gaidjurgis

Vieną 1997-ųjų metų birželio 27-osios popietę Kretingos rajono Mikoliškių girininkijos girininkas Romas Mažonas išgirdo šūvių papliūpas. Kadangi aplinkiniuose miškuose mėgdavo pasiautėti brakonieriai, girininkas nieko nelaukdamas paskambino savo pavaduotojui Vaidui Skuodui, liepė jam išeiti ant kelio, sėdo į tarnybinę „Nivą“ ir nuburzgė Kulių link – ton pusėn, iš kurios aidėjo šūviai. Įspėjame, kad įvykių detalės gali sukrėsti skaitytojus.

Kartu su Alvydu Juodriu-Benu iš Šiaulių į Klaipėdą atvažiavo ir Raimondas Minkus. Jis, sėbrų vadinamas Ryžu ar Jurgiu, greitai įgijo S. Gaidjurgio pasitikėjimą ir tapo šio vairuotoju. Ir ne tik – R. Minkus buvo lyg ir S. Gaidjurgio ūkvedys, dirbdavo jam visus buities darbus. Kas be ko, visuomet būdavo šalia S. Gaidjurgio ir tada, kai jų gauja reketuodavo verslininkus ar sprogdindavo. Įspėjame, kad įvykių detalės gali sukrėsti skaitytojus.

Tiek Sigitas Gaidjurgis, tiek Alvydas Juodris-Benas norėjo, kad visuomenėje būtų kuo daugiau triukšmo ir atrodytų, jog policija nesugeba įvesti tvarkos. Vieną 1996-ųjų vasaros dieną S. Gaidjurgis ir A. Juodris į Klaipėdos miesto parką susitikti pasikvietė Renatą Šadeikį ir Raimondą Minkų. Pokalbis buvo trumpas ir dalykiškas – S. Gaidjurgis paliepė R. Šadeikiui susprogdinti Olego Klepovo namą. Dėl to, kad šis draugavo su Sergejumi Bėgliku ir buvo S. Gaidjurgio konkurentas kontrabandos biznyje.

Maždaug tuo pat metu kaip ir Sigitas Gaidjurgis savo gaują Klaipėdoje subūrė Aleksandras Sonas. Panašiu metu abu buvo ir sulaikyti. Vis dėlto jų nusikaltimų mastai gerokai skiriasi. Korėjietis Aleksandras Sonas gimė Kazachstane, toli nuo jūros, tačiau likimo vingiai jį atvedė į tuometinį Leningradą. Čia perspektyvus jaunasis boksininkas baigė jūreivystės mokyklą ir gavo paskyrimą į Klaipėdą.

Grįžęs iš kelionių Sigitas Gaidjurgis vaidino neturtingą verslininką: važinėjo „Žiguliu“, vaikščiojo nudrengtais rūbais, stengėsi niekuo neišsiskirti iš minios. 1995 metų rugpjūčio 24-ąją, apie 19 valandą, Klaipėdos policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai ir „Aro“ vyrai apsupo vieną iš Minijos gatvėje esančių garažų. Gana tvirtos durys nepasidavė, todėl garažo vidun buvo patekta per stogą.

Klaipėdoje kalbėta, kad kai kuriuos konkurentus Sigitas Gaidjurgis įduodavęs policijai. Nauda buvo abipusė – policija parodydavo, kad dirba, o konkurentams atsidūrus už grotų, Gaidjurginių valdžia mieste dar labiau sustiprėdavo. Vienas iš Sigito Gaidjurgio konkurentų – Sergejus Bėglikas – į Klaipėdą iš Smolensko pasikvietė Stanislavą Dudaką ir jam už susidorojimą su S. Gaidjurgiu siūlė 10 000 dolerių.

Apie garsiausią Klaipėdos mafijos atstovą Sigitą Gaidjurgį XX a. pabaigoje Lietuvoje mažai žinojo net kriminalistai. Anot vieno tuometinio komisaro, nauji darbuotojai net negalėjo atpažinti, kaip atrodo S. Gaidjurgis. Duomenų bazė buvo nulinė. Apie šį nusikalstamo pasaulio šulą seriale „Kriminalinė Lietuvos zona“ pasakoja kriminalinių knygų ir video projektų autorius Dailius Dargis bei 1999-2007 m. Klaipėdos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) vyr. komisaras Vladimiras Plotkinas.

Klaipėdos mafijos tėvu tituluojamas Sigitas Gaidjurgis – viena paslaptingiausių asmenybių kriminaliniame pasaulyje. Straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše – unikalūs kadrai iš S. Gaidjurgio apklausos 2000-siais metais. Per ją mafijos vadeiva teigė, kad jokios grupuotės nebuvo. Jis esą vadovavo tik savo šeimai, savo žmonai.

Uostamiesčio organizuotų nusikaltėlių pasaulio istorija neatsiejama nuo Sigito Gaidjurgio vardo. Kad ir kurį tamsiųjų jėgų veiklos epizodą nagrinėtume, jis vis vien dažniausiai susijęs su S. Gaidjurgiu ar bent jau jo aplinka. Apie Klaipėdoje siautėjusius Gaidjurginius itin plačiai rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose. Pateikiame tv3.lt skaitytojams svarbiausius faktus.

Už 16 tyčinių nužudymų kalinčiam Sigitui Gaidjurgiui nepavyko pasiekti, kad iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus jis būtų perkeltas į pataisos namus – Vilniaus apygardos teismas atmetė jo skundą. Tai jau ketvirtas nesėkmingas šio nuteistojo bandymas persikelti į pataisos namus bausmei atlikti.

Du kartus iki gyvos galvos už nužudymus, turto prievartavimą, teroro aktų rengimą nuteistas 55 metų kriminalinis autoritetas, recidyvistas prašo jį perkelti į pataisos namus, kur yra gerokai geresnės sąlygos. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti Lukiškių kalėjime bausmę atliekančio Sigito Gaidjurgio prašymą perkelti jį į pataisos namus. Tokią teisę turi kalėjimo režimą gavę nuteistieji, kurie belangėje yra praleidę daugiau nei 10 metų.

Nuteistiesiems ribojamos naudojimosi kompiuteriu, apsipirkimo bei daiktų laikymo normos. Teisingumo ministerijai paskelbus apie keičiamas normas įkalinimo įstaigose,  Pravieniškių kolonijoje bausmę atliekantys asmenys paskelbė bado streiką. Nuteistiesiems uždrausta ilgiau nei tris valandas per parą žaisti kompiuterinius žaidimus. Be to, ribojamas prekių, kurių galima įsigyti kolonijos  parduotuvėse, sąrašas.

Gaisras kilo garaže užsidegus elektros skydinei, apdegė automobilis. Iki gyvos galvos nuteisto Sigito Gaidjurgio sodyboje, esančioje Šilutės rajone, gaisras kilo apie antrą valandą dienos. Anot ugniagesių, gaisras kilo garaže, apdegė ten stovėjęs automobilis. Į įvykio vietą atvyko gausios ugniagesių pajėgos. Sodyba nenukentėjo.

Teisėsaugininkai dar nebuvo įsisukę į Gaidjurginių grupuotę, o vienas iš jos narių jau buvo nuteistas už žmogžudystę. Vis dėlto teisėjai tada nežinojo, kad nuteistojo Mariaus Marijošiaus kraupioje sąskaitoje jų ne viena. Galvažudį sulaikė kaimynai 2002-ųjų balandžio 19 dienos vakarą į Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninę buvo atvežtas ir paguldytas Saulius Čiuželis (38 m.). Dėl daugybės durtinių ir pjautinių žaizdų ligoninėje jis mirė.

2000-aisiais Klaipėdoje stipriausiomis buvo laikomos Sigito Gaidjurgio, Sergejaus Bėgliko ir Arūno Kubiliaus grupuotės. Bent taip tuo laiku manyta. Apkaltino policininkus Įdomiausia, kad uostamiesčio gaujų vadeivos tarpusavio santykius tada ėmė aiškintis padedami spaudos ir policijos. Nusikaltėlių pasaulyje iki tol tai buvo dar negirdėtas dalykas.

Gudrusis Klaipėdos nusikalstamo pasaulio lyderis vienas iš pirmųjų Lietuvos mafijos istorijoje pabandė vienų teisėsaugos pareigūnų rankomis sudoroti kitus, jam nepatinkančius, pareigūnus. Tariamai korumpuoti pareigūnai Kai Sigitas Gaidjurgis už peilio nešiojimąsi buvo sulaikytas ir gavo 3 mėnesius laisvės atėmimo, ramus jo gyvenimas pasibaigė.

1997-aisiais Klaipėdoje vienas po kito buvo žudomi nusikaltėlių grupuočių nariai ar su jomis susiję verslininkai. Sigitas Gaidjurgis, organizavęs šias žudynes, ilgą laiką sugebėjo išlikti šešėlyje.

Gaidjurginių bei Tulpinių įvykdytų nužudymų pėdsakai mūsų teisėsaugininkus atvedė į Latviją. Čia abi grupuotės ir plėšikaudavo. Prisipirko ginklų Tuoj po Nauriaus Noreikos-Slidės nužudymo Alvydui Juodriui-Benui iš Latvijos paskambino Audrius Leščinskas, pravarde Leščius, ir pasakė, kad būtų galima apiplėšti tokį latvį, norintį pirkti kontrabandinio spirito. Tiek A. Leščinskas, tiek A. Juodris buvo prieš kurį laiką išvaryti iš Šiaulių.

Maždaug tuo pat metu kaip ir Sigitas Gaidjurgis savo gaują Klaipėdoje subūrė Aleksandras Sonas. Panašiu metu abu buvo ir sulaikyti. Vis dėlto jų nusikaltimų mastai gerokai skiriasi. Nuo jūreivio – iki lombardo šeimininko Korėjietis Aleksandras Sonas gimė Kazachstane, toli nuo jūros, tačiau likimo vingiai jį atvedė į tuometinį Leningradą. Čia perspektyvus jaunasis boksininkas baigė jūreivystės mokyklą ir gavo paskyrimą į Klaipėdą.

Ne vienos nusikalstamos gaujos vadeiva Klaipėdoje nuolat taikydavosi į vienvaldžio nusikaltėlių lyderio sostą, užimamą Sigito Gaidjurgio, tačiau nė vienam jo įveikti nepavyko. Trotilas S. Gaidjurgio užsakymu? S. Gaidjurgio vietą užimti taikėsi ir Darius Šernius-Darėnas (g. 1967 m.). Jis, vienas iš karštakošiškiausių S. Gaidjurgio gaujos „torpedų“, konfliktuoti su vadeiva pradėjo dar 1993 metais.

Klaipėdoje kalbėta, kad kai kuriuos konkurentus Sigitas Gaidjurgis įduodavęs policijai. Nauda buvo abipusė – policija parodydavo, kad dirba, o konkurentams atsidūrus už grotų, Gaidjurginių valdžia mieste dar labiau sustiprėdavo. Nepaklusnus atvykėlis Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme, kaip vienas iš Sigito Gaidjurgio konkurentų – Sergejus Bėglikas – į Klaipėdą iš Smolensko pasikvietė Stanislavą Dudaką ir jam už susidorojimą su S. Gaidjurgiu siūlė 10 000 dolerių.

Per 1993-iųjų pavasarį uostamiestyje prasidėjusį karą tarp gaujų po velėna amžiams atgulė dvi dešimtys jaunų vyrų. Dar keli papuolė už grotų. Cibulia neišgyveno 1993-iųjų balandžio pabaigoje buvo pasikėsinta į Sigitui Gaidjurgiui artimą Romualdą Norvaišą (g. 1962 m.), pravarde Cibulia. Pasikėsinimas nepavyko: kaukėti užpuolikai metė į Cibulią metalinį strypą, o po to šovė iš nupjautavamzdžio, tačiau R. Norvaiša suspėjo ranka prisidengti galvą, tad šratai nutraukė kelis jo rankos pirštus.

Gaidjurginiai nuolat „auginosi raumenis“ pritraukdami į gaują naujus narius. Plėtė savo veiklą užsiimdami reketu ar atviru plėšikavimu. Kadangi daugelis nukentėjusių patys buvo įsivėlę į nešvarias machinacijas, skųstis teisėsaugininkams vengė. Jie ieškojo kitų mieste veikusių gaujų užtarimo, tačiau Sigitas Gaidjurgis siekė panaudoti ir jas.