f. mogherini

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini pirmadienį pareiškė, kad ES valstybės gali imtis naujų sankcijų prieš Venesuelos valdžią. „Žinote, ES valstybės visada turi galimybę pasiūlyti naujų sankcijų per atitinkamus mechanizmus“, – pareiškė ji Briuselyje, atsakydama į žurnalisto klausimą apie naujų ES sankcijų Karakasui galimybę. F. Mogherini pridūrė, jog šiuo atveju galima kalbėti apie priemones, nukreiptas „prieš atskirus fizinius asmenis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį reiškė susirūpinimą dėl branduolinių ginklų platinimo, Jungtinėms Valstijoms rengiantis pasitraukti iš svarbios Šaltojo karo laikų sutarties, kurią, kaip teigia Vašingtonas, pažeidinėja Rusija.

Monrealyje per pirmą tokio pobūdžio susitikimą posėdžiavusios užsienio reikalų ministrės iš viso pasaulio šeštadienį pažadėjo „moterišką perspektyvą“ užsienio politikoje. Į penktadienį prasidėjusį dviejų dienų susitikimą atvyko daugiau nei pusė pasaulio šalių diplomatijos vadovių. Per susitikimą didžiausias dėmesys buvo skirtas tokioms temoms kaip moterys politikoje ir lyderiavimo srityje, demokratijos stiprinimas, taikos ir saugumo skatinimas ir kova su smurtu dėl lyties.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) penktadienį paragino nedelsiant skelbti paliaubas ir siųsti pagalbos krovinius į Sirijos sukilėlių kontroliuojamą Rytų Gutos anklavą, kur pastaruoju metu žuvo daugiau kaip 400 civilių. „Žudynės Rytų Gutoje turi liautis dabar, – pabrėžė F. Mogherini.

Europa privalo būti pajėgi savarankiškai apsiginti, penktadienį pranešė Prancūzija ir Vokietija, pateikusios argumentų naujam Europos Sąjungos (ES) gynybos paktui, nepalankiai įvertintam Vašingtono. Įžanginėje kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) su kolege iš Vokietijos Ursula von der Leyen (Ursula von der Lejen) teigė, kad ES planas NATO nekėlė jokios grėsmės.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė pirmadienį atmetė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) raginimą pasekti JAV pavyzdžiu ir pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu  pirmadienį padėkojo Lietuvai už iniciatyvą pakviesti jį į susitikimą su Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais. Izraelio vyriausybės vadovas į ES būstinę Briuselyje atvyko po daugiau kaip 20 metų pertraukos. Diplomatų teigimu, iš pradžių Izraelio premjerą atvykti į neformalius pusryčius, rengiamus prieš oficialų susitikimą, pakvietė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Donaldo Trumpo trečiadienio sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, pasaulis, išskyrus Izraelį, griežtai kritikavo. Toliau pateikiame kai kurias svarbiausias reakcijas. Izraelis sveikina „istorinę dieną“ Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu gyrė šį „istorinį“ D. Trumpo žingsnį kaip „drąsų ir teisingą sprendimą“. Jis taip pat pažadėjo nekeisti status quo itin opiose šventose miesto vietose, kurios yra nepaprastai svarbios žydams, krikščionims ir musulmonams.

Lietuvos diplomatų iniciatyva Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) istoriniam vizitui į Briuselį pakvietė Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu), trečiadienį pranešė Briuselio pareigūnai. „Po kontaktų su valstybėmis narėmis (F. Mogherini) nusprendė pakviesti Izraelio premjerą Netanyahu neformaliam pasikeitimui nuomonėmis vykstant Užsienio reikalų tarybai gruodžio 11 dieną“, - BNS sakė ES atstovas spaudai.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini antradienį Bendrijos vardu pasmerkė cheminių ginklų naudojimą Sirijoje ir pažymėjo, kad šaliai gali būti griežtinamos sankcijos. „Siaubingas Sirijos režimo nervus paralyžiuojančios medžiagos zarino panaudojimas prieš žmones Chan Šeichūne nulėmė šimtus nukentėjusiųjų.

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Šių metų liepos 14 dieną po ilgų ir sunkių derybų buvo pasiektas istorinis susitarimas, kuris potencialiai gali užbaigti net kelis dešimtmečius trukusią konfrontaciją tarp Irano Islamo Respublikos ir Vakarų pasaulio. Nors daug kas priklausys nuo pasiekto susitarimo įgyvendinimo sėkmės, prognozės yra gana optimistinės. Susitarimo esmė Kaip žinia, esminis pastarojo meto Irano ir Vakarų pasaulio konfrontacijos aspektas buvo Teherano branduolinė programa.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paragino Maskvą prisiimti savo atsakomybę separatiniam karui Ukrainoje užbaigti. „Laikas baigiasi Rytų Ukrainoje, kur kovų eskalavimas atnešė pernelyg daug civilių, kaip ir karinių, aukų“, – sakoma ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini pareiškime. F. Mogherini sakė, kad aštuonių civilių gyventojų žūtis per autobuso apšaudymą separatistų kontroliuojamame Donecke rodo, kaip svarbu skubiai stabdyti smurtą.

Europos Sąjungos naujoji užsienio reikalų vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) šeštadienį ragino kurti Palestinos valstybę, pažymėdama, kad pasaulis „negali leisti“ kilti dar vienam karui Gazoje. „Mums reikia Palestinos valstybės – toks yra galutinis visos Europos Sąjungos tikslas ir pozicija“, – sakė F.Mogherini, lankydamasi Gazoje, nuniokotoje trečiojo per šešerius metus konflikto.

Spalio 2 d. perskaitęs paskaitą Harvardo universiteto Politikos institute, JAV viceprezidentas J. Bidenas tapo žinių žvaigžde ir diplomatinės įtampos tarp Amerikos ir jos sąjungininkų priežastimi. Didžiausią ažiotažą sukėlė du jo teiginiai: apie spaudimą Europai dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu ir apie kai kurių Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybių vaidmenį kovos su „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) radikalais kontekste.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt NATO šalių ambasadoriai penktadienio rytą renkasi į skubų posėdį ir su Ukrainos atstovu aptars padėtį šioje šalyje, kai prezidentas pripažino Rusijos pajėgų invaziją, o premjeras paprašė karinės pagalbos. Ukrainos padėtį šiandien Milane aptars ir Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai.