ežerai

Atlikus šalyje esančių maudyklų mikrobiologinius tyrimus, dalyje jų nustatyta normas viršijanti vandens tarša, pranešė Higienos institutas. Padidinta tarša buvo nustatyta Kauno marių II paplūdimyje, Elektrėnų mariose, Vilniaus miesto Neries upėje Žirmūnuose ir Vilnios upėje Naujojoje Vilnioje.

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2 tūkst. vnt. vėžiukų, o šiais metais, sėkmingai paauginus plačiažnyplių vėžių jauniklius, ežerai praturtinti dvigubai didesniu kiekiu – 3,9 tūkst. vnt. vėžių šiųmetukų.

Vasaros metu Vilniuje už automobilio stovėjimą reikia susimokėti ir prie kai kurių miesto paplūdimių. Sostinės savivaldybės susisiekimo įmonė „JUDU“ pateikia sąrašą vietų, kuriose taikomas mokestis, ir primena tarifus. „JUDU“ kviečia Vilniaus gyventojus ir svečius vasarą mieste keliauti pėsčiomis, dviračiu, el. paspirtuku, viešuoju transportu ar rinktis kitokį judėjimo būdą.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad vienoje maudykloje šiuo metu maudytis yra nerekomenduojama. Šia žinia jie pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Žirmūnų g. 93C esančioje maudykloje, atlikus tyrimus, nustatyta, jog žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičius viršija ribines vertes, todėl maudytis šioje maudykloje nerekomenduojama – laukite atnaujinimo kitą savaitę“, – įspėjama įraše.

Nors vasara dar nė neįpusėjo, šiemet Lietuvoje jau nuskendo 54 žmonės, tarp jų – 2 vaikai. Vien šį savaitgalį nuskendo šeši žmonės. Gelbėtojai ragina poilsiautojus prie vandens būti atidesnius – nesimaudyti vieniems gelbėtojų neprižiūrimose vietose, neiti į vandenį išgėrus alkoholio ir atidžiai prižiūrėti vaikus. Mat būtent dėl šių priežasčių dažniausiai ir nutinka tokios skaudžios nelaimės.

Seimas nustatė naują tvarką, kaip nuo 2024 metų bus galima naudoti upių ar ežerų vandenį.  Smulkiems sodininkams ir daržininkams, turintiems tradicinius 6 arų sklypus, naujų mokesčių nebus, nebent bendrijos sunaudos nustatytas ribas viršijantį vandens kiekį.  Seimas nusprendė: jeigu visą mėnesį bus suvartojama daugiau kaip 10 kubų vandens per parą, jį reikės apskaityti, o virš 100 kubų – teks susimokėti 0,003 euro už kubą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), įvertinęs gautus liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad vienoje maudykloje buvo nustatyta trumpalaikė tarša. Gauti 111 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimų rezultatai. Liepos 2 d. vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų reikalavimų Baldžio ežero II paplūdimio maudykloje.

Šiemet prestižinis Mėlynosios vėliavos įvertinimas suteiktas septyniems Lietuvos paplūdimiams, pirmą kartą jį gavo du šalies gėlavandeniai paplūdimiai – Balsio (Žaliųjų ežerų) ir Žirmūnų pliažai Vilniuje.

Dainininkė, kultūrinių projektų sumanytoja, poetė Agnė Sabulytė, muzikinio, patriotinio projekto „Laisvės kovų dainos“ iniciatorė, šiandien pristato trečią autorinę dainą „Atminimai“, iš kuriamo dainų ciklo „Moters gyvenimo ir gamtos ratų paralelėse“, rašoma pranešime spaudai. Minėtame cikle ji kviečia nebijoti išbūti žiemoje, šaltyje, patiriant baimes ir netikrumą, tam, kad be kompromisų atrastume savo gyvenimo esmę ir su dėkingumu atminimams pasitiktume pavasarį.

Tvorų ežerų pakrantėse statytojams siūloma skirti 10 kartų didesnes baudas. Septyni socialdemokratai įregistravo tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Siūloma už vandens telkinių ar pakrančių apsaugos juostų pažeidimus tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimus gyventojus bausti 300-600 eurų (vietoj 30-140 eurų), o įmonių vadovus – 450-750 eurų (90-290 eurų) baudomis. Vienas pataisų iniciatorių Linas Jonauskas BNS teigė, kad dabar baudos yra labai mažos.

Ledui sukausčius vandens telkinius ir gausiai pasnigus, šviesa pro tokią dangą neprasiskverbia ir vandenyje sutrinka gamtos procesai. Aplinkosaugininkai ir gamtos mylėtojai periodiškai tikrina telkinius ir stebi situaciją. Kai kur deguonies kiekis drastiškai krenta ir jau artėja prie kritinės ribos. Blogiausia padėtis Kėdainiuose, kur jau vyksta gelbėjimo darbai.

Latvijos kirpėjai protestuodami prieš suvaržymus dėl pandemijos žengė neįprastą žingsnį ir ėmė siūlyti savo paslaugas apsnigtuose miškuose ar ant užšalusių ežerų. „Kitaip negalime dirbti“, – naujienų agentūrai AFP sakė kirpėja Diana Silina, rengdama savo darbo priemones ant ledu padengto ežero netoli sostinės Rygos. Kirpyklos ir SPA salonai Latvijoje yra uždaryti nuo gruodžio 21 dienos, o lauke gali susitikti ne daugiau kaip du žmonės, tad kirpėjai vienu metu priima tik po vieną klientą.

Paspaudus šaltukui ir užšalus ežerams Lietuvoje – ant ledo patraukė poledinės žūklės išsiilgę žvejai. O štai Nyderlanduose – kai tik vandens telkinius užtraukia pakankamai storas ledo sluoksnis – olandai masiškai galanda pačiūžas. Tiesa, kai kurie per daug skuba džiaugtis žiemos pramogomis – pačiame Hagos centre gelbėtojams iš vandens spąstų teko gelbėti maždaug tuziną čiuožėjų.

Ruduo – ne tik rudų lapų ir derliaus nuėmimo metas, bet ir pats mūsų vandens telkinių įžuvinimo darbymetis. Šiemet į mūsų ežerus ir upes jau įleista kone 9 mln. įvairiausių žuvų jauniklių: lydekų, lynų ir dinozaurus primenančių eršketų. Būtent pastaraisiais ir kviečiame pasigrožėti. Išties egzotiška žuvis, kuri dabar nykstanti, o anot mokslininkų kadaise karaliavo mūsų upėse ir užaugdavo iki 200 kg.

Gimtadienio tortą dainininkė Agnė Sabulytė šiais metais savo bičiuliams pjaustė prie Karmazinų piliakalnio su pelėdų giesmėmis po žvaigždėtu rugsėjo dangumi, o gimtadienio daina tapusią lietuvių liaudies dainą „Šių naktelį per naktelį“ sudainavo ant Karmazinų piliakalnio.

Karštą savaitgalį Lietuvoje gelbėtojai vos spėjo traukti skendusiu iš vandens, deja, nuo penktadienio iki sekmadienio šalies ežeruose, upėse, tvenkiniuose ar net šulinyje nuskendo septyni žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teigimu, tiek tragedijų rodo, kad dalis gyventojų prie vandens telkinių vis dar elgiasi neatsakingai, o noras nesisaugant išsimaudyti atokesniuose ežeruose ar tvenkiniuose yra labai blogas tautiečių įprotis.

Viena smagiausių vasaros pramogų – iškylauti ir maudytis vandens telkiniuose. Lietuvoje gausu vaizdingų paplūdimių tiek prie ežerų, tiek prie jūros. Kaip išsirinkti švarią, gražią ir patogią maudynių vietą? Pateikiame 10 gražiausių ir švariausių vietų, kuriose galima ne tik maudytis, bet ir pasisemti kitų įspūdžių. 1. Asvejos ežeras Tai ilgiausias Lietuvos ežeras, kuris nudžiugins skaidriu vandeniu ir gražiomis apylinkėmis.

Karštomis dienomis daugelis lietuvių patraukia prie vandens telkinių. Tačiau ar žinote, kokie ežerai yra didžiausi Lietuvoje? Pateikiame jums dešimtuką didžiausių Lietuvos ežerų sąrašą, kuriuos tikrai verta aplankyti: Drūkšiai Didžiausias ežeras Lietuvoje (4487 ha), tyvuliuojantis Zarasų rajono savivaldybės ir Baltarusijos Vitebsko srities pasienyje, 2 km į pietus nuo Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos.

Bene lankomiausia sostinės vieta karštuoju metų laiku tampa Žalieji ežerai. Čia, kylant skaičiams termometro stulpelyje, daugėja ir žmonių, kurie nori pasilepinti saulės voniomis ar atsigaivinti ežero vandeniu. Antradienio popietę apsilankėme prie Žaliųjų ežerų, kur netrūko poilsiautojų – žmonės deginosi, mėgavosi saulės šiluma bei vandens pramogomis. Ir nors lauke svilino ir 32 laipsnių karštis, jis neatbaidė šimtų, kurie lepinosi vasaros malonumais.

Savaitgalį Lietuvos vandens telkiniuose paskendo 6 asmenys. Anot specialistų, šiemet šiltasis sezonas aukų skaičiumi gerokai lenkia praėjusius metus. Nerimą kelia ir tai, kad vanduo vis taikosi pasiglemžti vaikus. Tiesa, gelbėtojai kaltina ne vien dėl karštų orų anksti prasidėjusį maudynių sezoną, esą lietuviai neįvertina pavojų ir elgiasi neatsakingai, dažnai maudosi neblaivūs. Šiais metais, nuo sausio iki liepos mėnesio, paskendo 89 žmonės, tai yra 14 asmenų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Šiandien lankysimės Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos Milžemių kaime. Kaime, kuris apsuptas didelių ir mažų karjerų, vietinių gyventojų vadinamų vandenynais. Kuriame visiškai nėra jaunimo. Kuriame kartais trūksta netgi geriamo vandens. Lankysimės kaime, kur gimė ir augo garsus fotomenininkas, kur žmonės gyvena lyg viena didelė darni šeima, kur lankosi žvejai iš visos Lietuvos. Ir nors šis kaimelis sparčiai mažėja ir nyksta, čia nelaimingų ir dejuojančių žmonių, regis, nėra.

Orui pagaliau atšylant, matyt, dažniau trauksime prie ežerų. Tačiau ar esate pastebėję, kad vienų spalva ryškiai žydra, kitų – ypač žalia. Net ir visai greta esančių. Kodėl taip ryškiai skiriasi Lietuvos ežerų spalvos, gal čia tiesiog užterštumas? Pasak geologo, docento Antano Brazausko, dažniausiai žalia ežerų spalva priklauso nuo medžiagų, kurios yra jo pakrantėse ir dugne. Taigi toks vandens spalvų skirtumas, kaip šiuose Bėlio ir Bėlaičio ežeruose Švenčionių rajone, visiškai paaiškinamas.

Specialiųjų tyrimu tarnyba (STT) atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) reagavo į STT iniciatyvą ir pastabas dėl galimų neskaidrių procesų atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinius bei ėmėsi veiksmų dėl ežerų privatizavimo procedūrų sustabdymo. Šiuo metu yra priimta 15 valstybei palankių teismo sprendimų.

Vasarą poilsiaujančius žmones puola ne tik uodai, bet ir kur kas didesni kraujasiurbiai. Šiuo metu  beveik kiekviename ežere besimaudančiųjų laukia dėlės. Specialistai sako, kad jos dažniausiai didelio pavojaus nekelia, bet tam tikrais atvejais gali būti pavojingos sveikatai. Daugeliui pasišlykštėjimą ar net siaubą keliantys padarai medicinoje buvo naudojami jau prieš Kristų. Ir šiais laikais siurbėlių pagalbos žmonėms prireikia mažinant kraujospūdį bei kitoms ligoms gydyti.

Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d. Atsižvelgiant į Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradedami likus 2 savaitėms iki maudymosi sezono, t. y. nuo gegužės 15 d., ir reguliariai atliekami kas dvi savaites birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iki rugsėjo 15 d. Kai nustatoma reikalavimų neatitikimų, turi būti atliekami papildomi tyrimai.

Aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad nuo penktadienio, gegužės 15 d., visą mėnesį – iki birželio 15 d. – draudžiama gaudyti žiobrius, bet nuo gegužės 16 d. jau leidžiama žvejoti kiršlius ir salačius, nuo gegužės 21 d. – sterkus. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo gegužės 21 d. jau galima žvejoti ne tik sterkus, bet ir karšius.

Jei svajojate apie nepaprastas, gaivias, įspūdingas ir žingeidumą patenkinančias atostogas bent viename iš šių ežerų tikrai rekomenduotina išsimaudyti ar bent rankas praskalauti. Sunku patikėti, tačiau vandens telkiniai gali būti ne tik mėlyni (therichest.com).  10. Kolorados lagūna, Bolivija   Šio seklaus ežero vanduo yra rausvas dėl mineralų nuosėdų ir dumblių pigmentacijos.

 Sunku sugauti vėgėlę ežere, nors jų ten yra. Kai kuriuose – netgi nemažai. Jos buvo intensyviai veisiamos, todėl kalbos apie tai, kad ežeruose gyvena tik viena kita vėgėlė, neatitinka tiesos. Be to, nereikia pamiršti, kad šios žuvys yra labai vislios. Tačiau – ir labai paslaptingos, jų nepagauname pavasario gale, vasarą, rudens pradžioje, kai ežeruose gerai kimba kitos žuvys. Vėgėlių žūklė turi daug įvairiausių niuansų, kurie pakiša koją tam, kas jų nežino.

Nors kalendorinė žiema prasidės tik po savaitės, tačiau pirmu sniegu jau spėjome pasidžiaugti. Dabar siūlome minutę atokvėpio per kurią galite pasigrožėti nuostabiai gražiais žiemos vaizdais.

Gyvename įstabaus grožio planetoje, kurios grožio tobulumą pasinėrę į darbus ir rūpesčius dažnai pamirštame. Dabar siūlome minutę atokvėpio per kurią galite pasigrožėti nuostabiai gražiais pasaulio vaizdais.

Gyvename įstabaus grožio planetoje, kurios grožio tobulumą pasinėrę į darbus ir rūpesčius dažnai pamirštame. Dabar siūlome minutę atokvėpio per kurią galite pasigrožėti nuostabiai gražiais pasaulio vaizdais.

Gyvename įstabaus grožio planetoje, kurios grožio tobulumą pasinėrę į darbus ir rūpesčius dažnai pamirštame. Dabar siūlome minutę atokvėpio per kurią galite pasigrožėti nuostabiai gražiais pasaulio vaizdais.

Žalieji ežerai – puikiai žinomi ir itin mėgstami Vilniaus gyventojų, čia visada būna gausu poilsiautojų. Vasarotojai sako, kad jiems labai patinka ežero spalva, aplinka, paplūdimiai, pati vieta, šalia ežero įrengtos tinklinio ir krepšinio aikštelės, veikia paplūdimio kavinė, galima nuomotis valtis, o norintiems patogiau gulėti ir gultus – viskas, regis, ko reikia geram ir ramiam poilsiui.

Aplinkos ministerijai pradėjus kovą su nelegaliomis tvoromis, netruko išryškėti ir daugiau problemų – nemažai statinių pastatyta per arti vandens telkinių nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Dalis šių statinių savininkų sunerimo dėl aplinkosaugininkų reiklumo ir viešai išreiškė didelį pasipiktinimą. „Nei močiutės pavardė, nei anūko užimamos pareigos negali būti pretekstas nesilaikyti įstatymų. Prieš juos visi lygūs ir darysiu viską, kad jokių išimčių nebūtų.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis šiandien Seime užregistravo Vandenų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo galutinai ir visam laikui uždrausti privatizuoti natūralius vandens telkinius. „Nelegalių tvorų patikrinimas atskleidė daug plika akimi nematomų dalykų. Pasirodo, kad nemažai Lietuvos vandens telkinių yra privatizuoti.

Šveicarijos mokslininkai perspėjo apie galimą cunamio pavojų kai kuriuose didžiuosiuose šios šalies ežeruose, pranešė BBC. Jie gali kilti dėl žemės drebėjimų metu vykstančių tektoninių poslinkių. Apie tokią problemą buvo kalbama Vienoje (Austrijoje) įvykusioje mokslinėje konferencijoje, sakoma pranešime. Pasak specialistų, cunamio susidarymas Šveicarijos ežeruose yra visiškai realus, nors ir kartu labai retas įvykis.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų agentūros pareigūnams jau įkliuvo visoje šalyje vykstančios lydekų neršto apsaugos akcijos „Lydeka-2014“ pažeidėjai. Galsto ežere, Lazdijų r. buvo pastebėta valtis ir du asmenys joje, traukiantys tinklus. Prisiartinę prie jų aplinkosaugininkai pastebėjo ir trečiąjį žmogų. Pažeidėjai aplinkosaugininkams įkliuvo pakeliui namo. Su savimi jie nešėsi 3 lydekas ir daugiau kaip 3 kg raudžių. Jų aplinkai padaryta žala siekia per 1,7 tūkst. Lt.

Nors sniegas dar nenutirpo, sujudo sodybų pirkėjai. Norintiesiems įsigyti jaukią priebėgą nuo didmiesčio šurmulio, vasaris itin tinkamas laikas naudingiems sandoriams, nuoseklioms deryboms. Pagrindiniai kriterijai renkantis sodybą išlieka nedidelis atstumas (apie 50 km) nuo didžiųjų miestų, patogus susisiekimas, šalia esantis miškas, parkas, ežeras ar kitoks vandens telkinys, pastatų būklė. Sodybų kainos svyruoja nuo 100 iki 1 mln. litų.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija šį šeštadienį, birželio 9 d., 11 val. kviečia aktyviai praleisti laisvalaikį ir dalyvauti rožinių dviračių ekskursijoje. Nuo 2011 m. rožinių dviračių ekskursijos vyksta atnaujintu maršrutu, kartu su dviratininkais keliauja gidas, kuris ne tik lydės kelyje, bet ir suteiks žinių apie gražiausias ir reikšmingiausias parko teritorijas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras praneša, kad nuo birželio 1 d. Vilniaus mieste skelbiama maudymosi sezono pradžia. Artėjant vasarai, gegužės pabaigoje, Vilniaus miesto savivaldybė organizavo komisiją, kuri patikrino, ar miesto paplūdimiai ir maudyklos pasiruošė vasarai. Komisijos darbe dalyvavo ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai.

Tikėsite ar ne, bet pasaulyje yra ne viena ir ne dvi su jūromis nesiribojančios valstybės, kurios turi savo karinį laivyną. Kur tie laivai plaukioja? Ežeruose, upėse ir jūrose, žinoma. Štai sąrašėlis.

Zarasai – kiek daug man reiškia šios septynios raidės. Septynios raidės, kuriose užaugau, svajojau, tikėjau ir veikiau. Ar maža buvau, ar didele esu – mintimis aš ten. Nors ir skiria mus 200 kilometrų – man tai ne riba. Tereikia užsimerkti ir aš esu Zarasuose. Pirmiausiai pajuntu Zarasų kvapą – švelniai gaivų, atplaukiantį nuo ežerų, kurie yra miesto karūna, pasididžiavimas ir didžiausias turtas. Ir ne veltui. Juk aplink Zarasus išsidėstę it karoliai aplink kaklą net septyni ežerai.

Šiandieninis turistas keliauja į vieną ar kitą pasaulio kampelį, paprastai, vedamas smalsumo paskatų ar trokšdamas pamatyti ir užfiksuoti atminimui nuostabaus grožio peizažą. Tačiau žemiau įvardytos vietovės garsėja ne tik savo istorija, bet religine bei dvasine prasme. Kelionių tinklalapis budgettravel.

Dusios ežeras nustebino vietos gyventojus ir aplinkosaugininkus. Atsiradus didelei properšai, į pakrantę stiprus vėjas sustūmė ledo kalnus. Tokios ledo sangrūdos Dusios pakrantėje aplinkosaugininkai ir vietos gyventojai sako dar nematę, penktadienį praneša LTV Naujienų tarnyba. Pučiant stipriam vėjui ledas pradėjo aižėti, atsiradus didelei properšai jis pajudėjo kranto link. Įvairaus dydžio ledo kristalai tiesiog sulipo į medžius. Ledo pylimai siekia tris metrus ir daugiau.

Visame pasaulyje egzistuoja daugybė nuostabių ežerų, vieni jų išsiskiria savo dydžiu, kiti augmenijos ir gyvūnijos gausa, o dar kiti perteikia nepaprastų atspalvių peizažus. Kelionių tinklalapis Touropia.com siūlo susipažinti su gražiausių spalvų ežerais iš viso pasaulio, rašo tinklalapis Touropia.com.

Būdvardžio „gražus“ reikšmė dažniausiai susijusi su kiekvieno iš mūsų asmeninėmis asociacijomis ir gražiais kartais pavadiname daiktus ar reiškinius, kurie anaiptol neatspindi jokių pozityvių dalykų. Būtent žodžiu „gražu“ dažnai apibūdinami ir vandens telkiniai, kurie iš tiesų yra toksinių atliekų kapinynai ir nusausinus šiuos telkinius iškiltų rimtas pavojus aplinkinėms ekosistemoms ir gyventojams, rašo tinklalapis Environmentalgraffiti.com.

Stipresnės nei Žemėje pūgos Marse? Atrodo neįtikėtina, tačiau tokie reiškiniai Marse galėjo vykti ir gali pasikartoti ateityje nepaisant ypatingai sauso planetos klimato. Marse nebuvo stebėta jokio lietaus ar jokių pūgų, jo klimatas pastaruosius 3,5 mlrd. metų laikosi labai sausas. Nepaisant to randami mineralų pėdsakai liudija apie tai, kad įvairiose Marso paviršiaus vietose tam tikru metu  galėjo atsirasti trumpalaikiai ežerai.

Pagal Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus iki 2015-ųjų kiekviename miestelyje turėtų stovėti modernūs nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau Kupiškio rajone darbai pradėti atvirkščiai – pirmiausiai valomi ežerai, nors į juos ir toliau plaukia miestelio nuotekos, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Nors europinėmis lėšomis Skapiškio ežeras išvalytas prieš mėnesį, tačiau iki šiol į jį bėga teršalai.

Ežerams šylant susidaro grėsmė jų gyvūnijai: kylanti vandens temperatūra kenkia jo kokybei ir įvairių gyvūnų rūšių išlikimui, rodo naujas tyrimas. Per pastaruosius 25 metus didžiausi pasaulio ežerai nuolat šiltėjo, patvirtina naujas tyrimas. Tam tikrais atvejais tai vyko septynis kartus greičiau, negu kilo oro temperatūra tuo pačiu periodu, praneša „National Geographic“. Mokslininkai sako, kad tai yra svarbus atradimas, nes ežerų ekologija yra labai jautri temperatūrai.