g. kiaulakis

Ketvirtadienį pasklidus žiniai apie interneto youtube.com tinkle išplatintus pokalbius, kuriuose neva Lietuvos diplomatai aptarinėja santykius su kitomis šalimis, Lietuvos politikų ir kolegų darbo stilių, prabilta apie Rusijos provokacijas, galimą klastotę, siekiant diskredituoti Lietuvą.

Pasak politikos apžvalgininko Giedriaus Kiaulakio, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų (TS-LKD) vieno iš lyderių, pirmojo faktiškojo Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio pasitraukimas iš politikos nieko iš esmės nebepakeis. „Kas bus? Ogi nieko nebus. Baikite jūs su tais Brežnevo laikų vaikščiojimais apie mauzoliejų. Niekas nevaikščios. Jo ir taip niekas toje TS-LKD nebeklausė, pagal vieną iš versijų, o pagal kitą jis pats nebenorėjo, kad klausytų.

Europos Sąjungai (ES) pradedanti pirmininkauti Lietuva kartais atrodo kvailokai, mano istorikai ir politologai. Taip jie komentavo faktą, kad Seimo fontanas pirmininkavimo pradžios proga pasipuošė keturiais šiuolaikiniais Europos žemėlapiais, vaizduojančiais Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę „nuo jūrų iki jūrų“. Kartu jie abejoja, ar kas nors dėl to įsižeis.

„Informacijos kol kas yra per mažai, bet labai menkai tikėtina, kad Bostono (JAV) maratono metu įvykdytus sprogdinimus organizavo kokie organizuoti arabų ar kitų užsienio šalių teroristai ir kad dėl to kiltų karas“, – teigia politikos apžvalgininkas, buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Giedrius Kiaulakis. Pasak G. Kiaulakio, panašu, kad sprogdinimus organizavęs asmuo ar grupė rūpinosi, kaip čia išnešus sveiką kailį.

„Jei tai pasirodytų tiesa ir partijos Tvarka ir Teisingumas (TT) bei Darbo partija (DP) susivienytų – reiktų keisti ministrą pirmininką. Juk tuomet nebe Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), vadovaujama Algirdo Butkevičiaus, o naujas darinys, kuriame susijungtų Rolando Pakso vadovaujama TT ir Viktoro Uspaskicho DP, būtų „vyriausias brolis“ Seime pagal mandatų skaičių“, - portalui balsas.lt sakė politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis.

Artėjant Vasario 16-osios sukakčiai vėl kyla ginčų dėl patriotizmo išraiškų, tolerancijos imperatyvų. Kas ir kur gali žygiuoti, kam su kuo pakeliui, kur patriotizmas, o kur nacizmas ir pan. Patriotizmo ir tolerancijos grimasos vertos viena kitos.

Po 2012 metų rudenį įvykusių Seimo rinkimų visų dėmesys sutelktas į naujai suformuotą valdančiąją daugumą, jos veiksmų analizę ir klaidų eskalavimą, stiprią opoziciją, kuri net užsimena apie šešėlinės Vyriausybės sudarymo galimybę, tačiau jau vargiai kas nors atsimena tas partijas, kurios labai norėjo patekti į Seimą, tačiau liko už borto.   Naujienų portalas Balsas.

Tomas Baranauskas Komentuodamas šeštadieninę kairiųjų radikalų „antifašistų“ akciją, kurioje fašizmo simboliams buvo prilyginti ir kaip kenksmingas ženklas perbraukti Gediminaičių stulpai, Giedrius Kiaulakis pareiškė, kad „Antifos“ plakatai, žinoma, buvo kvaili, bet jokios valstybės reakcijos jie nenusipelno, nes kiekvienas turi teisę kvailioti, kaip tik širdis geidžia – „drausti kažką ir kovoti su simboliais“ esąs idiotizmas ir „paauglizmas kažkoks“. Šią „idiotizmo“ sampratą G. Kiaulakis vienod...

Po šeštadienį prie Graikijos ambasados vykusios protesto akcijos prieš Europoje kylantį dešinįjį ekstremizmą, prasidėjo drama dėl Gediminaičių stulpų. Kairieji prie ambasados atsinešė plakatus, kuriuose šalia raudonu brūkšniu perbrauktos svastikos tokiu pat būdu perbraukti ir Gediminaičių stulpai.

Politologai teigia, kad, nepaisant „Drąsos kelio“ (DK) frakcijos Seime lyderės Neringos Venckienės teisinio imuniteto peripetijų bei rezultatų, ši organizacija tikra partija netapo ir pati frakcija parlamente yra trapi. DK atstovas Valdas Vasiliauskas siūlo politologams eiti mokytis. Kaip jau rašė Balsas.lt, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad N. Venckienė nėra politikė, o DK nėra partija.

Paskutinė savaitė prieš rinkimus prasidėjo nuo skandalo, kuriame figūruoja Seimo pirmininkė Irena Degutienės ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žiniasklaida paviešino slaptai darytą I. Degutienės „išpažintį“ visuomenininkams apie tai, kad ją seka, o D. Grybauskaitės valdymą ji prilygino kaimyninės Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimui. Skaitykite čia: Seimą šantažavo D. Grybauskaitė? Naujienų portalas Balsas.

Valkatavimą iš vienos partijos į kitą didžioji dalis visuomenės vertina kaip rinkėjų apgaudinėjimą ir politinę prostituciją. Ar įmanoma tai sustabdyti? Jei rinkote į Seimą konkrečios partijos atstovą ir manėte, kad būtent ši politinė jėga geriausiai atras ir apgins nacionalinį interesą, esate naivuolis. Iš vienos partijos į kitą linkę bėgioti ne tik pavieniai politikai. Neretai atskyla net frakcijų „gabalai“ ir pasiskelbia naujomis partijomis.

„Tokie dokumentai yra proginiai ir  formalūs, juose niekas niekada nerašo tikrosios situacijos“, – Balsas.lt pareiškė politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis. Dalindamasis mintimis po premjero Andriaus Kubiliaus pristatytos ataskaitos Seime jis sakė, kad tikėjosi radikalių reformų, tačiau jų nesulaukė. „Vyriausybė giriasi: mes tą padarėme, aną padarėme.

„Bet kuriam žmogui, kuris kritiškai žiūri į Lietuvos politinę ir teisinę realybę, nuo pat pradžių  buvo aišku, kad šioje istorijoje Vitalijų Gailių su Vytautu Giržadu pakišo“, – Balsas.lt sakė politologas Giedrius Kiaulakis. Anot jo, informacija po truputį, „dozuotai“, užuominomis buvo skelbiama, skirtumas tik tas, kad dabar viskas sudėta į vieną vietą.

Šiuo metu Antikorupcijos komisija (AK) bando suderinti bendras išvadas dėl FNTT pareigūnų atleidimo klausimo. Portalo Balsas.lt šaltinių duomenimis, Antikorupcijos komisijos išvadų projekte yra įtrauktas punktas, kuriame rašoma, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, reikalaudama, kad  buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius atleistų pavaduotoją Vytautą Giržadą, pažeidė Lietuvos konstituciją.

Lietuviai užima trečia vietą Europoje pagal gyventojų pasitikėjimą savo šalies lyderiais. Pirmą vietą užima Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeras – juo pasitiki 87 proc. gyventojų, o antra vieta atitenka Suomijos prezidentei Tarjai Halonen, kuria pasitiki taip pat 87 proc. gyventojų. Dalia Grybauskaitė pelno 76 proc. Lietuvos gyventojų pasitikėjimą, rodo „Gallup“ tyrimo duomenys.