euroobligacijos

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. eurų, išleisdama 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją. Tokios pat trukmės emisija paskutinį kartą išleista 2020 metais.   Už šią emisiją bus mokamos 2,125 proc. metų palūkanos, pranešė Finansų ministerija.   „Keičiantis centrinių bankų politikai ir įsibėgėjant palūkanų normų kilimui, naudojamės proga užsitikrinti finansavimą palankiomis sąlygomis.

Rugsėjį Finansų ministerija planuoja vidaus rinkoje aukciono būdu platinti euroobligacijas. Numatoma užsienio kapitalo rinkose išplatintas euroobligacijų emisijas pildyti pasiūlant jas vidaus rinkos dalyviams. Konkreti pildoma euroobligacijų emisija bus paskelbta ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki aukciono, teigiama ministerijos pranešime. Istoriškai vidaus rinkoje paklausiausios būdavo trumpos ir vidutinės (iki 10 metų) trukmės Vyriausybės vertybinių popierių emisijos.

Lietuva antradienį tarptautinėse rinkose išplatinusi dvi naujas euroobligacijų emisijas iš viso pasiskolino 2 mlrd. eurų. Pasak „INVL Asset Management“ fondų valdytojo Regimanto Valentonio, penkerių metų obligacijų išplatinta už 750 mln. eurų, dešimtiems metų – už 1,25 mlrd. eurų R. Valentonis BNS sakė, kad penkerių metų obligacijų paklausa siekė 1,8 mlrd. eurų, o dešimtiems metų – 2,5 mlrd. eurų.

Lietuvai tarptautinėse rinkose ketvirtadienį pavyko pasiskolinti labai geromis palūkanomis, o tai lėmė ir pasirinktas tinkamas euroobligacijų platinimo laikas, teigia analitikai. „DNB Markets“ įmonių finansų ir skolos kapitalo rinkų vadovo Mindaugo Matulaičio teigimu, galutinis naujos 450 mln. eurų emisijos pajamingumas - 1,132 proc.

 Spalio 15 dieną Lietuvos išleistos euroobligacijų emisijos, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų, atkreipė tarptautinių finansų rinkų ir ekspertų dėmesį, kaip mūsų šalies visų laikų didžiausia, pigiausia ir ilgiausiam laikotarpiui rinkoje pasiskolinta suma.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose šiandien planuoja pasiskolinti iki 400 mln. eurų. Eurais denominuotos euroobligacijos papildys 2007 metais išleistą skolos vertybinių popierių emisiją, kurios pajamingumas siekė 4,85 proc. Minėtų obligacijų išpirkimo terminas sueis 2018 metų vasarį. „Verslo žinių“ teigimu šį kartą ketinama pasiskolinti beveik perpus pigiau, nes metinė palūkanų norma sieks maždaug 2,55 proc.

Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie 100 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą Ispanijos bankų gelbėjimui, rašo „The Wall Street Journal“. Pirmadienio rytą finansų rinkas apėmė trumpalaikė ekstazė, pasaulio biržose akcijų indeksai džiugiai stiebėsi į viršų, deja, antradienį emocijos drastiškai pasikeitė. Rinka išklausė ekspertų vertinimus ir nutarė, kad parama Ispanijai buvo sumodeliuota netinkamai. Netrukus Ispanijos skolinimosi kaina pakilo iki naujų aukštumų.

Dauguma Vokietijos gyventojų nepritaria prieštaringai vertinamų euro obligacijų įvedimui ir nenori, kad Graikija liktų euro zonoje, informuoja AFP. Televizijos ZDF užsakytos apklausos duomenimis, 79 proc. apklaustųjų teigė, kad palaiko kanclerės Angelos Merkel poziciją dėl euro obligacijų ir nepritaria jų įvedimui. 14 proc. apklaustųjų pasisakė už euro obligacijas, kurias įvesti ragina naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį stengėsi įtikinti euro zonos valstybių vadovus įvesti euroobligacijas, kurioms priešinasi Vokietija, informuoja AFP. Priešindamasis Vokietijos primygtinai peršamai minčiai, kad biudžeto drausmė yra svarbiausias vaistas nuo skolų krizės, F. Hollande'as tyliai, bet užtikrintai skatino imtis į augimą orientuotos politikos, kuri atsvertų taupymą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria euroobligacijų išleidimui, kuriomis būti kompensuojamas fiskalinės drausmės nesilaikančių šalių elgesys, tačiau palaiko Europos investicijų banko garantinių popierių išleidimą. Siūlymams įvesti euroobligacijas priešinasi Berlynas, tačiau palaiko Prancūzija. Anot naujojo Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande), euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonominį augimą.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį tikino, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė, ir dar kartą paragino įsteigti vieningą, bendrą finansų sistemą, informuoja AFP. „Niekada nesakiau, kad krizė baigėsi“, – Europos Parlamento debatų metu teigė J. M. Barroso. Jis sakė, kad Europa dar turi pasiekti ilgalaikį atsigavimą, o tai įgyvendinti gali padėti euroobligacijos.

Nors tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos kilusi politinė įtampa bent kol kas tiesiogiai nepersikėlė į ekonomiką, ji jau turi Minskui skausmingų finansinių pasekmių. Šią savaitę gerokai pablogėjo Baltarusijos euroobligacijų rodikliai, o ekspertai mano, kad diplomatiniam konfliktui plečiantis, Baltarusijai gali užsitrenkti skolinimosi Europos rinkose durys. Baltarusijos penkerių metų euroobligacijų pajamingumas nuo savaitės pradžios iki kovo 1 d. išaugo nuo 10,08 iki 10,74 proc.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barrosas ir toliau ragina įvesti bendras 17 euro zonos valstybių narių euroobligacijas ir mano, kad tai bus veiksmingas finansų krizės sprendimo būdas, praneša AP. Su tokia jo nuomone nesutinka Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pirmadienį J. M. Barrosas pareiškė, kad euroobligacijų planas „yra geras sumanymas“, nes jį įgyvendinus išlaidauti mėgstančios valstybės nebegalėtų gyventi ant mokių ir apie biudžetą galvojančių valstybių kuprų.

Besotė Graikija jau stovi ant liepto galo, o su jos bankrotu į pasaulį grįš niūrios 2008-ųjų krizės grimasos. Dėl galimo Graikijos bankroto stresuojančios finansų rinkos pridarys bėdų ir Lietuvai, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai veda į panašią situaciją kaip 2008 metais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nori sukurti dar vieną finansų cerberį – Europos ekonominę vyriausybę. Idėja skamba gražiai, tačiau iki galo nėra aišku, ką ji turėtų reikšti. Jei šis pasiūlymas iš tiesų rimtas, jis turėtų atnešti reikšmingų pokyčių, ypač Vokietijai.