epilepsija

Epilepsija mūsų šalyje serga maždaug 25 tūkst. žmonių. Nors liga nėra reta, apie ją kalbama mažai – sergantieji vengia viešumo, baimindamiesi nepalankaus visuomenės požiūrio. Apie vis dar stipriai stigmatizuojamą ligą, pažangius būdus jai suvaldyti iš asmeninės ir darbinės patirties pasakoja Donata Balčikonienė, Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos vadovė, o ligonių kasos primena apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo teikiamas galimybes sergantiesiems epilepsija.

Lietuvoje yra virš 24 tūkst. epilepsija sergančių žmonių. Nors epilepsija yra viena seniausių pasaulyje žinomų ligų, pažymima, kad visuomenė vis dar mažai žino apie šią ligą. Epilepsija sergantys žmonės gali susidurti su diskriminacija darbo vietoje – taip nutiko ir vienai naujienų portalo tv3.lt skaitytojai. Tik sužinojęs apie jos ligą, darbdavys nusprendė jos į darbą nepriimti.

Tiek likimo smūgių, kiek teko patirti 56-erių metų vilnietei Belai Morkus, atlaikyti pavyktų tikrai ne kiekvienam. Būdama maža moteris palaidojo savo mamą ir tapo atsakinga už namų buitį, vėliau pati sirgdama slaugė savo sergantį tėvą bei patyrė penkis įvairaus tipo insultus. Tačiau tuomet, kai atrodė, kad gyvenimas jau niekada nebebus šviesus, Bela įsitraukė į neįgaliųjų sportą ir dabar su kiekvienu pasidžiaugia ne vienu varžybose laimėtu medaliu.

Vilnietės Irinos Černisuskienės gyvenimą prieš daugiau nei trejus metus palydėjo dvigubas džiaugsmas. Tuomet moteris švytėjo iš laimės, nes jai gimė dvynukės – Arina ir Darina. Tačiau gausios šeimynos šurmuliu Irina mėgavosi neilgai. Būdama pusantrų metukų Arina stipriai susirgo. Rodos, paprastas Herpes virusas tapo didžiausio skausmo ir kančios pradžia dvynukių mamai. Šiuo metu mergaitė nekalba, pati nevalgo, nesėdi ir netgi nesituština.

Trakų rajone, Lentvaryje gyvenanti Anastasija kartu su vyru augina ypatingą vaiką. 27 nėštumo savaitę moterį gydytojai patikino, kad berniukas neišgyvens, tačiau šiuo metu jam jau beveik 2 metukai. Matukui buvo nustatyta smegenų vandenė, būdamas kelių mėnesių jis patyrė klinikinę mirtį ir turėdamas visą puokštę sveikatos problemų vaikas savo gležnomis rankytėmis kabinasi į gyvenimą, o šeima įkūrusi paramos fondą prašo visuomenės pagalbos – mažyliui reikalinga reabilitacija ir tolimesnis gydymas.

6-metis Alanas – dar vienas 21-osios „Išsipildymo akcijos“ herojus, kuriam reikalinga visų geros valios žmonių pagalba. Praėjusį sausį tiek berniuko, tiek ir visos jo šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, todėl Alano mama neslepia – šiandien žiūrėti anksčiau darytas sūnaus nuotraukas, jai vis dar yra per skaudu.

Guvus, linksmas, smalsus ir be galo protingas šešiametis – štai toks buvo klaipėdietis Alanas Agatanovas prieš mažiau nei pusmetį. Tačiau viskas pasikeitė žaibiškai, kai jį užklupo paprastas karščiavimas – būklė buvo tokia sunki, kad berniukas 37 dienas praleido komoje. Šeimos gyvenimas pasikeitė akimirksniu – dabar Alanas kovoja su itin retu „Fires“ epilepsijos sindromu, kuris susijęs būtent su karščiavimu.

Mažosios Elijos laukimas jos mamai Eglei buvo stebuklingas, tačiau ji nė nenutuokė, kad dukros gimimas apvers gyvenimą aukštyn kojomis. Rodos, sveikas vaikas nusilpo mamos akyse, o tada pasipylė visa puokštė diagnozių. Tačiau mama nenuleidžia rankų – šviesesnis rytojus išauš, tik tam reikia neabejingų žmonių pagalbos. Elijai jau šešeri, ji – tikras saulės spindulėlis.

Nors pagal galiojančius Rusijos įstatymus visi Ukrainos pabėgėliai Rusijoje turi teisę į nemokamą gydymą, iš tikrųjų jų prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų daugiausia priklauso nuo savanorių pagalbos. Savanoriai sukūrė alternatyvią konsultacijų sistemą, perka jiems vaistus ir lydi į privačias klinikas, kartais netgi organizuoja gydymą užsienyje.

Balandžio 7-osios vakare Šiauliuose,Tilžės gatvėje, su įjungtais garso ir šviesos signalais lekiantis policijos automobilis aplinkiniams tiesiog transliuote transliavo apie kažką ištikusią nelaimę, rašoma policijos pranešime spaudai. Šiaulių apskrities policijos Specialiosios parengties skyriaus specialisto Juliaus Bertauskio vairuojamas tarnybinis automobilis skynė kelią iš paskos važiuojančiai transporto priemonei, kurioje į ligoninę buvo vežamas dūstantis kūdikis.

Nors epilepsijos diagnozė skamba gąsdinančiai ir vis dar yra apipinta mitais, susirgti šia liga galima būnant bet kokio amžiaus. Ši viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų klastinga tuo, kad kitą kartą net sunku įtarti, kad žmogų ištiko epilepsijos priepuolis. Vis tik medikai ragina išmokti geriau pažinti epilepsija ir ja sergančiųjų nelaikyti nevisaverčiais visuomenės nariais. Lietuvoje yra virš 24 tūkst. epilepsija sergančių žmonių.

„Vilties spindulėlio“ grupėje pasilabinti spėjo ir mažutė Arina, kuri šiuo metu svečiuojasi Varšuvoje ir laukia svarbios žinios dėl savo sveikatėlės. Vilniuje gyvenanti Irina Černiauskienė pasakoja, kad gyvenimas iki šiol atrodė tarsi pasaka, kuomet jai gimė dvi nuostabios dvynukės – Darina ir Arina. Tačiau netikėtai šeimos gyvenimą aukštyn kojomis apvertė sušlubavusi Arinos sveikata, kuri iki tol buvo be galo guvi, smalsi, protinga ir judri mergaitė.

Julija ir Paula yra identiškos dvynės, kurių gimimas praskaidrino vilnietės Jurgitos Stankevič gyvenimą. Tik Paulai gyvenimas nepagailėjo iššūkių – pirmoji operacija dar esant pilve, ilgi mėnesiai ligoninėje ir ilgas sąrašas diagnozių. Tačiau penkiametė nepasiduoda ir kabinasi į gyvenimą visomis išgalėmis. Žinia apie nėštumą tarsi ryškus saulės spindulys nušvietė Vilniaus rajone gyvenančios Jurgitos gyvenimą, o vėliau paaiškėjusi žinia, kad širdelės net dvi, sukėlė dvigubą džiaugsmą.

„Magdutė“ – taip savo sunkiai sergančią dukrelę vadina Kaune gyvenanti Monika Saldukienė. Dar augant mamos pilvelyje, gydytojai ir jos mama žinojo, kad gimusi Magdutė bus kitokia nei dauguma vaikų. 16-os chromosomos genetinė mutacija mažylei nulėmė daugybę sveikatos sutrikimų, dėl kurių šiuo metu šeimos gyvenimas sukasi tarp dviejų skirtingų erdvių – namų ir ligoninės palatos sienų.

Anglės mamos širdis plyšta iš skausmo – jos mylima dukra mirė likus vos dviem savaitėms iki Kalėdų. Sharon Brown sugniuždyta, jos dukra Aleisha Evans netikėtai mirė naktį. 30 metų Aleisha sirgo epilepsija ir Fowlerio sindromu, kuris pažeidžia šlapimo takų sistemą. Tačiau jos mirtis, ištikusi gruodžio 11 d., Sharon ir jos šeimai buvo visiškai netikėta, rašo mirror.co.uk. Prieš jos mirtį, judvi ėjo į koncertą ir Aleisha buvo geros nuotaikos, tačiau naktį netikėtai mirė namuose, Livingstone.

Visagine įsikūrusią Anastasiją Zanevskają gyvenimas motinystės džiaugsmu apdovanojo triskart. Pirmagimei Uljanai jau 14 metų, tačiau dėl patirtos gimdymo traumos mergaitė nevaikšto, nekalba ir nemato. Tam, kad dukra stiprėtų, itin reikalinga intensyvi reabilitacija, tačiau šeimai tam reikalinga suma per didelė.

Šiauliuose gyvenančios Dalios Vasilkevičienės gyvenimas sukasi aplink 27-erių sūnų Lauryną. Vaikinas gimė sirgdamas itin reta liga, kurią lydi ir kitos sunkios diagnozės. Moteris stengiasi daryti viską, kad užklupusios ligos nenugalėtų sūnaus, nes be jo negalėtų įsivaizduoti nė vienos savo dienos. Nors šeimą paženklinęs sunkus išbandymas prasidėjo prieš daugelį metų, D. Vasilkevičienė sako kaip šiandien prisimenanti, kad jos nėštumas buvo sklandus ir nekėlė jokių įtarimų.

Šeimos pagausėjimas – neapsakomai džiaugsmingas įvykis, o augantys vaikai yra stimulas veikti, kad jų ateitis būtų šviesesnė ir gražesnė. Dukros veikti paskatino ir ukmergiškę Dalią Kuliešienę, kuri asmeniškai prisilietusi prie negalios temos šiandien padeda ir kitiems tokio paties likimo tėvams.

Ketverių Ignas Survila aplinkinius sužavi savo smalsumu – reta veikla jam pasirodo neįdomi, tačiau ne viską paprasta pasiekti, paimti į rankas ar nueiti iki norimo daikto: berniukui diagnozuotas visų keturių galūnių cerebrinis paralyžius, varžantis jo judesius.

Išgirdusi žinią, kad laukiasi, iš Kalvarijos kilusi Ingrida Jašmontaitė netvėrė džiaugsmu – pirmagimės Viltės ji labai laukė. Tik mergaitės tėčiui atrodė kitaip, jis Ingridą paliko vos išgirdęs, kad jos pilve plaka maža širdelė, o vėliau gyvenimas nepagailėjo rūpesčių ir mamai, ir mažylei. Kai Viltei buvo vos 3,5 mėnesio, ją ištiko insultas, ko pasekoje Viltė gyvena su puokšte diagnozių.

Vos 23 savaičių gimusi Milana šiandien jau 14-metė panelė, tiesa, ją gyvenime lydi platus diagnozių sąrašas. Kaip pasakoja jos mama Natalija Bernatovič, iš medikų išgirsti žodžiai, jog dukra bus visiškai neįgali, paskatino kuo daugiau stengtis, o šiandien didžiausias jų noras – įsigyti elektrinę kėdutę, kuri padėtų Milanai pakilti į ketvirtą aukštą ir palengvintų jos tėvų kasdienybę.

Epilepsija – viena iš dažniausių nervinių ligų, pasireiškianti nevalingais traukuliais. Nors Lietuvoje šia liga serga apie pusę procento žmonių, visuomenė dar vis mažai žino apie tai, kas tai per liga ir kaip padėti priepuolio ištiktam žmogui.    Ši neurologinė liga pavojinga visiems – ją gali išprovokuoti stresas, netinkamas gyvenimo būdas.

Sunegalavęs vairuotojas Šiauliuose sudaužė keturis automobilius. Nevaldomas „Toyota Verso" nusuko į priešingą juostą ir rėžėsi į prie šviesoforo sustojusias mašinas. Avarijos kaltininkas skubiai išgabentas į ligoninę. Liudininkai sako, kad jį greičiausiai ištiko epilepsijos priepuolis.   Avarija šiandien popiet įvyko Šiauliuose. „Toyota Verso" išvažiavo į priešingą eismo pusę ir rėžėsi į prie sankryžos stovintį „Peugeot". Jos vairuotojas ir keleivis ištikti šoko.

Prasidėjus skiepijimui COVID-19 vakcina, gydytojai sulaukia vis daugiau klausimų, ar šia vakcina galima skiepytis žmonėms, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis. Ne išimtis ir pacientai, sergantys epilepsija. Remiantis Tarptautinės lygos prieš epilepsiją (ILAE) rekomendacijomis dėl sergančiųjų epilepsija skiepijimo COVID-19 vakcina, Kauno klinikų Retų ligų komptencijų Epilepsijos centro vadovė gydytoja neurologė doc. Giedrė Gelžinienė bei gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr.

Kaip ir daugelio kitų, taip ir sergančiųjų epilepsija, gyvenimą stipriai pakoregavo karantino laikotarpis. Apie tai, kaip pandemijos metu jaučiasi epilepsija sergantys žmonės ir ar jiems patariama skiepytis COVID-19 vakcina, atsakė Lietuvos epilepsija sergančių sąjungos „EPILĖ“ vadovė Donata Balčikonienė ir Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė, prof., med. dr. Rūta Mameniškienė.

„Juos myli, jie myli – tad nereikia nurašyti savo gyvenimo”, – sako VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė. Minėdami Europos epilepsijos dieną, medikai atkreipia dėmesį, kad yra galimybių pacientams padėti ir apie 70 procentų sergančiųjų priepuoliai nesikartoja. Šia nervų sistemos liga susirgti gali bet kas bet kokiame amžiuje – ir vaikystėje, ir brandžiame amžiuje.

Iš pirmo žvilgsnio 12-metė Gabija niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų – ji šypsosi, įdėmiai stebi, kas vyksta aplink, ir trykšta noru bendrauti. Tačiau tai daryti jai sekasi sunkiau nei kitiems – su aplinkiniais ji gali bendrauti tik akimis, mat jos raida sutrikusi, o gyvenimą paženklino ir kitos sunkios ligos, dėl kurių mergaitė nekalba, nevaikšto ir be tėvelių pagalbos negali net apsiversti. Gabija yra vilniečių Zdanių šeimos pirmagimė.

Linksma, jauna rinkodaros studentė, mirusi pogulio metu, atsisakė leisti epilepsijai kliudyti įgyvendinti savo sportines ir akademines svajones. Praėjusių metų gruodžio penktą dieną Maddie Gill planavo papuošti Kalėdinę eglutę ir pasibūti su savo kambario draugėmis. Tačiau 22-ejų metų mergina jautėsi pavargusi ir išsekusi po ankstyvos pamainos odontologijos klinikoje Brisbene.

Vaiko laukimas gali pakylėti iki debesų. Ir tikriausiai nėra geresnio jausmo nei tas, kai naujagimiui išvydus pasaulį, medikai patvirtina, kad vaikelis sveikas. Panašius žodžius išgirdo ir Eglė, kai gydytojai patikrinę vos gimusią Eliją, ją įvertino aukštais balais. Tačiau praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, mamos pasaulis apsivertė aukštyn kojomis ir dabar ji svajoja kada nors pamatyti dukrą stovinčią ant savo kojų.  Mažoji Elija pasaulį išvydo 2017 metų sausio 13-ąją.

Kas vieniems džiugesys, kitiems sukelia ligas. Medikai sako, kad šviečiančios ir mirgančios dekoracijos ar garso ir šviesų efektų pilni koncertai kai kuriems žmonėms paskatina migreną ar net epilepsiją. O kitus aplink esantis šventinis šurmulys tiesiog erzina. Tad dabar dalis žmonių galės lengviau atsikvėpti. Iš tolo šviečiančios ir įvairiomis spalvomis blyksinčios šventinės dekoracijos vieniems grožis, kitiems – rimtų negalavimų priežastis.

Kai Vaida Tirevičė su vyru Mantu sužinojo, kad jų šeimą aplankys ilgai lauktas stebuklas, džiaugsmas liejosi per kraštus, o visos ateities svajonės buvo kone idiliškos. Tačiau beveik prieš trejus metus pasaulį išvydusi jų dukrelė Vakarė nuo pirmų akimirkų siuntė nerimą keliančius signalus, kol galiausiai paaiškėjo – mergaitė bus kitokia nei jos bendraamžiai. Vakarė yra pirmasis ir kol kas vienintelis Tirevičių šeimos vaikas.

Dešimtmetis Fehzanas Jamilas iš Vakarų Jorkšyro, Didžiosios Britanijos, tapo viena jauniausių koronaviruso aukų šalyje – jo gedi netekties sukrėsti tėvai. Nevilties apimti dešimtmečio nuo koronaviruso mirusio berniuko tėvai sako, kad padarė, viską, ką galėjo, kad jį apsaugotų. „Narsiai su virusu kovojęs“ Fehzanas Jamilas mirė ligoninėje ir vakar buvo palaidotas. Vienos jauniausių COVID–19 aukų Didžiojoje Britanijoje tėvai TV laidos metu pasakojo apie „nežmonišką skausmą“ dėl netekties.

Daugelį metų epilepsija buvo mistifikuojama, o ja sergantys buvo laikyti apsėstaisiais. Tačiau ir šiandien šią ligą gaubia daugybė mitų: pradedant ligos atsiradimu ir baigiant jos išgydymu. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė ir Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas prof. Saulius Ročka atsakė į klausimus, kurie iškyla dažniausiai susidūrus su šia liga.

Kone kiekvienos mamos didžiausias troškimas – padaryti viską, kad jos vaiko gyvenimas būtų kuo lengvesnis ir gražesnis. Tokį norą puoselėja bei diena iš dienos dėl to stengiasi ir šiaulietė Živilė Kulešė, kuriai jį įgyvendinti yra šiek tiek sudėtingiau nei kitoms mamoms. Moteris augina neįgalų sūnų, dėl kurio gyvybės išsaugojimo medikams teko kovoti ne vieną kartą. „Jokūbas neauga pats, kaip tai daro kiti vaikai, mes jį auginame kaip gėlytę – laistome, tręšiame ir verčiame stiebtis pirmyn.

Martinas buvo labai laukiamas ir mylimas dar prieš gimstant. Tačiau jo mamai Jelenai šis nėštumas buvo labai sudėtingas, o sūnaus atėjimą į pasaulį lydėjo komplikacijos. Nors Martinui dabar jau yra beveik 4-eri, berniukas nekalba, valgo tik trintą maistą, o padarytą pažangą stabdo ir vis dar įprasta tvarka nedirbančios gydymo įstaigos.

Antrasis Jusevičių šeimos vaikas, sūnus Tomukas, buvo be galo lauktas. Tuomet net jo vyresnė sesė nekantravo, kada gi brolis paaugs tiek, kad galėtų su ja lakstyti lauke ir spardyti kamuolį. Tačiau nepraėjus nė mėnesiui po berniuko gimimo, visos šeimos svajonės dužo į šipulius – berniukas susirgo sepsiu, kuris komplikavosi ir paliko ligos istorijoje ištisus įrašus apie diagnozuotas ligas. Tomas – Jusevičių šeimos pagrandukas.

Nėštumas yra vienas gražiausių laikotarpių moters gyvenime, kai pradedama svajoti, kaip atrodys tas mažylis pilve, koks bus pirmasis jo ištartas žodis. Tačiau kartais viskas klostosi ne pagal planą ir vaikelis į pasaulį pasibeldžia žymiai anksčiau. Lukas į pasaulį belstis pradėjo vos 23 savaičių, o jo laukiantiems tėvams vilniečiams Giedrei ir Andriui gydytojai daug vilčių, jog sūnus išgyvens, nedavė.

Šviesiaplaukė Mildutė dar visai maža, vos 3-ejų su puse, tačiau per savo gyvenimą pusantrų metų jau praleido ligoninėje. Mergaitę per dieną kamuodavo dešimtys epilepsijos priepuolių, kartais jų būdavo beveik 50 per dieną, o kovojant su jais į trachėją mergaitei įstatė tracheostomą. Tačiau dabar jau pusmetis, kai jos mama Laima, gali lengviau atsipūsti – priepuolių ženkliai sumažėjo, o ir baugiai atrodančios tracheostomos nebėra.

Gana dažnai galima išgirsti sakant, kad Dievas sunkiausius išbandymus siunčia patiems stipriausiems žmonėms. Tuo neabejoja ir Mažeikiuose gyvenanti keturių vaikų mama Agnė Linkevičienė, kasdien daranti viską, kad jos beveik dvejų metukų dukrytė Augustė augtų kuo stipresnė. Mažam angelėliui diagnozuotos net kelios ligos, tokios kaip generalizuota epilepsija, ataksinis cerebrinis paralyžius, hidrocefalija. Mergaitė pati nevalgo, nevaikšto, ją kasdien ištinka priepuoliai, yra sutrikusi raida.

Lilijos pirmasis nėštumas buvo lengvas ir be didelių, net mažiausių ženklų bylojančių apie tai, kad netrukus gimsiančiai dukrai kiekvieną dieną reikės nuolatinės priežiūros. Prieš 26-erius metus Paulina gimė per staigiai, o to pasekmė – cerebrinis paralyžius ir visiškas neveiksnumas. Lyg to nebūtų gana – dukros negalios išsigandęs tėtis niekada nesidomėjo augančia dukra, o ligoninėje girdėjosi kalbos, kad Pauliną vis tiek paliks ir mama.

Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, kuri gali pasireikšti bet kuriam žmogui, nepaisant jo amžiaus, lyties ar rasės. Sigitos Bagdonienės sūnų epilepsija ištiko po patirto sukrėtimo – paauglį užpuolė gatvėje ir grasindami peiliu apiplėšė. Nors fizinių traumų nebuvo, tačiau psichologiniai randai liko iki šiol.  „Liga atsirado netikėtai – didelio streso poveikpiyje. Sūnus buvo užpultas, po to atsirado ir epilepsija – maždaug po pusės metų pasireiškė pirmasis priepuolis.

28 290 – tiek žmonių Lietuvoje serga epilepsija, daugiau kaip 5000 iš jų – vaikai. O jeigu atsižvelgtume į tai, kad susirgus vienam šeimos nariui, pasikeičia dar keturių aplink jį esančių žmonių gyvenimai, šis skaičius taptų išties bauginantis.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo atnaujinta epilepsijos gydymo tvarka, kuri leis epilepsija sergantiems pacientams greičiau nustatyti ligą, suteikti kokybiškas gydymo kompensuojamaisiais vaistais paslaugas bei sumažinti laukimo eiles. Šios naujovės numatytos sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, atsiranda vis naujų mokslinių tyrimų ir inovatyvių gydymo priemonių, todėl svarbu reguliariai atnaujinti gydymo tvarką.

Šeštadienio rytą Vilniaus oro uoste vos pakilęs „Ryanair“ lėktuvas privalėjo skubiai leistis. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Vilniaus oro uosto atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas, apie 10.00 val. iš Vilniaus į Berlyną pakilusio lėktuvo keleiviui pasidarė bloga: žmogų – ištiko epilepsijos priepuolis. Todėl vos po kelių minučių skrydžio lėktuvo įgula nutupdė orlaivį tame pačiame Vilniaus oro uoste ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Papildyta 12.36 val. Apie 12.00 val.

Epilepsija – dažniausiai pasitaikantis centrinės nervų sistemos sutrikimas. Yra nemažai epilepsijos rūšių, todėl suaugusiems ir vaikams priepuoliai gali pasireikšti skirtingai. Skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas pasakoja, kuo skiriasi tipiniai ir netipiniai priepuoliai ir kaip suteikti pirmąją pagalbą epilepsijos ištiktam žmogui.

Šiandien matydamas kalbų, judrų ir linksmą vienos Kauno mokyklų pirmaklasį Tomą Stankevičių neįtartum, kad vos prieš kelerius metus berniukas sirgo sunkia, vaistais nekontroliuojama epilepsija. Maža to, dėl šios ligos buvo visiškai sutrikdyta vaiko raida – trimetis beveik nekalbėjo ir nepaėjo. Tomo mama Aušra Žukauskaitė pasakoja, kad sūnus gimė sveikas, išnešiotas. Augo normaliai, raida atitiko jo amžių, vaikas jokiomis, net peršalimo ligomis nesirgo.

 Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, kuris leistų užtikrinti pacientams kompensuojamųjų vaistų prieinamumą, kai jie dėl savo farmacinių savybių negali būti automatiškai keičiami to paties bendrinio pavadinimo vaistais. Tai reiškia, kad vaistai, kuriuos pakeitus kito gamintojo vaistais pacientams gali pablogėti ligos eiga arba padidėti rizika, keičiami galės būti tik gydytojo nurodymu.

Proto ar psichikos negalią turinčius vaikus auginančios mamos teigia pagalbos sulaukiančios pernelyg mažai. Jos norėtų, kad suaugę vaikai galėtų gyventi atskirai, savarankiško ar grupinio gyvenimo namuose, kur būtų prižiūrėti ir saugūs. Deja, dažna šeima apie tokias galimybes gali tik pasvajoti – Lietuvoje panašių būstų vis dar labai trūksta. Šešiolikmetį sūnų Tadą auginanti Donata – viena iš tų, kurios siekia dirbti ir užsidirbti, realizuoti save.