gamtos reiškinys

Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo įdomiu „Orų entuziastų“ grupės nario klausimu apie drėgmės matomumą horizonte bei pateiktu paaiškinimu apie šį atmosferos reiškinį. Šis gamtos reiškinys dažnai pasitaiko esant didesniam drėgnumui ore, kai oro temperatūra ir kritulių sąlygos skatina rūkanos susidarymą.

Sekmadienį įvairiose Lietuvos vietovėse buvo galima pamatyti ir užfiksuoti neįprastai atrodantį ir gana retai pastebimą reiškinį – šluotiškuosius debesis. Juos dažniausiai galima pamatyti pavasarį, tačiau šįkart debesys pasirodė ir rudens sezonu. Sekmadienį pasirodė kabliuko formos debesys. Pasidalijo debesų kadrais Šluotiškųjų debesų kadrais savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapis.

Paskutinėmis naktimis Lietuvos gyventojai pakėlę akis į dangų tikrai nenusivylė – danguje buvo galima išvysti žadą atimantį Šiaurės pašvaisčių grožį bei galvoti norus, mat pasirodė kasmetinis meteorų lietus. Kai kurie stebėtojai ne tik tyliai grožėjosi dangaus reiškiniais, bet kartu stengėsi ir įamžinti reginius. Vienas iš tokių ypatingų vaizdų užfiksuotas Kretingos rajone.

„Orai ir klimatas Lietuvoje“ savo „Facebook“ paskyroje pasidalino „Sky Chasers LT“ nario Ričardo Andriuškos užfiksuotu unikaliu reiškiniu. Fotografui Kernavėje pavyko užfiksuoti Brokeno šmėklą. Užfiksuotą nuotrauką vyras parodė visiems. Pasidalijo įspūdingu reiškiniu „Po naktinės fotosesijos, einant mašinos link, sustojau pasidairyti, kaip krinta Kernavės šviesos ant rūko. Ir pamačiau savo šešėlį rūke, dar kitaip vadinamą Brokeno šmėkla.

Trečiadienio vakarą Varėnoje moteriai pavyko užfiksuoti žadą atimantį saulėlydį. Tik pamačiusi jį moteris griebėsi filmavimo kameros ir suspėjo užfiksuoti gamtos grožį. Šiuo vaizdo įrašu ji pasidalijo su visais. Daugelis žino, kad vasariški saulėlydžiai gali būti ypatingo grožio. Tokį pavyko užfiksuoti ir Varėnoje. Parodė visiems Šiuo moters vaizdo įrašu socialinio tinklo „Facebook“ puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratoriai.

Visi žino, kad vasaros saulėlydžiai prie jūros yra vienas gražiausių reginių šio sezono metu. O praeitą savaitę užfiksuotas saulėlydis Klaipėdoje, Melnragėje, sužavėjo tūkstančius. Šis reginys buvo užfiksuotas Lietuvos pajūryje tarp 21.30-22.00 valandos. Moteriai pavyko įamžinti žadą atimantį vaizdą.  Gamtos reiškinį parodė visiems Šiais kadrais „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje pasidalijo viena iš grupės narių.

Vakar naktį Lietuvoje siautėjo audra. Gausūs krituliai, žaibai ir perkūnija griaudėjo visą naktį. Vienas iš šių ypatingų gamtos reiškinių buvo spėtas užfiksuoti Jurbarke. Nuotraukose galima pamatyti gamtos didybę. Orų stebėtojos užfiksuoti kadrai stebina visus, kurie nespėjo pamatyti audros. Pasidalijo nuotrauka Šįryt „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ jurbarkietė dalijosi nuotraukomis, kurias jai pavyko užfiksuoti vidurnaktį.

Vasaros periodu užfiksuojama vis daugiau ypatingų dangaus reiškinių. Ne išimtis ir šis pirmadienis, kuomet Elektrėnuose buvo užfiksuoti retai pasirodantys ir itin išraiškingi fluctus debesys. Šie debesys ypatingi tuo, kad pasirodę jie greitai išnyksta, dėl to nufotografuoti debesis pavyksta tikrai ne kiekvienam.

Šiandien ryte Palangoje buvo galima pasimėgauti išskirtiniu reginiu. Poilsiaujantieji galėjo užfiksuoti vandens viesulą, kuris savo didybe nustebino ne vieną. Įprastai vandens viesulai pasirodo antroje vasaros pusėje, tačiau šįkart buvo galima jį pastebėti ir liepos pradžioje. Yra žinoma, kad tokie viesulai nėra labai pavojingi. Parodė nuotrauką Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapio administratoriai pasidalijo įspūdingu kadru iš Palangos.

Prieš kelias dienas Palangos paplūdimiu vaikščiojusi Ieva pamatė neįprastą reginį pakrantėje. Tai – vertikaliai link jūros susisluoksniavusios, banguojančios smėlio eilės.  Moteris užfiksavo šį gamtos reiškinį ir pasidalijo juo socialiniuose tinkluose.  Parodė reginį Šiomis nuotraukomis moteris pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje.

Vakar Šventosios pajūryje buvo užfiksuotas ypatingas gamtos reiškinys. Tai – vandens viesulas, kuris susiformavo jūroje, netoli kranto. Jis gyvavo apie 10–15 minučių. Šis reiškinys buvo nufilmuotas ir juo buvo pasidalinta socialiniuose tinkluose.  Įamžino viesulą Šio viesulo vaizdo įrašu buvo pasidalinta socialiniame tinkle „Facebook“, „Orų ir klimato Lietuvoje“ puslapyje. Dėl to puslapio kūrėjai apie vandens viesulą papasakojo šiek tiek plačiau.

Vakar, gegužės 19 dieną, Kėdainių rajone užfiksuotas ypatingas gamtos reiškinys. Tai – neįprastos formos debesys, kurių nuotraukos paplito socialiniame tinkle „Facebook“.  Dėl šių nuotraukų buvo spėliojama, kas tai per debesys. Visgi, vėliau paaiškėjo atsakymas.

Savaitgalį Lietuvoje buvo užfiksuotas neįprastas reiškinys. Tai – retai matomas debesis, kuris buvo užfiksuotas Kauno apylinkėse. Lietuviškas debesies pavadinimo atitikmup – skylėtasis debesis. Šia nuotrauka buvo pasidalinta socialiniuose tinluose. Pasidalijo nuotrauka Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje buvo pasidalinta neįprasto debesies nuotrauka. Taip pat paaiškinta, kaip susidaro šie debesys.

Kartais pažvelgus į dangų galima išvysti ypatingų reiškinių. Vienas iš jų – Saulės halas, kuris gali pasireikšti net daugiau nei 50-čia formų.  Pažvelkite, kaip gali atrodyti viena iš Saulės halo formų.  Saulės halas „Orų ir klimato Lietuvoje“ grupėje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo dalijamasi užfiksuoto Saulės halo nuotrauka. „Saulės halo formų yra daug, apie 50. Vienos dažnai pastebimos ir užfiksuojamos, kitos – rečiau.

Gamta mėgsta stebinti, o kartais ji pateikia tokių vaizdinių, kurių niekada nesitikėjai išvysti.   Vieną tokį neįtikėtiną reginį pamatė Naujosios Anglijos gyventoja Marcy. Rugsėjo 15 d. moteris užfiksavo įspūdingą rausvo atspalvio saulėlydį, kuris savo grožiu apakino visus, buvusius jūros pakrantėje.

Dalis Lietuvos gyventojų naktį negalėjo ramiai miegoti – paryčiais juos pabudino besitrankantys žaibai. Gamta užkūrė tikrą diskoteką, nes žaibai blykčiojo kone be sustojimo. „Facebook“ grupė „Orų entuziastai“ buvo itin aktyvi – žmonės dalinosi vaizdais, kas pas juos dėjosi naktį ir paryčiais. Įspūdingų reginių netrūko, nes vieną žaibą sekė kitas. Ne vienam pavyko užfiksuoti šį gamtos šėlsmą.

Lietuvos pajūryje savaitgalį užfiksuotas neįprastas vaizdas, į kurį žvelgiant sunku suprasti, ar laivas ant vandens, ar ore. Pasirodo, Šventojoje nufotografuotas vaizdas – gamtos sukurta optinė apgaulė. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ kadrais pasidalinusi Inga rašė: „Laivas skrieja dangumi“. Neįprastą vaizdą pavyko užfiksuoti šeštadienį, rugpjūčio 19 dieną, 11.28 val., Šventojoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino vaizdo įrašą, kuriame matosi netoli sienos su Baltarusija užfiksuotas gana retas gamtos reiškinys. Pasak pasieniečių, stiprus smėlio sūkurys, dar vadinamas dulkių velniu, buvo pastebėtas Šalčininkų rajone prie įvažiavimo į vadinamąją Dieveniškių kilpą, supamą Baltarusijos teritorijos. Čia veikia Širvių punktas, kur pasieniečiai tikrina visus į kilpą ir iš jos važiuojančius automobilius bei asmenis.

Kėdainių mieste gamtos fotografė Gražvilė Vaitiekūnienė užfiksavo įspūdingą gamtos reiškinį – Nevėžio upė „kepė ledo blynelius“. Praėjusių metų žiemą toks pat reiškinys buvo užfiksuotas Šušvėje ties Barkūniškiu. Fotografė G. Vaitiekūnienė įspūdingą vaizdą Nevėžio upėje ties Skongalio užtvanka išvydo gruodį. „Žiemos išdaigos – blynai upėje. Pirmą kartą teko pamatyti savomis akimis, nors anksčiau esu apie juos skaičiusi“, – „Rinkos aikštei“ sakė kraštietė, įamžinusi įspūdingus kadrus.

Oklahomos valstijoje, JAV, į dangų pažvelgęs vyras negalėjo atsigrožėti retu reiškiniu, kurį pamatė praūžus audrai.  Tayloras Meadas net 40 minučių filmavo dangų, kuriame buvo matomi reti „mammatus“ debesys. Iš 40 minučių įrašo vyras padarė 40 sekundžių vaizdelį, kuriuo pasidalijo socialiniuose tinkluose. Reti „mammatus“ debesys iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip apokalipsė, tačiau tai tėra debesų rūšis, kuri primena mozaiką, sudarytą iš kamuoliukų.

Meino valstijos Vestbruko mieste esančioje upėje susiformavo neįprastas gamtos reiškinys – didelis besisukantis ledo diskas.  Vestbruko miesto savivaldybės nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip atrodo šis fenomenu pramintas gamtos reiškinys. Jis susiformavo sausio 11 dieną ir išliko iki sausio 13-osios. Tad tas kelias dienas prie upės plūdo reiškiniu susidomėję ir jį spėti pamatyti norėję žmonės. Šis ledo diskas pirmą kartą toje pačioje upėje buvo pastebėtas dar 2019-aisiais.

Sausio 10-ą dieną prie Vievio ežero nuėjusi moteris išgirdo nepaprastą garsą  – iš pradžių moteris manė, kad kažkas ūbauja, tačiau vėliau suprato, kad šiuos garsus skleidžia pats ežeras. Meteo.lt paaiškino, ar taip gali būti. „Kaip praneša mūsų sekėja Alicija: „Vakar vakare apie 17 valandą, užfiksavome įspūdingą ežero skleidžiamą garsą. Iš pradžių atrodė, tarsi kažkas stūgauja, ūbauja ir tik po 20 min. išgirdome tikrą ledo dainą“, – savo „Facebook“ dalijasi Meteo.lt.

Portalo tv3.lt skaitytoja Vilija TV3 projekto „Videoshotas“ konkursui atsiuntė išties retai sutinkamą vaizdelį. Lankydamasi prie Sartų ežero, esančio Dusetų miesto pašonėje, ji vandenyje išvydo cepelinus primenančius ledo gabalus. Vaizdo įrašu ji taip pat pasidalino feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, kur meteorologai/orų specialistai paaiškino šio reiškinio kilmę. Anot jų, tokius cepelinus vandenyje galima išvysti tikrai ne kiekvieną žiemą.

Unikalių dangaus reiškinių fiksavimu garsėjantys „Sky chaser LT“ pasidalijo dar vienu neįtikėtinu kadru – kosminėmis šviesomis arba kosminiu žaibu. Šiuo kadru jie pasidalijo savo facebooke ir rašė: „Visi esat girdėję apie mistinį kamuolinį žaibą. Deja, niekam nėra pavykę jo užfiksuoti. Tačiau, egzistuoja kur kas mistiškesni žaibai, nei kada galėjot įsivaizduoti! Visą šimtmetį lėktuvų pilotai pranešinėdavo, kad virš audrų matydavo keistus šviesos darinius, tarsi šmėklas keliaujančias į dangų.

Šią vasarą Lietuvoje vis dažniau pastebima įvairiausių gamtos reiškinių. Savaitgalį vilnietis Mindaugas Kleišmantas užfiksavo neįprastus debesis ir jų nuotrauka sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Tarp plataus spektro hidrometeorologinių reiškinių, Vilniaus rajone pasirodė ir Asperitas (Undulatus asperatus) debesys“, – grupėje „Orų entuziastai“ rašė Mindaugas ir nurodė, kad šiuos debesis jam pavyko užfiksuoti liepos 17 dieną, Saltoniškėse.

Lietuvos padangę žalsva blykste nutvieskusio meteoro fragmentai galimai nukrito Lietuvos žemėje. Ir vieną jų po bemiegių naktų paieškų sakosi radęs vienas vilnietis, save vadinantis meteoritų ieškotoju. Kelių dešimčių tūkstančių eurų vertės dangaus kūnas esą nugulė Vilniaus pakraštyje. Tiesa, vilniečio rasto turto mokslininkai dar neištyrė. Štai tokį reginį, kuris Lietuvos padangę nutvieskė pirmadienio vakarą, lietuvaičiai užfiksavo skirtingose šalies vietovėse.

 Naujojoje Zelandijoje vieno kaimelio gyventojus išgąsdino netikėtai atsivėrusi milžiniško dydžio smegduobė. Balandžio 30 dieną Bay of Plenty gyvenvietėje šis gamtos reiškinys atsirado po smarkios liūties. Smegduobės ilgis - net 200 metrų, plotis - 20 ar 30 metrų. Pranešama, jog smegduobė yra iš vulkaninės kilmės nuosėdų, kurios susidarė prieš 60 tūkst. metų. Šioje Naujosios Zelandijos vietoje smegduobės gana dažnos, visgi mokslininkų bendruomenę nustebino smegduobės dydis.

 Penktadienį Lietuvoje bus matomas didžiausias per pastaruosius 16 metų Saulės užtemimas – užsitemdys trys ketvirčiai Saulės disko. Etnologas, mokslo istorikas Libertas Klimka „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė, jog žmonijos istorijoje suvokta, kad Saulės užtemimas nėra kažkoks mistinis, o gamtos reiškinys, jau labai seniai: „Jau antikos laikais graikai galėjo moksliškai paaiškinti, kaip vyksta saulės užtemimai. Žinoma, įvairiose tautose tai buvo suprantama nevienodai.

Fotografui iš Vokietijos pavyko pirmą kartą nuotraukoje įamžinti gamtoje stebėtą keturgubą vaivorykštę, praneša LiveScience.com. Nuotraukoje matyti tik dviguba vaivorykštė, nes joje užfiksuota tik trečiaeilė (kairėje) ir ketvirtaeilė vaivorykštė (dešinėje). Jos susidarė toje dangaus pusėje, kur yra saulė, maždaug už 40 ir 45 laipsnių nuo jos. Trečios ir ketvirtos pakopos vaivorykštės gali susiformuoti tik toje pačioje dangaus pusėje, kur yra ir saulė.