visoje Italijoje vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, šaliai gedint per šią savaitę įvykusį žemės drebėjimą žuvusių beveik 300 žmonių. Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) atidavė pagarbą daugiau nei 4 tūkst. gelbėtojų ir savanorių. Jis pradėjo itin emocionalią dieną nuo trumpo vizito už maždaug 100 km į šiaurės rytus nuo Romos esančiame Amatričės miestelyje, labiausiai nukentėjusiame nuo žemės drebėjimo.

Kai išgyvename netekties sielvartą svarbu yra ne tik žinios apie gedėjimo stadijas, kurios suteikia gedėjimo perspektyvos supratimą. Apėmus stipriam emociniams netekties skausmui aktualu yra, kaip čia ir dabar išbūti, išgyventi. Šiame straipsnyje pasidalinsiu kai kuriais pastebėjimais, pasiūlymais, kurie galbūt bus naudingi gedintiesiems arba inicijuos skaitytoją rasti savo asmenius būdus, kaip geriausiai sau padėti, išgyti, sugrįžti į gyvųjų gyvenimą.

(Papildyta 14:20) Buvęs KLDR gynybos ministro pavaduotojas Kimas Cholas, kuriam mirties bausmė įvykdyta 2012 metų pradžioje, buvo nugalabytas netgi Šiaurės Korėjai neįprastu būdu: jis buvo pririštas prie stulpo ir sušaudytas minosvaidžiu, rašo „The Daily Telegraph“. Leidinio žiniomis, toks mirties nuosprendžio vykdymo būdas buvo pasirinktas šalies vadovo Kimo Jong-uno įsakymu.

Šimpanzės sielojasi dėl mirusių savų jauniklių panašiai kaip žmonės, nustatė Maxo Plancko Psicholingvistikos instituto mokslininkai. Šimpanzių elgesį tiriantys mokslininkai Zambijoje nufilmavo, kaip viena patelė, aptikusi savo 16 mėnesių amžiaus jauniklį negyvą, sielojasi dėl jo ir ima gedėti, pranešė britų dienraštis „Daily Mail". Paprastai šimpanzės motinos nešioja savo jauniklius iki jiems sueina dveji metai, tačiau ir po to rūpinasi jais iki 6 metų amžiaus.

Artėjančios Vėlinės daugeliui primena apie mirusius artimuosius, draugus, pažįstamus, o kartu ir apie mūsų pačių baigtinumą. „Mintys apie amžinybę ir baigtinumą, apie būtį ir nebūtį bent šią dieną, tikiu, padaro mus truputį geresniais ir atidesniais vienas kitam ir sau, trumpam suvienija mūsų išgyvenimuose praeitį, dabartį ir ateitį“, – apie artėjančią Mirusiųjų dieną kalba psichologė–psichoterapeutė, dr. Kristina Ona Polukordienė.