fondai

Pernai vidutiniškai 14 proc. grąžą uždirbusių Lietuvos pensijų fondų rezultatus šiemet labiausiai lems centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų, sako fondus valdančių įmonių atstovai.  „Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas sako, kad be nenumatytų įvykių didžiausios įtakos fondų rezultatams šiemet darys centrinių bankų politika.

Europos Komisija (EK) patvirtino, jog Lenkija įvykdė tris paskutines sąlygas, kad būtų visiškai išmokėtos ES struktūrinių fondų lėšos, socialiniame tinkle „X“ penktadienį pranešė Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pelczynska-Nalecz, kurią cituoja naujienų agentūra PAP. „Pagaliau sulaukėme žalios šviesos pateikti dokumentus dėl struktūrinių fondų“, – šeštadienį privačiam naujienų kanalui TVN 24 sakė ministrė.  „Šie dokumentai bus tvarkomi Europos Komisijoje.

Trečiadienį Vyriausybė palaikė parlamentaro Jono Varkalio siūlymą leisti iš pensijų fondų išsiimti 10,8 tūkst. eurų. Tačiau Seimui siūloma toliau projekto nesvarstyti, kol Konstitucinis Teismas (KT) nepriėmė nutarimo dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai veikiančios sistemos.  Vis dėlto apklausa rodo, kad 46 proc. pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų neliestų, net jeigu tokia galimybė būtų.

Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį šių metų ketvirtį buvo teigiama, gyventojai fonduose buvo sukaupę daugiau lėšų nei praėjusių metų pabaigoje, pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančių fondų valdytojų grąža buvo teigiama. Gyventojai turi sukaupę daugiau lėšų nei turėjo sukaupę praėjusių metų pabaigoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seimo pavasario sesijai pasiūlys įteisinti tik savanorišką sprendimą kaupti pensijų fonde ir galimybę gauti sukauptą išmoką. Sunkiau gyvenantiems pensininkams LVŽS frakcija siūlys įteisinti 13-ą pensiją, o trečių ir ketvirtų klasių moksleiviams – nemokamą maitinimą, rašoma frakcijos pranešime spaudai. „Be to, tęsime ir didinsime pirmo būsto lengvatinių paskolų programą jaunoms šeimoms apimtį, kurią LVŽS inicijavo praėjusioje kadencijoje.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) Kultūros ministerijos kuriamą Medijų rėmimo fondą ir jo strategines kryptis vertina kaip proveržį, kurio šalies žiniasklaidos rinka seniai laukė. Šis fondas, po pereinamojo laikotarpio pakeisiantis dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos fondą, yra atliepiantis žiniasklaidos sektoriaus specifiškumą ir sektorinį atstovavimą.

Nuo pirmadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas gauti kompensacijas šilumos gamybos katilų, naudojančių biokurą, keitimui į efektyvesnius įrenginius, pranešė Energetikos ministerija. Šiam kvietimui iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama skirti 7 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Daugiausia paramos – 392 tūkst. eurų – gyventojai iš 2020 metų pajamų mokesčio skyrė paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“. Jam paramą skyrė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Antroje vietoje yra Rimanto Kaukėno paramos grupė, gavusi 344,1 tūkst. eurų, trečioje – „Laisvės TV“, gavusi 332,4 tūkst. eurų paramos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per dvi savaites įvairiems paramos gavėjams perves 21,1 mln. eurų GPM dalies. Iki penktadienio bus pervesti pirmieji 6 mln. eurų, informavo VMI.

Vyriausybė kitą savaitę svarstys, ar suteikti valstybės garantiją bendrovei „Valstybės investicinis kapitalas“, išleidžiant iki 150 mln. eurų vertybinių popierių emisiją. Bendrovė valdo 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondą, skirtą padėti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms šalies įmonėms.   Finansų ministerija pažymi, kad be valstybės garantijos tik pernai rudenį įsteigtai bendrovei būtų neįmanoma už pagrįstą kainą išplatinti vertybinius popierius kapitalo rinkose.

Per praėjusius metus į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose „Sodra“ iš viso pervedė 427 mln. eurų. Įmokos į pensijų fondus per metus išaugo beveik 9 proc., tačiau pastebimas pandemijos ir karantino poveikis pensijų kaupimo dalyviams.

Vyriausybė siūlo sudaryti teisines sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Žemės ūkio ministerijos teigimu, tokie fondai leis ūkininkams ar bendrovėms geriau valdyti veiklos rizikas. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pataisoms. Pernai birželį jis buvo pritaręs dalies straipsnių pataisoms, reglamentuojančioms fondų kūrimo sąlygas, bet šiemet sausį Seimas grąžino projektą tobulinti.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Baltarusijoje neseniai vykusius opozicinius protestus finansavo Jungtinių Valstijų ir Vokietijos fondai, penktadienį pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. „Jie įsižeidė – išgirdo mano pareiškimą Mogiliove. Lukašenka apie Ukrainą, Lietuvą ir Lenkiją. O jeigu taip ir yra?! Amerikiečių, vokiečių fondai skyrė pinigų per lenkus ir lietuvius. Didžioji dalis pinigų liko ten, bet ir mūsiškiai gyveno ir gyvena neblogai.

Net kelios partijos į savo rinkimų programas įrašė pažadus dėl valstybinių bankų ar fondų, kurie teiktų lengvatines paskolas, steigimo. Nors už tokių pasiūlymų gali slypėti amerikietiškai svajonei prilygstantys norai, jų įgyvendinimas, kaip rodo kitų valstybių pavyzdžiai, gali turėti skaudžių pasekmių Lietuvos ekonomikai. Nori valstybinių bankų Dvi partijos savo programose užsimena apie valstybinių bankų kūrimą.

Valstybės kontrolės atliktas 30 institucijų, administruojančių Europos Sąjungos (ES) paramos skirstymą, leis projektams gauti finansavimą iš Europos Komisijos (EK) regioninės plėtros, sanglaudos ir socialinio fondų. „Finansų ministerija atliko didelį parengiamąjį darbą. Teigiama Valstybės kontrolės išvada patvirtina, kad esame pasirengę vykdyti keliamus reikalavimus dėl ES finansuojamų projektų planavimo, įgyvendinimo priežiūros ir kontrolės.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius 840 į pensiją ką tik išėjusių asmenų gali jaustis finansiškai tvirčiau – jie gavo 8,5 mln. eurų, kuriuos sukaupė savo sąskaitose pensijų fonduose. Vidutiniškai kiekvienam iš jų pensijų kaupimo bendrovės pervedė 1967 eurus, arba 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kasmet vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių asmenų gauna išmokas iš pensijų fondų, o jų sukauptos ir išmokamos sumos kiekvienais metais auga.

 II ir III pakopos pensijų fondų (PF) dalyvių skaičius praėjusiais metais augo, ir 2014 m. pabaigoje pensijas juose kaupė rekordiškai daug dalyvių. Sėkmingi metai buvo ir Lietuvoje viešai platinamiems kolektyvinio investavimo subjektams (KIS), t. y. investiciniams fondams: jų turtas didėjo dėl sėkmingos investicinės veiklos ir pritrauktų naujų investicijų. Kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose per metus pagausėjo bemaž 40 tūkst.

 Emilija Navickaitė Nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Širvintų ir Trakų rajonų dalinosi patirtimi ir idėjomis, kaip rasti savo veiklai papildomų finansavimo šaltinių. Organizacijos daugiau ar mažiau ya susipažinę su galimybe gauti lėšų iš įvairių fondų, valstybės finansuojamų programų, pasipildyti biudžetą iš skiriamų 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau, kaip paaiškėjo susitikime, galimybių yra kur kas daugiau.

Specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ valdomų pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė pasiekė 301,6 mln. Lt, o bendrovės klientų skaičius viršijo 61 tūkst. Praėjusiais metais tuo pačiu metu bendrovės grynųjų aktyvų vertė siekė 205 mln. Lt, bendrovės klientais buvo virš 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. „Esminis faktorius, lemiantis sėkmingą mūsų veiklą, yra tai, kad „MP Pension Funds Baltic“ yra specializuota pensijų kaupimo bendrovė.

Kultūros ministerija paskirstė finansavimą savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti, taip pat skyrė lėšų lietuviškų ir užsienio duomenų bazių prenumeratai. Dokumentams įsigyti 65 bibliotekoms paskirstyti 5,8 mln. litų. Kultūros ministras Šarūnas Birutis įsakyme dėl šių lėšų paskirtymo bibliotekas įpareigoja pirmenybę teikti originaliajai, vaikų ir klasikinei literatūrai bei informaciniams leidiniams.

 Akcijų „Finasta“ Rusijos TOP20 subfondui ir obligacijų „Finasta“ besivystančios Europos obligacijų subfondui nepriklausoma reitingų agentūra MORNINGSTAR skyrė maksimalų penkių žvaigždučių reitingą. Dar du aktyviai valdomi „Finastos“ fondai turi keturias MORNINGSTAR žvaigždutes. MORNINGSTAR vertina ir reitinguoja ne mažiau kaip tris metus rinkoje veikiančius fondus pagal jų rizikos ir grąžos santykį bei lygina su keliasdešimties panašios strategijos fondų grupe.

Pasibaigus terminui, kuomet II pakopos pensijų fonduose įmokas kaupiantys šalies gyventojai galėjo pasirinkti, kaip toliau taupys senatvei, maždaug 135 tūkst. arba 31 proc. turėjusių galimybę rinktis „Swedbank“ klientų nusprendė kaupti prisidėdami savo lėšomis. 2 proc. klientų nusprendė grįžti prie „Sodros“ įmokų, likusi dalis kaupimo modelio nepakeitė.

Lietuvoje vis daugiau įmonių pradeda naują verslą ar plečią esamą be bankų ar kitų kredito įstaigų pagalbos. Turintiems geras verslo idėjas lėšų investicijoms suteikia rizikos kapitalo fondai. Šios, ES struktūrinių fondų finansuojamos, institucijos paremia ne tik finansiškai, bet ir pasidalija verslo vystymo patirtimi.

Daugiau kaip trys ketvirtadaliai pensijų kaupime dalyvaujančių Lietuvos gyventojų vis dar netarė galutinio žodžio, kaip toliau kaups pensiją, rodo „Sodros“ „Žinių radijui“ pateikti duomenys. Tuo metu nutraukti sutartis su pensijų fondais ir grįžti į „Sodrą“, rugsėjo pradžios duomenimis, apsisprendė apie 8 tūkst. 400 žmonių.

Loreta Ripskytė Netrukus prasidėsiantis 2014–2020 metų finansinis laikotarpis kelia sumaištį: daugiau ES lėšų atiteks tiesioginėms išmokoms ar kaimo plėtrai. Apie tai su keturių rajonų žemdirbiais pirmadienį Joniškyje diskutavo Seimo kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas. Jam žemdirbiai įteikė rezoliuciją su 15 reikalavimų punktų.

Pensijų fondų valdytojai ir kiti didieji investuotojai per metus iššvaisto milijardus dolerių bergždžioms konsultacijoms, rašo „The Financial Times“.  Oksfordo universiteto mokslininkų komandos atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad fondai, kuriems pataria analitikai, savo rezultatais nepralenkia konkurentų arba net veikia prasčiau. „Vien JAV finansų rinkose investuotojų konsultantų rinka neprideda jokios vertės prie fondų rezultatų“, – teigia tyrimo bendraautorius Howardas Jonesas.

Sakoma, kad roges reikėtų ruošti dar vasarą, tačiau net stropus patarlių išminties klausytojas rogių 40-čiai metų į priekį lašiniais netepa. Deja, to paties negalima pasakyti apie pasiruošimą senatvei. Idėja parengti tokį straipsnį gimė neatsitiktinai – nežinia kelintą kartą susidūręs su perdėm paslaugiu aptarnaujančiu banko personalu, nusprendžiau, kad galų gale atėjo laikas imtis atsakingai planuoti ateitį ir išsirinkti pensijų fondą.

VL žurnalistė Vida Tavorienė Naujojo laikotarpio ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai biudžeto dalybos kaitina ir žemdirbių, ir miškininkų, ir kaimo bendruomenių aistras. Miškininkai nuogąstauja, kad jiems europinės paramos gali būti atriekta mažiau nei priklausytų. Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, ir atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės.

Ūkio ministerija, siekdama skatinti privačias investicijas į turizmą, Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis per 2007–2013 m. finansavo 45 turizmo projektus. Į šiuos projektus per keletą metų bus pritraukta apie 184 mln. Lt privačių investicijų ir sukurta daugiau kaip 700 naujų darbo vietų. Iš viso pagal priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ suplanuota paskirstyti 170,78 mln. Lt.

Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ pirmojo šių metų pusmečio statistika rodo, kad minėtą laikotarpį bendrovė gyvybės draudimo įmokų iš viso pasirašė už 54,8 mln. litų arba 16,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Labiausiai išsiskyrė naujų vienkartinių gyvybės draudimo įmokos metams augimas, jų pasirašyta už 6,7 mln. litų arba net 3,5 karto daugiau nei praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu.

Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc.

Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių. Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus.

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas tapo Lietuvos verslo angelu ir į dvi pradedančiąsias įmones investavo 6 mln. litų, rašo „Verslo žinios“. Verslininkas teigė, kad vienas iš jo pinigų susilaukusių projektų yra iš telekomunikacijų srities, o kitas – komercijos.

Kas jau kas, o vakariečiai, ypač vakarinėje Atlanto vandenyno, pusėje negarsėja kuklumu. Noras pasipuikuoti savo sėkme, išryškinti asmeninius pranašumus ir nurungti konkurentus yra Vakarų kultūros bruožai. Vis dėlto Skandinavijos šalių gyventojai susidūrę su pernelyg dideliu užsieniečių ego lieka nejaukiai suglumę, rašo BBC.

SEB banko duomenimis, sprendimo dėl pensijų kaupimo būdo gyventojai priimti neskuba – praėjus mėnesiui nuo pensijų įstatymo pakeitimo datos tik 1 proc. iš daugiau kaip 255 tūkst. antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių SEB banko klientų jau pakeitė pasirinktą senatvės pensijos kaupimo būdą. Keturi iš penkių (83 proc.

 SEB bankas, išanalizavęs pensijų fondo „SEB pensija“ apie 260 tūkst. dalyvių 2011 metų ataskaitų, kartu su jomis klientams pateikė beveik 23 tūkst. Individualių rekomendacijų pakeisti pensijų fondą. Tik kiek daugiau negu 1 proc. klientų į banko rekomendacijas atsižvelgė ir 2012 metais perėjo į rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą už tą, kuriame kaupė lėšas iki tol. Keisti pasirinktą fondą į konservatyvesnį buvo rekomenduota 5 tūkst.

Lietuva pirmininkavimo metu tikisi sustiprinti savo gebėjimus, padidinti savo įtaką ES, o pagrindinę naudą verslui turėtų atnešti viešieji pirkimai, svečiai, didesnis šalies žinomumas bei užsienio investuotojų dėmesys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdžio metu teigė Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas. „Tikrai pasinersime į tą virtuvę tiek, kiek įmanoma, matysime, kaip viskas verda ir vyksta ir nuo to Lietuvos įtaka sustiprės, - sakė R. Kriščiūnas.

Smulkios ir vidutinės įmonės norėtų pritraukti papildomo finansavimo, tačiau reta jo paieškai pasitelktų rizikos fondų investicijas. Taip yra todėl, kad informacijos apie juos verslininkams dar trūksta, atskleidžia Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos (LRKA) atlikta apklausa.

2012 m. spalio 8 dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, jog įdiegta kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO 9001 reikalavimus. Tai vienas iš didžiausių viešojo sektoriaus kokybės vadybos sistemos diegimo pavyzdžių Lietuvoje, apimantis pokyčius daugiau nei 3.000 darbuotojų turinčioje organizacijoje.

Lietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo, kuris, „Ekonomika.lt“ kalbinamų ekspertų tikinimu, sugriauna dalį perspektyvių ir uždirbti padedančių idėjų. Vis dėlto, pašnekovai sutaria, kad pradedantieji verslininkai turi pasikliauti 3 F taisykle (angl. Family, friends and fools, liet.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė atsako į skaitytojo klausimą, ką vertėtų daryti, kai kitąmet gyventojams bus suteikta galimybė pasitraukti iš papildomų pensijų fondų? Kol kas dar tik aiškėja visos svarbios detalės, tai yra, kokiomis sąlygomis išėjus iš fondo bus galima į jį sugrįžti. Šios sąlygos turės būti suformuluotos iki ateinančių metų balandžio. Visų pirma, ko gero, nereikėtų vadovautis emocijomis ar bandyti jas numalšinti.

Nors ir smarkiai vėluodama, tačiau sulaukusi plataus visuomenės, ekonomistų ir politikų pritarimo, prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma. Jos esmė – atsisakyti praėjusį šimtmetį pasaulyje dominavusios einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir pereiti prie individualaus lėšų kaupimo pensijų fonduose. Šią savaitę viešojoje erdvėje buvo pažerta argumentų, neva ši reforma yra plataus masto apgavystė.

Neramiais laikais investuotojų akys krypsta į saugias investicijas, tačiau vertinti investicijų saugumą ir riziką darbas ne iš lengvųjų. Pastarųjų metų duomenys aukso rinkoje rodo, jog daugelis tikisi išvengti nuvertėjimo investuodami į šį brangųjį metalą, rašo „Business Insider“. Dėl išaugusio susidomėjimo aukso kaina nesiliauja skinti naujų istorinių rekordų, tuo pat metu išrankaus skonio investuotojai tikisi apsaugoti savo pinigus pirkdami kolekcinį viskį bei meno vertybes.

Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio. Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys.

Markas Faberis, „Gloom, Boom & Doom Report“ biuletenio autorius, mums skuba pranešti, kad visi aktyvai rinkoje pradės pigti. Akcijų kainos gali nusiristi net 20 procentų. Pigs net auksas, kuris, krintant akcijoms, turėtų išlaikyti vertę ir net dar labiau ją pakelti. Anot M. Faberio, mes jau įeiname į „korekcijos stadiją“. Metu viską ir puolu žiūrėti į „Dow Dones Industrial Averages 20“ indeksą. Nagi nematau jokios korekcijos.

Kasmet finansų pasaulio genijai sukuria naujų investicinių instrumentų. „Business Insider“ siūlo susipažinti su keisčiausiomis rinkoje esančiomis investavimo priemonėmis. Išvestiniai orų instrumentai Išvestiniai finansiniai instrumentai, susieti su orais, gali skambėti beprotiškai, tačiau ši priemonė įvairaus verslo atstovams leidžia apsidrausti nuo nepageidaujamos rizikos.

Nyderlandų pensijų fondai, investavę lėšas į „Facebook“ akcijas, galėjo prarasti milijonus eurų dėl didžiausio pasaulyje socialinio tinklo vertybinių popierių kainos sumažėjimo.