factus

Jeigu Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį, iš apsisprendusiųjų dalyvauti rinkėjų (68,9 proc. apklaustųjų) daugiausiai balsuotų už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją - 13,5 proc. Antroje vietoje - Lietuvos socialdemokratų partija - 8,8 proc., trečioje - Darbo partija - 4,6 proc. Partiją „Tvarka ir teisingumas„ palaikytų 3 proc., „Drąsos kelią“ - 2,8 proc., Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį - 2,4 proc. respondentų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą rinktųsi 1,8 proc.

Planuojami pasikeitimai Lietuvos aukštajame moksle vėl kelia didžiulį šurmulį visuomenėje ir daugybę klausimų būsimiesiems studentams. Aukštojo mokslo reforma sulaukia prieštaringų vertinimų, vyksta aršios diskusijos ir ginčai. Nusprendžiau išsiaiškinti, kokie esminiai pasikeitimai laukia būsimųjų studentų, ir pasidomėti, kaip jie vertinami pačių moksleivių.

Didžioji dalis gabaus jaunimo, dalyvavusio ir laimėjusio šalies bei tarptautines olimpiadas, teigia ketinantys išvykti toliau tęsti mokslų arba dirbti į užsienį. Tyrime „Šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyvių situacijos analizė (5-10 metų laikotarpiu)“ dalyvavo 396 šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyviai bei nugalėtojai.

Sociologinių apklausų organizatoriai nesutinka prisiimti atsakomybės dėl nesąžiningumo ar metodologinių trūkumų ir tikina, jog netikslumus prognozuojant rinkimų baigtį lemia tik objektyvūs veiksniai. Prieš rinkimus skelbtos sociologinės apklausos dažnai visiškai netiksliai prognozavo Seimo rinkimų rezultatus.  Tautos prisikėlimo partijos (TPP) niekas nekėlė į antrą po konservatorių poziciją. Liberalų sąjūdžiui niekas nepranašavo galimybių peržengti 5 procentų barjerą.