finansinė padėtis

Dėl koronaviruso pandemijos trečdalio Lietuvos gyventojų finansinė padėtis pablogėjo, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Liepos 10–18 dienomis atlikto tyrimo metu 32,3 proc. respondentų nurodė, kad jų finansinė būklė pablogėjo, 64,5 proc. sakė, kad nepasikeitė, o 2,7 proc. sakė, kad padėtis pagerėjo. Ekonomistų vertinimu, labiausiai finansiškai nukentėjo tie, kurie per karantiną neteko pajamų dėl darbinės veiklos apribojimo.

Bloga šeimos finansinė padėtis gerokai dažniau pereina vaikams, kai šie suauga, negu gera padėtis, teigia statistikai. 39 proc. žmonių, kurių šeimos finansinė padėtis jų paauglystėje buvo bloga ar labai bloga, 2019 metais nurodė, kad jų šeima verčiasi sunkiai ar labai sunkiai. Tuo metu tik kas septintas (14 proc.) gerai ar labai gerai paauglystėje gyvenęs žmogus suaugęs verčiasi lengvai.

Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Panašiai savo finansinį saugumą Baltijos šalių gyventojai vertino ir pernai.

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų išlaidas. „Tendencijos rodo, kad nuosaikiai auga gyventojų, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, dalis. Tiesa, didesnis pirkinys lieka iššūkis daugumai apklaustųjų“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė. Du iš penkių (43 proc.

Nors daugeliui kelionės siejasi su spontaniškumu ir nuotykiais, turizmo sektoriaus senbuviai pasakoja apie gan tipiškus klientų pasirinkimus. Pavyzdžiui, mažai tikėtina, kad didžiu gurmanu prisistatantis asmuo apsigyventų viešbutyje pagal programą „Viskas įskaičiuota“, o šeima su mažais vaikais rinktųsi kuo atokiau nuo civilizacijos įsikūrusią vilą net šiauriau už Lietuvą esančioje šalyje.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt   Vyresnio amžiaus tėvai norėtų dažniau bendrauti su savo emigravusiais vaikais, bet, nepaisant to, jų santykiai pagerėjo. Tokius rezultatus, ištyrusi emigracijos įtaką kartų ryšiams, nustatė sociologė dr. Margarita Gedvilaitė – Kordušienė. „Tikrai nesitikėjau, kad gana nemaža dalis įvardys – santykiai po emigracijos pagerėjo. Dėl įtakos bendravimo dažnumui irgi nustebau. Nesitikėjau, kad ji tokia reikšminga.

Žinių radijas Tyrimas rodo, kad Lietuvoje daugėja šeimų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis blogėja. Kurios šeimos mano, kad jų finansinė padėtis blogėja ir kodėl jų daugėja „Žinių radijoas“ paklausė tyrimą atlikusios bendrovės Baltijos tyrimai rinkodaros direktoriaus, sociologo Romo Mačiūno. „Tokio šuolio per paskutinius porą metų nėra buvę.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Naftos perdirbimo gamyklos „ORLEN Lietuva“ atnaujinimui buvo skirti per 2 mlrd. litų, o dabar įmonės finansinė padėtis blogiausia per visą bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2006-ųjų. Taip teigia „ORLEN Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis. Tačiau, anot jo, problemų turi ne tik „ORLEN Lietuva“, bet ir visa Europos naftos perdirbimo pramonė. Pernai įmonė „ORLEN Lietuva“ patyrė per 200 mln.

20–metis boksininkas Evaldas Petrauskas, po Londono olimpinių žaidynių Lietuvai parvežęs  bronzos medalį, interviu LNK laidai „Nuo...iki“  šį pirmadienio vakarą 19.55 val. pirmą kartą atvirai prabils apie brangiausią jam žmogų – pusantrų metukų dukrą Gustę.

Lietuvos gyventojai šalies ekonominę padėtį dabar vertina kur kas blogiau nei praėjusių metų rudenį. Pagal gruodžio mėnesio viešosios nuomonės apklausą, per mėnesį šalies ekonominės padėties vertinimas pablogėjo 10 procentinių punktų, t. y. padaugėjo gyventojų, manančių, jog Lietuvos ekonominė situacija pastaruoju metu blogėja. Palyginti su vertinimais rudens pradžioje – rugsėjį – blogai vertinančių šalies ekonominę padėtį padaugėjo net 24 procentiniais punktais.

Šių metų gruodį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 30 ir, palyginti su lapkričio mėnesiu, sumažėjo 7 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pastarąjį kartą toks žemas vartotojų pasitikėjimo lygis užfiksuotas 2010 m. liepą. Pasak Statistikos departamento, rodiklio mažėjimą gruodį daugiausia lėmė pablogėjusios šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo prognozės ateinantiems metams. Gruodį 8 proc.

Spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 23 ir, palyginti su rugsėju, sumažėjo 5 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui didžiausios įtakos turėjo pablogėjusios šalies ekonominės padėties prognozės. Pagerėjimo sau tikisi 15 procentų Statistikos departamento duomenimis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojai savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas vertino šiek tiek pesimistiškiau.

Gegužės pabaigoje 45 proc. šalies gyventojų tvirtino, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, ir lygiai tokia pat dalis (45 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius nepasikeitė. 7 proc. šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius pagerėjo.

Finansų ekspertas profesorius Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad šiais metais emigracijos mastai nemažės ir šalį paliks apie 60–70 tūkst. asmenų. Pasak „DnB NORD“ banko vyriausiojo analitiko, pernai emigracijos statistiką kilstelėjo privalomos įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, tačiau ir 2011–aisiais šis rodiklis bus įspūdingas. „Aiškiai matome, kad šiais metais taikome į 60–70 tūkst.

Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą koją gali pakišti infliacija, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. "Tikrai pats euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis. Turime atitikti sąlygas, nes sąlygos, kurias įgyvendinus galima įsivesti eurą, tai yra esminis dalykas. Įstoję į Europos Sąjungą mes prisiėmėme teisinį įsipareigojimą jį turėti, bet tam, kad jį turėtume, mūsų ekonomika turi būti tvari", - sakė V. Vasiliauskas.

Šiuo metu, kai darbuotojai yra linkę skųstis dėl savo finansinės padėties, dėl griežtesnių darbo sąlygų, vis dėlto ne visi dirbantieji vertina tik finansinę išraišką už darbą. Darbuotojai turi ir kitokių siekių bei poreikių, prieš kuriuos atlyginimas neretai netgi nublanksta. Šiuo metu daugumai darbą turinčių asmenų darbe vis dėlto svarbiausia pasitenkinimas ir žinojimas, kad jie dirba mėgstamą darbą, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt apklausos rezultatai.

Politiniai ginčai Graikijoje dar labiau blogina finansinę šalies padėtį, rašo „telegraph.co.uk“. Antradienį pagrindinis opozicijos lyderis pareiškė nepritariantis dar griežtesnėms taupymo priemonėms. Šio mėnesio pradžioje pagrindinės opozicijos partijos lyderis Antonis Samaras ragino persvarstyti 110 mlrd. eurų finansinės paramos paketo sąlygas, o antradienį pareiškė nepritariantis papildomoms taupymo priemonėms, kuriomis būtų stengiamasi 6 mlrd. eurų sumažinti šalies biudžeto deficitą.

53 procentai Latvijos gyventojų savo šeimos padėtį vertina kaip blogą, tokius duomenis pateikia „DnB Nord„ Latvijas barometrs“. 16 proc. respondentų vasarį savo šeimos padėtį įvertino kaip labai blogą, o 37 proc. – veikiau blogą. Palyginti su ta pačia apklausa, kuri atlikta sausį, tokių respondentų skaičius išaugo 11 proc. – sausį bloga savo šeimos padėtį laikė 42 proc. apklaustųjų. 41 proc.

Slaptą informaciją publikuojančiam tinklalapiui „WikiLeaks“ 2010 metais buvo paaukota milijonas eurų. Apie tai rašoma Vau Holando fondo ataskaitoje. Dokumentai byloja, kad antroje metų pusėje paaukojamų pinigų suma žymiai sumažėjo. Jei iki rugpjūčio buvo pervesta 765 tūkstančiai eurų, tai per kitus keturis mėnesius „WikiLeaks“ gavo 235 tūkstančius. Tikėtina, kad to priežastimi tapo mokėjimų sistemų „Visa“, „Master Card“ ir „PayPal“ „WikiLeaks“ sąskaitų blokavimas.

Kitąmet didžiausi Lietuvos gyventojų laukiantys iššūkiai vis dar bus augančios skolos, nors ir mažėjantis, bet tik statistiškai, nedarbas bei atlyginimai vokeliuose. Tokiomis prognozėmis trečiadienį vykusiame kasmetiniame Lietuvos namų ūkių finansinės situacijos apžvalgos pristatyme dalijosi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis lapkričio mėnesį buvo minus 26 ir, palyginti su spalio ir rugsėjo mėn., nepasikeitė. Palyginti su spalio mėn., gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau sumažėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Aštuonios iš dešimties Lietuvos šeimų savo finansinę padėtį dabar apibūdina kaip blogą ar vidutinę – 80 proc. apklaustųjų. Šeimos finansinę padėtį kaip gerą įvertino kas šeštas – 16 proc. namų ūkių. Prieš metus – 2009 m. rugsėjį – šeimos finansinės padėties vertinimas buvo panašus. Tačiau lyginant su situacija prieš dvejus metus, stebimi dideli pokyčiai į blogąją pusę.

Socialiniai darbuotojai pastebi, kad kelis metus iš eilės augęs nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius šiais mokslo metais dar labiau šoktelėjo. Pasak jų, tam įtakos turi auganti bedarbystė ir maži tėvų atlyginimai. Kai kuriose Kauno mokyklose nemokamo maitinimo vaikams prašančiųjų skaičius jau perkopė visų praėjusių mokslo metų rodiklius. Tokią paramą praėjusiais mokslo metais gavo beveik 8 tūkstančiai vaikų, šiais mokslo metais ji reikalinga kone 9 tūkstančiams.

Palyginti su rugsėjo mėnesiu, gyventojai blogiau vertino šalies ekonominės padėties ir savo finansines perspektyvas, tačiau mažiau jų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą. Taip pat padaugėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius metus, praneša Statistikos departamentas. Vertindami savo finansinę padėtį, daugiau kaip pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų teigė, kad ji per praėjusius metus pablogėjo,  37 proc. teigė, kad nepakito,7 procentai – kad pagerėjo.