farmacininkai

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienio popietę pranešė, kad farmacijos pramonė labai aktyviai įsijungė į rinkimų kampaniją ir kai kuriuos vaistus pabrangino iki 8 kartų. Jis tikina, kad prieš Seimo rinkimus padidinę kai kurių vaistų kainą farmacininkai siekia nuversti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.  „Noriu pranešti, kad farmacijos pramonė labai aktyviai įsijungė į rinkimų kampaniją.

Skandalai krečia šalies ligonines. Dėl galimos korupcijos tarp medikų ir farmacininkų Specialiųjų tyrimų tarnyba susidomėjo dviem gydymo įstaigomis – Tauragėje ir Jurbarke. Pastarojoje apskritai vyksta protu nesuvokiami dalykai – ligoninės vadovybė netgi oficialiai leidžia medikams susitikti su vaistų reklamuotojais pacientų priėmimo metu.

 Kad savo pacientams įsiūlytų tam tikrų vaistų, egzotiškomis kelionėmis ir itin stambiomis kupiūromis medikus papirkinėjusioms farmacijos kompanijoms Sveikatos apsaugos ministerija galų gale nusprendė uždėti apynasrį. Šiuo metu Marijampolės medikus lankanti sveikatos apsaugos ministrė pripažįsta, kadfarmacijos kompanijos Lietuvoje už tam tikrų vaistų įsiūlymą pacientams gydytojus paperka grynaisiais pinigais ir kelialapiais į egzotiškas šalis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai tęsdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl vienos farmacijos kompanijos atstovų ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojų nusikalstamų korupcinių veiksmų, įtarimus dėl galimo stambaus masto papirkimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pareiškė dar dviem asmenims - farmacijos bendrovės direktoriui ir plėtros vadovui. Šie asmenys yra ir bendrovės akcininkai. Jiems skirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) valstybiniame sektoriuje dirbančius gydytojus ketina priversti deklaruoti privačius interesus, rašo „Lietuvos žinios“. Ministerija parengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas, kuriomis siūlo visiems iš valstybės ir savivaldybių biudžetų gyvuojančiose sveikatos įstaigose bei įmonėse, taip pat ir viešosiose, dirbantiems medikams ir farmacininkams numatyti prievolę deklaruoti privačius interesus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vaistų chemijos katedros profesoriaus Eduardo Tarasevičiaus teigimu, politikai, imituoja darbą ir iš po žemių bando ištraukti seną idėją – pradėti vaistų prekybą ne tik specializuotose vaistinėse. „Farmacijos įstatymo pakeitimas, leidžiant prekiauti vaistais degalinėse diskriminuoja kitas prekybos vietas“, – sakė E. Tarasevičius.

Klinikinio eksperimento Rusijoje metu, viena močiutė sutiko pabūti „bandomuoju triušiu“: vartoti vaistus svoriui mažinti ir nereikšti pretenzijų dėl galimai pasireikšiančių šalutinio poveikio. Galina I. Malinina kiekvieną dieną į pilvą turėdavo susileisti vaistų. „Jokių problemų, – sakė ji. – Adata plona, o dozė nedidelė“, rašo „The New York Times“. Pirmą kartą vaistai jai buvo suleisti ligoninėje ir gydytojai atidžiai stebėjo jos sveikatos būklę.

Vyriausybė pirmadienį nepritarė kompensuojamųjų vaistų kortelės socialiai pažeidžiamoms grupėms įvedimui, kurį siūlė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, tokia kortelė tik būtų suteikusi farmacininkams galimybę pasipelnyti gaunant daugiau išmokų iš biudžeto lėšų. „Tai buvo gana gudrus farmacijos kompanijų planas, kaip, įdėjus kažkiek milijonų, iš mokesčių mokėtojų pasiimti dar daugiau milijonų per kompensuojamų vaistų išmokas jiems.

Farmacijos įmonės „AstraZeneca“ vykdantysis direktorius Davidas Brennanas netikėtai pranešė apie atsistatydinimą. Birželio 1 d. jis postą paliks po šešerių metų darbo. Tokį jo sprendimą lėmė didėjantis akcininkų nepasitenkinimas kompanijos veiklos rezultatais. Antra pagal dydį vaistų gamintoja Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu patyrė net keletą naujų preparatų kūrimo nesėkmių.

2012 metų valstybės biudžete nebenumatoma farmacininkams skirti lėšų už senų vaistų surinkimą iš gyventojų, rašo „Respublika“ . Tačiau dėl tokio sprendimo valstybė nepanaikino įpareigojimo vaistinėms neberinkti farmacinių atliekų. Nuo kitų metų įsigalios naujos Farmacijos įstatymo pataisos. Dar prieš patvirtinant valstybės biudžetą žadėta, kad iš jo bus skirta lėšų pasenusių vaistų utilizavimui. Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, kad farmacinėms atliekoms naikinti reikėtų 350 tūkst.

Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio darbo saugos ir sveikatos instituto duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose ir gerai apmokamuose darbuose dirbančių atstovų savižudybių skaičius sparčiai kyla į viršų. Kaip pranešama, dantistai yra labai linkę į savižudybes, tačiau gydytojų terapeutų savižudybių tikimybė beveik 100 proc. viršija vidurkį.

Lietuviai – paklusnūs vaistų vartotojai: paveikti farmacininkų triukų, saujomis kemša tabletes – nuo galvos skausmo, rėmens ar pagirių. Ligų profilaktikai – dar ir maisto papildų prisiperka. Tačiau farmacijos verslo specialistai moka vilioti ne tik pirkėjus, bet ir gydytojus: už įsiūlytą vaistą atsidėkoja kelionėmis ir seminarais.

Po pernykščio gripo pandemijos bumo Europos institucijos apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kad ši išpūtė grėsmę ir pasidavė didžiulius pelnus susišlavusių farmacijos kompanijų poveikiui. Maždaug milijoną litų vakcinoms kaip į balą išmetusioje Lietuvoje apie farmacininkų įtaką nutylima. Farmacijos pramonei – milijardai Skiepus ir antivirusinius vaistus gaminančios farmacijos kompanijos skaičiuoja milijardinius pelnus. Pastatytos ir statomos naujos vakcinų gamybos gamyklos.

Farmacijos kompanijų atstovai siūlo nežvelgti į ateiti pro rožinius akinius. Pasak jų, nepaisant visų įstatyminių pakeitimų, vaistai turėtų brangti. Pasak farmacininkų, valstybė, keisdama vaistų kompensavimo tvarką, dešimtis milijonų litų sutaupys pacientų sąskaita, nes mažės valstybės kompensuojama dalis, bet didės paciento priemoka. Dalis vaistų net išnyks ne tik iš kompensuojamų vaistų sąrašo, bet ir iš Lietuvos rinkos.

Etikos sargų akiratyje atsidūrė Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas. Konservatorius įtariamas tapęs nesąžiningos farmacininkų konkurencinės kovos įrankiu, rašo "Lietuvos rytas". Ištirti A. Matulo veiksmus iš Seimo etikos sargų pareikalavo pigius vaistus į Lietuvą įvežanti bendrovė "Lex ano", kurią pastaruoju metu užgriuvo įvairios kontroliuojančios institucijos - purto ekonominius nusikaltimus tiriantys policininkai, Vaistų kontrolės tarnybos, Valstybinės mokesčių ir Darbo...

Sausio 26 d. ET Parlamentinėje Asamblėjoje vyko klausymai, ar kiaulių gripo pandemija nebuvo dirbtinai sukelta panika, siekiant didesnio farmacinių firmų pelno. Diskusijoje dalyvavę mokslininkai ir ekspertai teigė, kad baimės tiek dėl paukščių, tiek dėl kiaulių gripo buvo nepagrįstos, o infekcijos mastai, kuriuos prognozavo PSO, buvo gerokai mažesni. Nuo paukščių gripo prieš kelis metus pasaulyje mirė 350 asmenų, kurie tiesiogiai turėjo kontaktą su paukščiais.

Ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų ėmė vyrauti nuomonė, kad Lietuvoje dirba daug farmacininkų nupirktų medikų. Jie esą už pinigus, keliones, kitokias dovanas pacientus gydo dosniųjų farmacininkų vaistais, nepaisydami jų veiksmingumo. Tam norima padaryti galą. Tiesa, abejotinais metodais. Spręs apmokestinimu Jau nebe tik Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bet ir dalis Seimo ėmė piktintis pernelyg artimais farmacininkų ir medikų santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas gali gerokai patuštinti farmacijos bendrovių kišenes. Tūkstančius iš tarptautinių bendrovių išsireikalavusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikisi iš tarptautinių atstovų sužerti į valstybės biudžetą dar didesnius pinigus. Baigiantis 2009-iesiems LVAT atmetė vaistų gamintojos „Pfizer Luxenbourg” Lietuvos filialo prašymą atnaujinti teisminius ginčus su VMI.