fegda

Šių metų pradžioje stumbrę nušovęs Utenos rajono politikas „valstietis“ Jonas Slapšinskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ikiteisminis tyrimas dėl Panevėžio aplinkosaugininkų veiksmų taip pat nutrauktas. Panevėžio apygardos prokuratūros teigimu, J. Slapšinskas kaltę pripažino, atlygino dalį gamtai padarytos žalos – daugiau nei 26 tūkst. eurų, o likusią dalį – apie 10 tūkst. eurų – įsipareigojo atlyginti iki kitų metų lapkričio.

Komentuodamas informaciją apie stumbrės žūtimi pasibaigusią medžioklę, kurioje dalyvavo ir aukštų politikų, ir žinomų verslininkų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visuomenė apie tokias medžiokles turėtų žinoti viską.

Stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje dalyvavęs „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas teigia, kad apie stumbrę su jaunikliu medžiotojai prieš medžioklę buvo įspėti. „Šios medžioklės metu per instruktažą vadovas paminėjo, kad pirmo varymo metu bus stumbras su stumbriuku. Mes matėme ir pačią ramiai vaikščiojančią stumbrę. Niekas į ją net nekreipė dėmesio, tik pasidžiaugėme, kad yra toks žvėris“, – portalui delfi.lt trečiadienį teigė V. Kantauskas.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad nepažinojo įtakingų verslininkų, dalyvavusių medžioklėje, kurioje nušauta stumbrė, bet derino, jog šis medžiotojų sąrašas būtų paviešintas. „Aš mačiau pavardes, bet žiūrėjau tik, ar nėra mano pavaldžių institucijų vadovų. (...) Bet kalbant apie viešus asmenis arba ten tai, kas buvo įvardyta, aš tų žmonių kažkaip kai nepažįstu, tai mano tos pavardės nieko nesako“, – BNS pirmadienį sakė K. Mažeika.

Mokslininkams patvirtinus, kad Pašilių stumbryne laikytas stumbriukas – sausio pradžioje nušautos patelės jauniklis, aplinkosaugininkai žada kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes laukinei gyvūnijai padaryta ypač didelė žala, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Jis taip pat informavo, kad žala laukinei gyvūnijai už nušautą stumbro patelę bus perskaičiuota.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis penktadienį pranešė pasirašęs 31 mln. eurų vertės Liepkalnio–Žirnių sankryžos rekonstrukcijos sutartį su bendrovėmis „Fegda“ ir „Tilsta“. „Darbai prasidės nedelsiant, jau kitą savaitę. Bus tvarkoma aplinkinė teritorija, iškeliami tinklai, pasiruošimas laikinojo kelio įrengimui“, – feisbuke pranešė P. Poderskis.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcijos) tęsiamas kelių kokybės auditas atskleidžia vis naujas kai kurių rangovų piktnaudžiavimo detales. Kalbantis su rangovais dėl anksčiau aptiko broko ištaisymo, paaiškėjo, kad kai kuriuose objektuose nusižengta ne tik atliekant rangos darbus, bet ir kai kurių projektų vykdymo metu galimai buvo suklastota dokumentacija mažinant reikalavimus ir naudojant prastesnes medžiagas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija ieško rangovo, kuris statys Sargėnų viaduką ir tiltą Kaune, prie prekybos centro „Mega“, šalia Vilniaus–Klaipėdos automagistralės. Maksimali projekto vertė siekia beveik 40 mln. eurų. Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas sako, jog gruodžio pabaigoje pasirašius sutartį dėl Vytėnų sankryžos rekonstrukcijos, būtina pertvarkyti ir Sargėnų sankryžą.

Vilniaus valdžia pasirinko bendroves, kurios trejus metus tvarkys gatves šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir vakarinėje miesto dalyse. Bendrovėms „Eurovia Lietuva“, „YIT Infra Lietuva“ bei „Grinda“ už darbus bus sumokėta iki 16,34 mln. eurų. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, su trimis įmomėmis pasirašytos preliminarios sutartys, siekiant lanksčiau planuoti gatvių remonto darbus.

Kaune už 4,9 mln. eurų bus rekonstruojama Kalvarijos gatvė, jungianti Europos prospektą iki magistralę „Via Baltica“. Pasak Kauno valdžios atstovų, gatvės atnaujinimas pagerins susisiekimą su magistrale. „Kalvarijos gatvė nėra tik vietinės reikšmės kelias. Ja daug kauniečių naudojasi pasiekdami „Via Baltica“. Todėl poreikis pagerinti šią svarbią jungtį yra visiškai natūralus“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

 Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos konkurso nugalėtojus. Paskutinį sostinės aplinkkelio etapą statys šešios bendrovės: „Kauno tiltai“, „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltuva“ ir „Axis Power“. „Džiaugiuosi, kad pagaliau esame šio projekto finišo tiesiojoje, užpernai atidarėme antrąjį etapą, o dabar prasidės paskutinysis etapas. Vakarinis aplinkkelis - vienas svarbiausių transporto koridorių Vilniuje.

Atlikusi tyrimą Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiosios kelininkų įmonės dar prieš dalyvaudamos konkurse gali būti sutarę, kas iš jų atliks rangos darbus. Mažosios gali būti verčiamos tapti tik subrangovais, jei nori išlikti.    Dažnas lietuvis giria šalies kelių būklę, ypač jei yra neseniai grįžęs namo iš Lenkijos ar Latvijos. Taip ir turi būti, juk kelių priežiūra – viena sočiausiai valstybės penimų sričių.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, žadėjęs užbaigti vadinamojo kelininkų klano viešpatavimo laikus, dabar koalicijos partnerius ragina šiai sričiai skirti dalį verslui gelbėti numatytų milijonų. Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis koalicijos partnerius ragina, skirstant verslo skatinimo planui numatytas lėšas, nepamiršti ir šalies transporto sektoriaus, plėtojančio infrastruktūros projektus.

Po rinkimų paskelbus, kad Liberalų sąjūdžiui, vadovaujamam E. Masiulio, atiteks Susisiekimo ministerija, parama liberalams šoktelėjo iki 665 471 lito. Tikėdamosi palankių sprendimų ateityje pinigus partijai pirmiausia puolė pervedinėti anksčiau to nedariusios su transportu ir keliais susijusios įmonės. Iki pastarųjų Seimo rinkimų LiberalųIsąjūdį šios įmonės fi nansiškai rėmė kur kas kukliau – 479 850 litų. Viskas apsivertė paaiškėjus, kas pagal koalicijos sutartį bus susisiekimo ministras.

Apie 40-50 mln. litų - maždaug tiek, Seimo nario Kęstučio Masiulio teigimu, prarado Vilniaus savivaldybė, paskelbusi Vilniaus vakarinio aplinkkelio I etapo darbų konkurso nugalėtojus. Viešuosius pirkimus Vilniaus miesto savivaldybėje ir vėl aptemdė įtarimų šešėlis - tokia žinia, matyt, jau niekam nėra naujiena. Tačiau visiškainesuprantamai atrodo, kai visiems veržiantis diržus savivaldybė ne visai aiškiomis aplinkybėmis, vykdydama viešuosius pirkimus, praranda apie 40-50 mln. litų.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą, kad šios patikrintų, ar Vilniaus miesto savivaldybė nepažeidė įstatymų, viešųjų ir privačių interesų rinkdamasi bendroves aplinkkelio statybų ir bei rekonstrukcijos darbams. Pasak K. Masiulio, tikėtina, kad dėl minėtų pirkimų Vilniaus miesto biudžetui galėjo būti padaryta apie 30-40 mln. litų žala.

Šiandien, 4 mėnesiais anksčiau, negu buvo planuota, iškilmingai atidarytas Vilniaus pietinis aplinkkelis. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo remiamas projektas – Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas – didžiausias ne tik Vilniaus miesto, bet ir visos Lietuvos transporto investicinis projektas, kurio vertė – beveik 270 mln. litų. Beveik 143 mln. litų projektui skirta iš ES Sanglaudos fondo.

Lapkričio 5 ir 6 dienomis VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas vykdo baigiamos statyti ilgiausios  (380 metrų) Lietuvoje Vilniaus pietinio aplinkkelio estakados bandymus. Matuojami estakados fizikiniai rodikliai, vakar ja vienu metu važiavo 18 iš viso 280 t. sveriančių sunkvežimių. Šiandien nuo 11 val. vyksta antrasis bandymų etapas. Estakada važiuos 8 po 18 t. ir 2 po 40 tonų sveriantys sunkvežimiai, tuo pat metu bus atliekami tyrimai, ketvirtadienį pranešė Vilniaus savivaldybė.

Sostinėje tiesiamo Pietinio aplinkkelio statybos darbai kone pusmečiu lenkia numatytą grafiką. Viena pagrindinių miesto eismo arterijų tapsiantis aplinkkelis turėtų būti baigtas lapkritį. Kitas, vakarinis miesto aplinkkelis buksuoja. Tiesiamas Vilniaus pietinis aplinkkelis turėtų itin palengvinti judėjimą mieste bei padėti sunkiajam transportui aplenkti miesto centrą. Kelio tiesimo darbai turėję pasibaigti kitų metų kovo-balandžio mėnesiais, gali būti baigti jau šį lapkritį.

Artėjant rudenį numatytiems Seimo rinkimams opozicinės Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ deklaruoja gaunančios solidžią paramą iš paprastų gyventojų. Kitas partijas labiau remia įmonės, rašo „Vilniaus diena“. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš partijų gavo per šių metų antrą ketvirtį surinktų aukų iš fizinių ir juridinių asmenų ataskaitas. Per pastaruosius tris mėnesius 22 politinės jėgos surinko 2,75 mln. litų. Daugiausia aukų surinko konservatoriai.

Šiuo metu Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, Savanorių prospekto žiede, montuojama estakada bus ilgiausia Vilniuje ir Lietuvoje. Bendras estakados ilgis sieks 380 m, iki šiol jau sumontuota 90 m metalinės perdangos. Trečiadienį bus galima stebėti, kaip ant betoninių atramų užstumiama nauja perdangos dalis.Naujoji estakada bus 4-ių eismo juostų. Savo ilgiu dabartinę ilgiausią šalies estakadą, Vilniuje jungiančią Konstitucijos prospektą su Ukmergės gatve, ji lenks daugiau nei pusantro karto.

Anykščiuose vyko dešimtasis graikų-romėnų imtynių turnyras tragiškai žuvusiam atletui Vladui Žmoginui atminti. Prieš šešiolika metų Anapilin iškeliavęs sportininkas buvo vienas pirmųjų imtynininkų Anykščiuose. Vladą Žmoginą treniravo imtynių pradininkas šiuose kraštuose, turnyro vyriausias teisėjas Julius Malelė.  Per savo sportinę karjerą V.Žmoginas yra iškovojęs Pabaltijo šalių,  „Nemuno“ draugijos, šalies jaunučių ir jaunių čempiono titulus.