erkinis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis,  Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (toliau – EE) ir Laimo liga (toliau – LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos yra Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.

Kylantis termometro stulpelis ir vis labiau pavasarėjantys orai masina žmones dar daugiau laiko praleisti gryname ore. Visgi, dažnas lankydamasis parke ar miške vis dar nesusimąsto, jog kartu su gamta, iš žiemos miego pabunda ir erkės. Gydytojai tikina, kad saugant save, būtina nepamiršti ir erkių platinamų ligų, kurios gali ne tik apkartinti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti nemenką pavojų gyvybei.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

Kartu su pavasarį bundančia gamta, pabunda ir erkės. Temperatūrai pasiekus 4-5 laipsnius šilumos, jos pradeda aktyvėti ir ieškoti aukų, kurių krauju galėtų maitintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, jau pastebimas erkių suaktyvėjimas. Pirmieji jį pastebi šunis turintys asmenys, nes pirminis erkių taikinys yra gyvūnai. Tačiau didžiausias aktyvumas dar priešakyje.

Tirpstantis sniegas ir prasidėjęs kalendorinis pavasaris primena apie ne itin malonią šiltojo sezono aktualiją – erkes. Epidemiologų teigimu, nors žmonėms šalta ir sniego negailėjusi žiema pridarė nemažai rūpesčių, erkių tokios oro sąlygos greičiausiai nepražudė, tad netrukus parazitai jau ims busti iš žiemos miego.

Lietuvoje tęsiantis grybų karštligei, draudikai perspėja į mišką besiveržiančius grybautojus būti atsargesniems. Nuolat šiltėjant klimatui ilgėja ir erkių sezonas, kuris tęsiasi nuo kovo iki spalio, o piką pasiekia paskutiniaisiais mėnesiais. Dėl šios priežasties sergamumo erkių platinamomis ligomis kreivė taip pat sparčiai stiebiasi viršun, tad apsaugos priemonėmis reikėtų pasirūpinti dar gerokai prieš išvyką miškan.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito (EE). Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74  ir 45–54 metų amžiaus grupėms. Pernai per visus metus buvo užregistruoti šeši mirties atvejai nuo erkinio encefalito.

Rudenį į Lietuvos miškus plūsta miško gėrybių išsiilgę gyventojai, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje laukia ne tik kepurėtieji, bet ir pavojingi voragyviai – erkės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai). Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad liepos 24 diena įregistruotas pirmasis šiais metais mirties nuo erkinio encefalito atvejis Kauno apskrityje. Tai jau antra mirtis Lietuvoje nuo šios ligos. Erkinio encefalito virusas buvo pražūtingas 71 m. amžiaus vyrui, Prienų rajono gyventojui. Asmuo galimai užsikrėtė gyvenamojoje vietoje, erkės įsisiurbimo nepastebėjo.

Sudėtingesnė Laimo ligos stadija vadinama neuroborelioze. Kai kuriais atvejais borelijos, Laimo ligos nešiotojos, nukeliauja į smegenis ir gali negrįžtamai pažeisti žmogaus nervų sistemą. „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 3 tūkst. Laimo ligos atvejų. Europoje antra dažniausia šios ligos išraiška dar vadinama neuroborelioze. Ji laikoma kritine liga, kadangi pažeidžia žmogaus nervinę sistemą.

Dėl buvusios šiltos žiemos Lietuvoje pastebimas spartus erkių skaičiaus augimas, o kartu su jomis daugėja ir jų platinamų ligų atvejų. Specialistai ragina lietuvius vasarą išlikti itin budriems. Negana to, pasirodo, kad automobilyje atsidūrusi erkė vos per valandą gali iš bagažinės atropoti iki vairuotojo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta  schema“.  Pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau galima įgyti imunitetą ir taip sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.   Vakcinavimo nuo EE schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinė skiepijimo schema. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet kovo–balandžio (karantino) mėnesiais įskiepyta 18,5 tūkst. daugiau vakcinos dozių nuo erkinio encefalito (EE), lyginant su pernai tuo pačių laikotarpiu – atitinkamai 79 887 ir 61 425 vakcinų dozės. „Tai rodo, kad karantino laikotarpis didelės įtakos atidėti skiepijimus nuo erkinio encefalito neturėjo“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius, medicinos mokslų daktaras, Saulius Čaplinskas.

Šį pavasarį šalį užklupus pandemijai, daugelis kitų pavojų, galinčių turėti reikšmingų neigiamų pasekmių sveikatai, pateko į antrą planą. Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad svarbiausiu išlieka noras apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau į vaistines jau pradėjo plūsti sunerimę žmonės, grįžę iš pasivaikščiojimo miške ar parke ir prašantys patarimo, kaip išsitraukti įsisiurbusią erkę ir apsisaugoti nuo jų.  „Šylant orams, bunda ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių – erkės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pirmieji erkinio encefalito (EE) atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, pernai – balandį. Iš viso šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu užsikrėtė trys asmenys iš Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskričių. EE užsikrėtę asmenys priklauso 25–34, 45–54 ir 55–64 metų amžiaus grupėms. 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad siekiant valdyti grėsmes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo, raginama apskritai vengti bet kokio išėjimo iš namų, jei nėra būtinybės, o lankantis parkuose laikytis saugaus – 2 metrų – atstumo. Dalis gyventojų pasivaikščiojimui renkasi nuošalesnes erdves: miškus, sodus ar pievas prie namų, tačiau NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad gamtoje svarbu saugotis pavojingas ligas platinančių voragyvių – erkių.

Po trejų metų laukimo šiemet ugniagesiai gelbėtojai pradėti skiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Pasak PAGD Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Igorio Ponomariovo, departamentas šiais metais įsigijo 3343 vienetų skiepų nuo erkinio encefalito. Šiais metais pirmu ir antruoju skiepu planuojama paskiepyti 1750 ugniagesių, kurie atlieka gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu encefalitu (EE) išlieka stabilus (0,4-0,6 atv./100 tūkst. gyv.). Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485) ir Lietuvoje (474). Didžiausias sergamumo EE rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.), Čekijoje ir Estijoje (po 6,4 atv./ 100 tūkst. gyv.

Šiltasis metų laikotarpis, be abejonės, teikia daug džiaugsmo ir malonumo, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitos, kartais nepastebimos, šiltojo sezono pusės – gamtoje tykančių erkių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (NVSC Šiaulių departamentas) specialistai informuoja, kad Pakruojo rajone užregistruotas erkinio encefalito židinys. Erkiniu encefalitu susirgo 3 vienos šeimos nariai. Atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką išaiškinta, kad visi susirgusieji erkės įsisiurbimo nepastebėjo, tačiau augina ožkas ir savo reikmėms vartoja nevirintą ožkų pieną ir jo produktus.

Vakar Šiauliuose nuo erkinio encefalito mirė vyras. Medikai kovojo dėl jo gyvybės, tačiau, deja, jo reanimuoti nepavyko. Šiuo metu vien Vilniaus Santaros klinikų infekcinėje ligoninėje erkinio encefalito padarinius gydosi dešimtys pacientų. Tarp jų – 36-erių metų trijų vaikų tėvas, ugniagesys iš Eišiškių. Šalia budi žmona Vyrą erkinis encefalitas pakirto visiškai netikėtai. Iki tol ugniagesys buvo visiškai sveikas, stiprus, veiklus ir energingas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas, profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje plačiau papasakojo apie erkinį encefalitą ir jo galimas pasekmes. Pasak gydytojo, žmonės gali užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir gerdami nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Ne vienas lietuvis mėgsta vasaros dienas praleisti gamtoje ar vietovėse, įsikūrusiose netoli miškų. Tačiau visai nemalonia staigmena gali tapti į namus parsinešta erkė. Kaip greitai atpažinti erkinį encefalitą ir kaip apsisaugoti nuo jo pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė. Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Š. m. liepos mėn., Lazdijų rajone, užregistruoti keturi erkinio encefalito atvejai vienoje šeimoje. Įtariama, kad užsikrėtimas virusu galėjo įvykti per termiškai neapdorotą ožkos pieną, kadangi pastaruoju metu susirgę asmenys erkės įsisiurbimo nepastebėjo, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Kasmet Lietuvoje registruojami erkinio encefalito atvejai, išplitę per termiškai neapdorotą ožkų ar karvių pieną.

Epidemiologams vis primenant apie pavojų užsikrėsti erkiniu encefalitu, dalis žmonių nepatikliai numoja ranka. „Juk tūkstančius metų Lietuvos žmonės vaikščiojo po miškus, krūmynus ir jokių bėdų dėl erkių neturėjo“, – sako jie.