europos centrinio banko

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos valstybėms bus papildomai sušvelninti reikalavimai dėl biudžetų, siekiant sumažinti koronaviruso pandemijos padarinius šalių ekonomikoms. „Šiandien – tai naujas, precedento neturintis sprendimas. Aktyvavome straipsnį, numatantį bendrą atleidimą nuo [biudžeto] apribojimų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo pranešimesakė EK vadovė.

Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, per antrąjį praėjusių metų pusmetį iš apyvartos išimta 308 tūkst. padirbtų eurų banknotų – 22,7 proc. daugiau nei ankstesnį laikotarpį ir 17,6 proc. daugiau nei tą patį ankstesnių metų laikotarpį, teigiama ECB pranešime spaudai.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nepakeitė pagrindinių palūkanų normų, pranešė banko atstovė spaudai po posėdžio, kuriam pirmą kartą pirmininkavo naujoji banko vadovė Christine Lagarde. Kaip ir buvo galima tikėtis, Frankfurte įsikūręs centrinis bankas paliko galioti 0 proc. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą, o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, ir toliau sieks 0,25 procento.

Rygos rajono teismas Jūrmaloje pirmadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Latvijos banko vadovas Ilmaras Rimševičius ir verslininkas Maris Martinsonas kaltinami korupcija bei neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimu. Byla bus nagrinėjama atviruose teismo posėdžiuose. Prieš pirmąjį teismo posėdį I. Rimševičius vėl pareiškė, jog neigia visus jam inkriminuojamus kaltinimus ir tikisi greito bei jam palankaus bylos išnagrinėjimo.

Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ketina prašyti Vyriausybės skųsti prokurorų sprendimą neginti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor. Vyriausybės kreipimąsi į prokurorus inicijavęs S. Jakeliūnas BNS sakė šią savaitę ketinantis aiškintis, ar toks prokuroro verdiktas bus skundžiamas.

Specializuoto banko licenciją dar 2018-ųjų gruodį iš Europos Centrinio Banko gavęs, o nuo birželio 1-osios ir Lietuvos bankų asociacijos nariu tapęs „European Merchant Bank“ klasikinės bankininkystės paslaugas teikti pradės jau šį rudenį. Pirmiausia Lietuvoje įsikūręs bankas aptarnaus juridinius asmenis, o nuo 2020 m. „European Merchant Bank“ paslaugomis galės naudotis ir fiziniai asmenys. „Paslaugas pradėsime teikti 2019-ųjų rudenį.

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriančio parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pasigenda Europos Komisijos (EK) ir Europos Centrinio Banko (ECB) indėlio vertinant pasaulinio ekonomikos nuosmukio priežastys ir padarinius. Tokią poziciją komitetas ketina įtraukti į krizės tyrimo išvadas, kurias Seimui turi pateikti iki spalio pabaigos. „Gal mes galime ir konstatuoti tokį kaip faktą.

Europa šiuo metu sudaro kontinentą, kuriame ir vėl atgimė labai skirtingų kultūrų židiniai, o 2019-aisiais laukia valstybių laukia „Brexit“, Italijos ir įvairių šalių blokų nesutarimų iššūkiai. Geopolitikos analizės lyderiai „Stratfor“ pasižymi savo unikalia metodologija, kuri leidžia ne tik tiksliai, tačiau ir kitokiu kampu pateikti įvykių analizes ir prognozes.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sako, jog naujausi Europos Centrinio Banko sprendimas šių metų pabaigoje stabdyti pinigų skatinimo politiką bei kol kas nesvarstyti bazinės palūkanų normos didinimo neigiamai nepaveiks Lietuvos rinkos ir kainų. Vertindamas pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą, LB vadovas teigė, kad ji grįžta į normalias vėžes, todėl apie krizę nekalbama. „Bendras lūkestis ir vertinimas yra, kad pasaulio ūkio augimas lėtėja.

Europoje artėja metas, kuomet įvyks iškart daugelio aukščiausias pareigas užimančių valdininkų pasikeitimai. Dar niekada anksčiau nebuvo tiek daug atsilaisvinančių vadovų pozicijų – kaip ir niekada dar nebuvo toks komplikuotas jų pasirinkimas. Viena iš kandidačių į kažkurį iš šių postų yra laikoma dabartinė, antrąją kadenciją jau baigianti, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Euro įvedimas Lietuvoje yra sėkmės istorija, sako aukšto rango Europos Centrinio Banko (ECB) pareigūnas. Tačiau ECB Tarptautinių ir Europos santykių padalinio vadovas Hansas Joachimas Klockersas perspėja, kad sparčiai augant ekonomikai, Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse gali vėl susiformuoti nekilnojamojo turto burbulas ar hiperinfliacijos banga. H. J. Klockersas teigia, kad Lietuva per pastaruosius 20 metų pažengė toli į priekį. „Lietuva yra geras sėkmingo valiutos pakeitimo pavyzdys.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika, skatinama privataus vartojimo, sėkmingai atsigauna po vangaus 2015-2016 metų laikotarpio ir artimiausiu metu išlaikys spartų augimą. Liepos pradžioje paskelbtose rekomendacijose Lietuvai TVF pabrėžia, kad siekdama progreso, Lietuva privalo toliau tęsti struktūrines reformas, didžiausią dėmesį skiriant esminei švietimo pertvarkai.

Šių metų pradžioje Lietuvos valiuta tapęs euras padarė reikšmingą ekonominį poveikį – reitingų agentūroms padidinus Lietuvos kredito reitingus, sumažėjo palūkanų našta valstybei, gyventojams ir verslui, išnyko išlaidos už litų ir eurų keitimą, atpigo tarptautiniai mokėjimai eurais. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, po euro kai kurie paslaugų teikėjai: maitinimo įstaigos, kirpyklos, remontininkai, kainas apvalino ne pagal matematines, o rinkodaros taisykles.

Graikija šiandien tikriausiai galutinai taps nemoki, o šios šalies valdžia ir toliau mulkina gyventojus simuliuodama tariamą „pasirinkimo laisvę“ ir eilinį sykį nusimesdama nuo savęs atsakomybę priimti reikiamus sprendimus. Graikijos verslininkas, žaidimų vystytojas Thanasis Triantafillou sutiko tv3.lt papasakoti, kas vyksta šalyje ir kokių veiksmų dabar imasi valdžia, siekdama žūtbūt pasiekti savų rezultatų.

 Šių metų sausį eksportas į Rusiją buvo net 38 proc. mažesnis nei prieš metus. Panašios tendencijos ir visoje NVS rinkoje – eksportas į šias šalis susitraukė 30,7 proc. Visa tai galėtų priminti 2009-ųjų pradžią, tačiau yra vienas „bet“ ‒ Lietuvos eksportas į kitas svarbias rinkas sėkmingai auga. Šis eksporto į Rytus susitraukimas yra ne nepakankamo Lietuvos įmonių konkurencingumo, o Rusijos ekonominių bėdų padarinys.

Antros pagal turtą Šiaurės Europos finansų paslaugų grupės „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad pirmadienį Europos Centrinio Banko (ECB) pradėta ilgai laukta obligacijų supirkimo programa turėtų kelti Europos bendrovių akcijų vertę bei mažinti valstybių obligacijų pajamingumą. Obligacijų pajamingumas mažės Pirmadienį ECB pradėjo ilgai lauktą obligacijų supirkimo programą, vadinamąjį kiekybinį skatinimą. Kiekvieną mėnesį rinkai bus pasiūlyta 60 mlrd.

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas, 2014 m. pabaigoje pasiekęs 87, buvo aukščiausias Baltijos šalyse – Estijoje jis siekė 84, Latvijoje – 81. Vis dėlto Lietuvoje vartotojų nuotaikos gerėjo ne taip sparčiai – vos 1 punktu, kai Estijoje augo 4, o Latvijoje – 3 punktais, lyginant su trečiuoju 2014 m. ketvirčiu. Tokias tendencijas rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimas.

„Reikėtų įsiminti po du kiekvienai grupei – mažiesiems ir didiesiems nominalams – būdingus bruožus, kad galėtumėte atskirti tikrą euro banknotą nuo padirbto“, – aiškina Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos ir organizavimo bei ekspertizės skyriaus viršininkė Danguolė Liaugminienė. „Padirbtuose banknotuose paprastai skaitmenų dalių [...] atsiranda balti tarpai.

 Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė pradėsiąs vykdyti programą – nuo kovo mėnesio pirkti 60 mlrd. eurų vertės privačiųjų ir viešųjų obligacijų, kad būtų išvengta defliacijos euro zonoje. „Bendri mėnesiniai viešųjų ir privačiųjų vertybinių popierių pirkimai sudarys iki 60 mlrd. eurų.

Lietuva ketvirtadienį taps devynioliktąja euro zonos nare - šis žingsnis turės geopolitinių ir ekonominių pasekmių, ypač dabartinėmis naujo Rusijos agresijos protrūkio sąlygomis, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Lietuva į bendros valiutos zoną įstoja paskutinė iš trijų Baltijos šalių ir, pareigūnų teigimu, euro zonos plėtra gali keleriems metams sustoti.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Euro zonoje ši savaitė bus kupina įvykių. Ketvirtadienį įvyks Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis, kur ECB valdančioji taryba turės spręsti nemenkus uždavinius. Nepaisant ECB veiksmų, euro zonos rodikliai vis dar nedžiugina, taigi tikėtina, kad ECB retorika ir toliau atspindės susirūpinimą – tiek dėl ekonomikos augimo, tiek dėl infliacijos. Kiek priešingų nuotaikų tikimasi JAV.

Lietuvos bankas pasirašė sutartį su Vokietijos centriniu banku Bundesbanku dėl visų nominalų eurų banknotų įsigijimo. Siekiant, kad įvedant eurą būtų patenkintas banknotų poreikis ir užtikrintos reikalingos atsargos, bus atsigabenta 132 milijonai vienetų eurų banknotų, jų svoris – 114 tonų.

Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Matthias Mülmenstädt kvietimu jo rezidencijoje buvo surengtas Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos valdybos narių susitikimas su Finansų ministerijos atstovais. Susitikimo tikslas - aptarti pasirengimo euro įvedimui aktualijas bei galimą stojimo į euro zoną poveikį šalies ekonomikai. Tuo pačiu buvo atkreiptas dėmesys į visuomenės ir verslo informavimo svarbą euro įvedimo metu.

Sprogęs ekonomikos burbulas Ispanijai paliko ne tik ekonominę recesiją ir penkis milijonus bedarbių, bet ir ilgą įtariamų korupcija asmenų sąrašą. Ekonominio pakilimo laikais pinigų netrūko niekam, o ypač statybų sektoriui, lobusiam nepagrįstai didėjant nekilnojamo turto kainoms.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, naujasis valiutos blokas, prasiskolinusių šalių įsipareigojimų nevykdymas ir monetarinė ekspansija dėl Europos Centrinio Banko (ECB) finansinių  injekcijų – keletas galimų Euro zonos vystymosi scenarijų 2012–2016 m., kuriuos pateikia „PwC“. Tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė „PwC“ paskelbė keturis galimus euro zonos ekonomikos vystymosi scenarijus 2012 m. ir pateikė savo prognozes dėl euro zonos BVP augimo ir infliacijos rodiklių i...