fondas

Finansų ir audito ekspertės sako, jog fondų valdytoja „BaltCap“, kurios buvęs fondo vadovas Šarūnas Stepukonis pasisavino apie 30 mln. eurų, prastai kontroliavo infrastruktūros fondo veiklą ir neužtikrino lėšų saugumo.   Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad „BaltCap“ auditorius Estijoje bent jau 2022 metų ataskaitose neįžvelgė jokių trūkumų, tačiau ji neatmetė kvalifikacijos stokos ar „kažkokių susitarimų“ galimybės.

Lietuvos Respublikos prokuratūra paskelbė informaciją, kad teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje šiaulietis kaltinamas viešosios įstaigos turto pasisavinimu, turto iššvaistymu ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu bei organizavimu.

Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ užbaigė pirmąjį naujo infrastruktūros fondo investicijoms skirto kapitalo formavimo etapą – „BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) planuojamas dydis 200 mln. eurų, o trukmė – 20 metų.

„Smart Energy Fund powered by Ignitis group“ fondas „Ignitis grupei“ šiemet atneša finansinę grąžą, penktadienį pranešė „Ignitis grupės paslaugų centras“. Šiais metais iš fondo gauta 15,6 mln. eurų grąža, kuri bus skirta investicijoms į inovatyvius startuolius, siūlančius kovos su klimato kaita sprendimus.

Europos Sąjunga trečiadienį susitarė pridėti 3,5 mlrd. eurų prie fondo, iš kurio mokama už Ukrainai skirtus ginklus, blokui siekiant tęsti paramą Kyjivui. ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Švedija pranešė, kad Briuselyje vykusiame posėdyje buvo pritarta Europos taikos priemonės (ETP) – vieno iš bendros užsienio ir saugumo politikos finansavimo instrumentų – stiprinimui.

Dvi dukreles auginantys visaginiečiai Maksim ir Inna Paz su džiaugsmu laukė abiejų dukrelių gimimo. Tačiau jaunesnioji Adelina prieš 11 metų į šį pasaulį pasibeldė per anksti, tai nepraėjo be pasekmių – mergaitei diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Kad ir kokios negandos užklupo, šeima nenuleidžia rankų, tačiau tam jiems reikalinga neabejingų žmonių pagalba.

„Atrodytų, visai neseniai visa Lietuva gedėjo staiga mirusios Agnės Jagelavičiūtės. Iki šiol sunku patikėti, kad jos nebėra tarp mūsų... Tačiau jos mamos poelgis mane taip sujaudino, kad tikrai norisi apie tai pasisakyti garsiai“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Laima. Vienoje televizijos laidoje išgirdau, kad mirusios Agnės Jagelavičiūtės mama Nijolė Jagelavičienė ryžosi įkurti dukros fondą.

Danija 2023 metais įsteigs 1 mlrd. dolerių (apie 931 mln. eurų) pagalbos Ukrainai fondą, trečiadienį pranešė danų vyriausybė, kai tam pritarė beveik visos parlamento partijos. Vakarų šalys nuolatinę paramą Ukrainai žada nuo pat Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip metus. „Vyriausybė sutiko 2023 metais įsteigti Ukrainai skirtą fondą, kurio bendra suma sieks apie septynis milijardus kronų (1 mlrd. JAV dolerių)", – teigiama Finansų ministerijos pareiškime.

Praėjus kone mėnesiui po verslininkės, nuomonės formuotojos Agnės Jagelavičiūtės mirties, jos atminimas įamžintas itin gražiu būdu – įkurta viešoji įstaiga Agnės Jagelavičiūtės fondas. Fondo direktore paskirta velionės mama Nijolė Jagelavičienė. Steigimo akto duomenimis, fondą įsteigė Saugirdas Vaitulionis – ilgametis A. Jagelavičiūtės draugas, bičiulis. Fondo buveinė įregistruota Vilniuje.

Didžiausias pasaulyje Norvegijos suverenus turto fondas penktadienį pranešė, kad šių metų trečiąjį ketvirtį jo nuostoliai siekė daugiau nei 43 mlrd. JAV dolerių. Fondą valdantis Norvegijos centrinis bankas pranešė apie neigiamą 4,4 proc. grąžą – 449 mlrd. kronų (43,4 mlrd. JAV dolerių) nuostolius, susijusius su turimomis įmonių akcijomis. „Trečiasis ketvirtis pasižymėjo augančiomis palūkanų normomis, aukšta infliacija ir karu Europoje.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ valdomas fondas „INVL Renewable Energy Fund I“ perka 174 megavatų (MW) galios saulės parko projektą Rumunijoje. Bendros investicijos į fondo projektus šioje šalyje gali siekti apie 350 mln. eurų. Fondas 174 MW projektą perka dar prieš projektui užsitikrinus prisijungimo prie tinklų galią, tačiau tai planuojama atlikti per 2023 metų pirmąjį ketvirtį, o statybos suplanuotos kitų metų ketvirtąjį ketvirtį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė fondas.

Investicijų valdymo įmonė „ZeroSum Asset Management“ įsteigė uždaro tipo privačios skolos fondą „ZeroSum Debt Fund I“, į kurį ketinama pritraukti 40 mln. eurų.  Fondo lėšos bus skirtos Lietuvos ir kitų Baltijos bei Skandinavijos šalių įmonėms, ieškančioms trūkstamo kapitalo plėtrai, antradienį pranešė įmonė.  „Norime padėti užauginti ir sustiprinti įmones, išsprendžiant jų likvidumo ir plėtros problemas bei pasiūlant sprendimus įmonių finansams valdyti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad stabdoma Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ galėtų pasinaudoti šimtamilijoninio fondo parama. Aušrinės Armonaitės teigimu, tiek įmonei, tiek visam regionui galėtų būti skirta iki 100 mln.

Į mišką ir žemę Baltijos jūros regione bei Vidurio ir Rytų Europoje investuojantis fondas „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“ iš investuotojų papildomai pritraukė 22,9 mln. eurų ir pasiekė 81,3 mln. eurų dydį. Fondo vadovaujantysis partneris Martynas Samulionis teigė, kad pritrauktos lėšos suteiks daugiau galimybių plėtrai.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą, skolina 5 mln. eurų logistikos ir transporto grupei „cargoGO“, penktadienį pranešė įmonė ir VIVA.    Paskola bus skirta apyvartiniam kapitalui, kurio bendrovė pritrūko plėsdama vilkikų parką ir atidarydama naujus techninio aptarnavimo centrus užsienyje, sako „cargoGO“ atstovas.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl garantijų limito padidinimo bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui. Finansų ministerija siūlo nustatyti naujus limitus 2022 metais, atsižvelgiant į padidintą institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 426,06 mln. eurų iki 616,26 mln. eurų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui siūlomas limitas – 257,2 mln. eurų (anksčiau jis buvo 167 mln. eurų, 2021 metais – 153,6 mln.

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ priklausančios bendrovės „Mundus“ valdomas skolos fondas „Mundus Bridge Finance“ išpirks „Modus group“ 4 mln. eurų vertės obligacijų. Lėšos bus skirtos automobilių nuomos platformos „CityBee“ plėtrai – naujiems automobiliams įsigyti.

Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros finansavimo korporacija (DFC) ir Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas pasiekė susitarimą, tapsiantį pagrindu sutarčiai, įpareigosiančiai JAV skirti šiam fondui iki 300 mln. dolerių (285,3 mln. eurų), pranešė DFC atstovai. Finansavimas bus skiriamas investicijoms į energetiką ir infrastruktūrą palaikyti, siekiant didinti aprūpinimo energija saugumą ir energetikos diversifikaciją, taip pat siekiant stiprinti tarpusavio ryšius Trijų jūrų regione.

Europos investicijų banko valdomas ES Modernizavimo fondas Lietuvai skyrė 85 mln. eurų. Lėšos skiriamos modernizuoti energetikos sistemas, sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose.  Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sako, kad ši finansinė injekcija leis pradėti projektus, spartinančius energetikos pertvarką reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvoje kitą savaitę darbą pradės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, vadovaujama Borchos Grasijos. TVF ekspertai sausio 11-24 dienomis nuotoliniu būdu susipažins su bendra Lietuvos makroekonomine būkle, ūkio raidos bei darbo rinkos tendencijomis, finansų padėtimi, domėsis fiskaline politika, atsako į pandemijos krizę priemonių įgyvendinimu bei naujausiais energetikos sektoriaus pokyčiais, pranešė Lietuvos bankas.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) skelbia kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamųjų projektų konkursą.  Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad 2022 metų projektų paraiškos šįkart priimamos tik elektronine forma. Tai padaryti galima užsiregistravus ir prisijungus Fondo internetinėje svetainėje www.srtfondas.lt.

Rusijoje paskelbta kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) direktoriaus, Lietuvoje gyvenančio Ivano Ždanovo paieška. Trečiadienį Maskvos teismas pripažino FBK ekstremistine organizacija ir nurodė jam nutraukti veiklą. I. Ždanovas buvo įtrauktas į Rusijos vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazę. Ten nurodoma, kad jis „ieškomas pagal BK straipsnį“. I. Ždanovas paliko Rusiją ir šiuo metu yra Lietuvoje.

Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondo (FBK) teisininkė Liubov Sobol buvo sulaikyta, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jos advokatas Vladimiras Voroninas. „Liubov sulaikyta 48 valandoms kaip įtariamoji byloje dėl sanitarinio ir epidemiologinio režimo pažeidimo per [sausio] 23 dienos protestą“, – sakė advokatas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc. ir tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europoje.  Fondas numato, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,1 proc. Balandį TVF prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 8,1 proc., o kitąmet augs 8,2 procento. Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 5,2 proc. ir 6 proc., o 2021 metais – padidėti 4,5 proc. ir 5,2 proc.

„TV pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva per ilgus darbo metus televizijoje spėjo užkariauti nemenką būrį žiūrovų širdžių. Akylesni moters sekėjai žino, kad ji gerus darbus daro ne tik prieš televizijos kameras. Rūta jau kurį laiką yra įkūrusi labdaros ir paramos fondą „Gėrio trupinėlis“, kuriuo padeda likimo nuskriaustiems žmonėms. Deja, visai neseniai moteriai teko ir nemenkai nusivilti.

Europos Sąjungos vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos dėl jo trečiadienį keliasi į Lietuvos Seimą. Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimas nekinta jau daugelį metų, reikalinga dvigubai didesnė suma nei skiriama, teigia fondo tarybos pirmininkė. Trečiadienį Seimo Kultūros komitete pristatydama praėjusių metų fondo veiklos ataskaitą, Vaiva Žukienė teigė, kad žiniasklaidai remti skirta suma –  2,7 mln. eurų – nekinta aštuonerius metus, tuo metu projektų įgyvendinimo išlaidos yra išaugusios.

Vėžiu sergantiems mūsų tautiečiams karantinas ir koronavirusas kelia tikrai mirtiną pavojų. Dėl tvyrančios baimės vykti į ligoninę, medikai pastebi daugiau užleistų ir dėl to sunkiau pagydomų šios ligos atvejų. Tarptautinė moterų asociacija Vilniuje kartu su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene vėžiu sergantiems ligoniams ir gydytojams ketvirtadienį padovanojo ypač reikalingų brangių prietaisų.

Europos Komisijos pasiūlytas 750 mlrd. eurų atkūrimo fondas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, nemažins valstybėms narėms tenkančios paramos daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete, tikina EK atstovybės Lietuvoje vadovas.  „Tikrai ne, nes tai tikrai yra atskiri dalykai, būtent vakar buvo pristatytas detaliai Atkūrimo fondo biudžetas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, iš jų 3,9 mlrd. eurų dotacijų ir 2,5 mlrd. eurų paskolų.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Europos Komisijos pasiūlytas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas turi rimtų trūkumų dėl lėšų panaudojimo neefektyvumo ir skolos naštos perkėlimo ateičiai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus teigimu, Lietuvos politikos formuotojai derybose turėtų neužsižaisti su pateiktų „skaičių magija“, o atidžiai vertinti finansinius įsipareigojimus ateityje bei ES lėšų panaudojimo sąlygas.

Europos Komisija trečiadienį ruošiasi paskelbti pasiūlymą įsteigti fondą, kuris padėtų valstybėms narėms įveikti koronaviruso sukeltą ekonominį nuosmukį. Jei valstybės pritars, Europos Komisija atsigavimo fondui savo vardu rinkose pasiskolintų šimtus milijardų eurų, garantuodama daugiamečiu Europos Sąjungos (ES) biudžetu. Fondas kuriamas reaguojant pirmiausia į Italijos ir Ispanijos pagalbos prašymus, tačiau į jį galės pretenduoti ir kitos šalys.

Euro grupei ketvirtadienį sutarus dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su koronoviruso krizės pasekmėmis, Lietuva pirmiausiai ketina pasinaudoti Europos investicijų banko (EIB) iniciatyva kuriamu 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondu, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Didžiausią dėmesį šiuo metu skirstime EIB iniciatyvai. Tam, kad būtų aiškios visos sąlygos, jau esame pradėję technines konsultacijas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaujanti paramos fondui kovoje su koronavirusu, pranešė, kad  fonde jau yra beveik pusė milijono eurų. Tai ji paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.  „Naujausia fondo informacija! 3 plaučių ventiliavimo aparatai jau ne tik atvyko į Lietuvą, bet ir pasiekė Klaipėdos, Šiaulių bei Plungės ligonines.

Privatūs pensijų fondai pasidalino praėjusių metų darbo rezultatais. Pasirodo, 2019-ieji buvo rekordiškai dosnūs tiek fondų valdytojams, tiek patiems kaupiantiesiems. 2-joje pakopoje sukauptas gyventojų turtas išaugo ketvirtadaliu, o 3-joje ketvirtadaliu. Tiesa, pensijų fondų klientų atstovai ragina nesidžiaugti šia sėkme. Esą ji gali greitai išsekti.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė keturi parlamentarai. PSDF įplaukos ir išlaidos kitąmet turėtų siekti beveik 2,305 mlrd. eurų – 240 mln. eurų didesnės nei šiemet.  200,8 mln. eurų ketinama atidėti į PSDF rezervą, kuris 2020-ųjų pabaigoje turėtų sudaryti 570,382 mln. eurų.

Revoliucinė idėja: jeigu jai bus pritarta – Lietuvoje neliks atostoginių. Tokį siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia valdininkai. Jie siūlo atostogoms skirtus pinigus paskirstyti kiekvieną mėnesį su atlyginimu. Finansų ekspertai sako, kad taip atostogoms teks taupyti patiems ir iš anksto, o profsąjungos stoja piestu – esą galą su galu vos suduriantys lietuviai iš viso liks be atostogų. Neseniai iš atostogų grįžęs Benas jau galvoja apie kitas.

Panevėžio apygardos teismas liepos pradžioje nusprendė iškelti bankroto bylą grupės „SEL“ įkūrėjo Egidijaus Dragūno fondui. Bankroto byla buvo iškelta gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareiškimą dėl fondo nemokumo. Pagrindinė įstaigos veikla - garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba. Teismo nutartyje tvirtinama, kad mokesčių sistemos apskaitos duomenimis, šių metų gegužės 6 dieną E. Dragūno vadovaujamo fondo mokestinė nepriemoka siekė 43,1 tūkst. eurų.

Vilniaus savivaldybės darbuotojai antradienio rytą grąžino Jono Meko fondui praėjusią savaitę paimtus menininko daiktus. „Daiktai atvežti ir iškrauti, jie perduoti „BNA grupei“, iš kurios patalpų jie buvo paimti. Ten ir grąžinti“, – BNS antradienio rytą sakė J. Meko fondo direktorius Edgaras Stanišauskas. Apie 100 dėžių su įvairiais J. Meko daiktais – žurnalais, knygomis, vaizdo įrašais – praėjusią savaitę savivaldybei perdavė tarybos narė Agnė Zuokienė.

Panevėžio apylinkės teismas pripažino negaliojančiais sandorius, kuriais garbaus amžiaus panevėžietė savo turtą perleido vienam labdaros ir paramos fondui bei jo vadovams, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Anot prokuratūros pranešimo, testamentą vieno jų naudai neįgali ir savo veiksmų negalėjusi suprasti moteris surašė netrukus po pažinties su labdaros fondo atstovais, o netekusi nekilnojamojo turto atsidūrė globos namuose.

Prieš metus kauniečiui Rokui Šarauskui (24 m.) bėgiojant gimė neįprasta idėja – padėti be tėvų augantiems vaikams iš vaikų globos namų. Iš pradžių vaikinas galvojo apie savanorystę, tačiau iš Kauno savivaldybės sužinojo, kad vienintelis būdas, kaip padėti vaikams, yra pinigai. Naujienų portalui tv3.lt Rokas papasakojo apie gimusią idėją įkurti labdaros ir paramos fondą vaikams, augantiems vaikų globos namuose.

Vasario 28 d. Seime vyks Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo metinė konferencija „Sveikata visose politikose“, kurioje bus pristatomi 2017-2018 metų fondo veiklos rezultatai ir įsimintiniausi projektai.

Sunkių nusikaltimų atveju Lietuvoje susiduriama su viena reikšminga problema – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Ne kartą yra tekę išgirsti, kaip teisėjai iš žudiko ar prievartautojo priteisia nukentėjusiesiems nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų siekiančią žalą. Kaip pavyzdį, galima pateikti šiuo metu dar nagrinėjamą plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą. Ten keturi nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys teismui yra pateikę apie 400 tūkst.

Graudūs internetiniai įrašai, vieši pagalbos prašymai ir noras padėti nepasiturinčioms šeimoms. Iš pirmo žvilgsnio Algimanto Patacko įkurtas labdaros fondas VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ gali pasirodyti kaip pagalba mūsų visuomenėje vos galą su galu suduriančioms arba sunkiomis ligomis sergančioms šeimoms. Tačiau į fondą besikreipusios šeimos nebegali tylėti – jokie pinigai iš fondo jų taip ir nepasiekė.

Lietuvai prisijungus prie Euro zonos, teko prisiimti ir finansinius įpareigojimus šelpti tokias šalis, kaip Graikija ar Ispanija. Sumokama suma įspūdinga, tačiau tikinama, kad šis fondas ateityje padės ir Lietuvai. Žinoma, tik jei to prireiks. Kol lietuviai tenkinasi 400 eurų minimalia alga, Graikijoje ji siekia 683 eurus, o Ispanijoje dar didesnė – 756 eurai.

Rusijos teisingumo ministerija pirmadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą, kad būtų uždaryta kompanija, iš kurios opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas finansuoja savo politinę kampaniją. Teisingumo ministerija nurodė, kad paprašė Maskvos teismo dėl nenurodomų pažeidimų uždaryti fondą „Penktasis metų laikas“, kuris nuomoja patalpas A. Navalno štabams ir įdarbina jo kampanijos darbuotojus.

 Greitai besikeičiančiame pasaulyje būtina švietimo revoliucija, norint verslams ir visuomenei prisitaikyti prie pokyčių, sako garsus vokiečių inžinierius ir ekonomistas, pasaulio ekonomikos forumo Davose steigėjas Klausas Martinas Schwabas (Klausas Martinas Švabas). „Mums reikia švietimo revoliucijos, mums, iš tikro, reikia švietimo 4.0“, - Vilniuje „Metų ekonomikos forume“ teigė K. M. Schwabas.

Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.

Ūkio ministerija siūlo kelionių organizatorių lėšomis sukurti fondą, kuriuo būtų dengiami turistų nuostoliai, jei bendrovės taptų nemokios. Pačios įmonės tokiam pasiūlymui nepritaria ir siūlo įpareigoti drausti nuo nemokumo. Ūkio viceministras Ramūnas Burokas sako, kad dabar įstatyme įtvirtinta kelionių agentūrų prievolių įvykdymo užtikrinimo suma nepadengia visų galimų turistų nuostolių.

 Kultūros, Finansų ministerijos su Viešųjų investicijų plėtros agentūra įkūrė Kultūros paveldo fondą. Jame numatytas lėšas bus galima skirti neišlikusiam paveldui atstatyti, projektams bus keliama mažiau reikalavimų. Kaip pranešė Kultūros ministerija, iš viso šiemet fondui numatyta skirti 5,2 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, dar tiek pat pinigų bus siekiama pritraukti iš privačių investuotojų.