encefalitas

Penkiamečio Joriuko, gyvenančio Kaišiadorių rajone, bei jo šeimos gyvenimas balandžio mėnesį persivertė aukštyn kojomis ir sudužo į šipulius – prieš tai visiškai sveikas buvęs berniukas susirgo labai sunkia, agresyvia liga encefalitu – smegenų uždegimu. Tai pirmasis toks specifinio viruso sukeltas atvejis Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse, kitas toks atvejis diagnozuotas Latvijoje.

Lietuviai turėtų išlikti budriais ištisus metus, mat erkės nesnaudžia, o su jomis kartu kiekvieną iš mūsų gali pakirsti būtent erkių platinamos ligos. Tai erkinis encefalitas arba Laimo liga. Apie pastarąją, Laimo ligą, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šuke ir iš Mažeikių atvykusia Agne Kleins, kuri itin arti susidūrė su Laimo liga. Šeimos gydytoja E.Šukė sako, kad Laimo liga yra bakterinė infekcija, kuri turi būti gydoma antibiotikais.

Dėl besikeičiančių klimato sąlygų su metais vis ilgėja erkių suaktyvėjimo sezonas. Specialistai perspėja, kad šiemet erkės gali prabusti kur kas anksčiau – ne balandį, o jau kovo mėnesį ir dalijasi patarimais, kaip jau dabar galima nuo jų apsisaugoti.

Po žiemos nubudusių erkių gamtoje šiuo metu apstu. Jų itin daug dėl to, kad Laimo ligą ir erkinį encefalitą platinantys parazitai žiemą šiltai leido po sniegu. Ekspertai sako, kad Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijasi vos kas dešimtas žmogus ir viliasi, kad naujovė – skiepijimas vaistinėse – paskatins daugiau žmonių apsisaugoti. Tiesa, epidemiologai įspėja, kad vienu metu skiepytis ir nuo encefalito, ir nuo koronaviruso negalima.

Klimato kaitos įtaką erkių paplitimui Lietuvoje stebintis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius biologas Algimantas Paulauskas sako, kad Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį-spalį – kaip tik grybavimo sezono metu. Tačiau užpernai mokslininkai aptiko naują erkių rūšį, kurios aktyvumo pikas – liepa-rugpjūtis.  Erkės įkandimas neskausmingas, tačiau gali būti labai pavojingas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis,  Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (toliau – EE) ir Laimo liga (toliau – LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos yra Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.

Kylantis termometro stulpelis ir vis labiau pavasarėjantys orai masina žmones dar daugiau laiko praleisti gryname ore. Visgi, dažnas lankydamasis parke ar miške vis dar nesusimąsto, jog kartu su gamta, iš žiemos miego pabunda ir erkės. Gydytojai tikina, kad saugant save, būtina nepamiršti ir erkių platinamų ligų, kurios gali ne tik apkartinti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti nemenką pavojų gyvybei.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę.

Kartu su pavasarį bundančia gamta, pabunda ir erkės. Temperatūrai pasiekus 4-5 laipsnius šilumos, jos pradeda aktyvėti ir ieškoti aukų, kurių krauju galėtų maitintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, jau pastebimas erkių suaktyvėjimas. Pirmieji jį pastebi šunis turintys asmenys, nes pirminis erkių taikinys yra gyvūnai. Tačiau didžiausias aktyvumas dar priešakyje.

Tirpstantis sniegas ir prasidėjęs kalendorinis pavasaris primena apie ne itin malonią šiltojo sezono aktualiją – erkes. Epidemiologų teigimu, nors žmonėms šalta ir sniego negailėjusi žiema pridarė nemažai rūpesčių, erkių tokios oro sąlygos greičiausiai nepražudė, tad netrukus parazitai jau ims busti iš žiemos miego.

Prieš ketverius metus Lucy Dawson buvo Lesterio universiteto studentė, studijavusi kriminologiją ir svajojo dirbti policijoje. Tačiau mergina lyg iš giedro dangaus patyrė du manijos epizodus, o jos elgesys darėsi vis nepastovesnis.  Tris mėnesius ji praleido psichiatrijos skyriuje ir kentėjo nuo didelių priepuolių, tarp jų – iškrito iš lovos ir nusidegino koją į radiatorių, pažeidė sėdmens raumenį, o tai reiškia, kad dabar ji turi vaikščioti su lazda ar ramentu.

Lietuvoje tęsiantis grybų karštligei, draudikai perspėja į mišką besiveržiančius grybautojus būti atsargesniems. Nuolat šiltėjant klimatui ilgėja ir erkių sezonas, kuris tęsiasi nuo kovo iki spalio, o piką pasiekia paskutiniaisiais mėnesiais. Dėl šios priežasties sergamumo erkių platinamomis ligomis kreivė taip pat sparčiai stiebiasi viršun, tad apsaugos priemonėmis reikėtų pasirūpinti dar gerokai prieš išvyką miškan.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito (EE). Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74  ir 45–54 metų amžiaus grupėms. Pernai per visus metus buvo užregistruoti šeši mirties atvejai nuo erkinio encefalito.

Rudenį į Lietuvos miškus plūsta miško gėrybių išsiilgę gyventojai, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje laukia ne tik kepurėtieji, bet ir pavojingi voragyviai – erkės.

Klimatui šylant erkių mūsų šalyje vis daugėja, tad gausėja ir erkiniu encefalitu užsikrėtusių žmonių gretos. Nors medikai tautiečius ragina skiepytis, dažnam vakcina tiesiog per brangi. Dalis opozicijos atstovų pasiūlė sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai skiepus kompensuoti, tačiau šis atkerta, kad dabar yra rimtesnių bėdų. Šiemet 10 kilometrų plaukte įveikęs žurnalistas Ramūnas Grumbinas pernai grūmėsi su kur kas rimtesniu iššūkiu – erkiniu encefalitu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai). Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad liepos 24 diena įregistruotas pirmasis šiais metais mirties nuo erkinio encefalito atvejis Kauno apskrityje. Tai jau antra mirtis Lietuvoje nuo šios ligos. Erkinio encefalito virusas buvo pražūtingas 71 m. amžiaus vyrui, Prienų rajono gyventojui. Asmuo galimai užsikrėtė gyvenamojoje vietoje, erkės įsisiurbimo nepastebėjo.

Panevėžyje – pirmoji mirtis nuo erkinio encefalito. Auka tapo 48-erių Kupiškio rajono gyventojas 4 vaikų tėvas. Tiesa, miške dirbęs vyras nuo erkinio encefalito nebuvo pasiskiepijęs. Specialistai griežti, skiepas net 99 proc. apsaugo nuo sunkių smegenų komplikacijų. Erkinis encefalitas – Kupiškio rajono Subačiaus kaimelio gyventojui kainavo gyvybę. Vyro netekusi sugyventinė sako, kad šeimos galva Panevėžio ligoninėje dar spėjo sutikti 48-ajį savo gimtadienį.

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų, nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo ligą. Gydytoja epidemiologė atsako į pagrindinius klausimus, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam, kadangi laiku Laimo ligos nepastebėjus, ji gali komplikuotis.

Sudėtingesnė Laimo ligos stadija vadinama neuroborelioze. Kai kuriais atvejais borelijos, Laimo ligos nešiotojos, nukeliauja į smegenis ir gali negrįžtamai pažeisti žmogaus nervų sistemą. „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 3 tūkst. Laimo ligos atvejų. Europoje antra dažniausia šios ligos išraiška dar vadinama neuroborelioze. Ji laikoma kritine liga, kadangi pažeidžia žmogaus nervinę sistemą.

Dėl buvusios šiltos žiemos Lietuvoje pastebimas spartus erkių skaičiaus augimas, o kartu su jomis daugėja ir jų platinamų ligų atvejų. Specialistai ragina lietuvius vasarą išlikti itin budriems. Negana to, pasirodo, kad automobilyje atsidūrusi erkė vos per valandą gali iš bagažinės atropoti iki vairuotojo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta  schema“.  Pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau galima įgyti imunitetą ir taip sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.   Vakcinavimo nuo EE schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinė skiepijimo schema. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn.

Ne viena mama pastebi, kad vasarą kartu su šiluma ir jos teikiamais džiaugsmais padaugėja ne tik malonumų, bet ir vaikų ligų. Iš tiesų įvairūs virškinimo sutrikimai, tokie kaip vėmimas ar viduriavimas, mažuosius dažniau užklumpa būtent šiltuoju metų laiku. Kaip vieną iš galimų šių negalavimų priežasčių Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ligų gydytoja Eugenija Juodienė įvardija enterovirusus – itin plačiai mūsų kasdienėje aplinkoje paplitusius infekcijų sukėlėjus.

Daugelis žmonių jau pastebėjo – šiemet erkės labai aktyvios. Pabuvus gamtoje ir net kieme, kur aukšta žolė, šių kraujasiurbių parsineša ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai. Didesnis erkių aktyvumas siejamas su šilta žiema. Specialistai perspėja, jog norint išvengti šių gyvių platinamų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos, apsauga reikia pasirūpinti jau dabar. Ypač tiems, kurie daugiau laiko praleidžia gamtoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet kovo–balandžio (karantino) mėnesiais įskiepyta 18,5 tūkst. daugiau vakcinos dozių nuo erkinio encefalito (EE), lyginant su pernai tuo pačių laikotarpiu – atitinkamai 79 887 ir 61 425 vakcinų dozės. „Tai rodo, kad karantino laikotarpis didelės įtakos atidėti skiepijimus nuo erkinio encefalito neturėjo“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius, medicinos mokslų daktaras, Saulius Čaplinskas.

Šį pavasarį šalį užklupus pandemijai, daugelis kitų pavojų, galinčių turėti reikšmingų neigiamų pasekmių sveikatai, pateko į antrą planą. Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad svarbiausiu išlieka noras apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau į vaistines jau pradėjo plūsti sunerimę žmonės, grįžę iš pasivaikščiojimo miške ar parke ir prašantys patarimo, kaip išsitraukti įsisiurbusią erkę ir apsisaugoti nuo jų.  „Šylant orams, bunda ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių – erkės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pirmieji erkinio encefalito (EE) atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, pernai – balandį. Iš viso šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu užsikrėtė trys asmenys iš Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskričių. EE užsikrėtę asmenys priklauso 25–34, 45–54 ir 55–64 metų amžiaus grupėms. 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė.

Dominyka gimė visiškai sveika. Ji augo, stiprėjo su kiekviena diena. Tačiau vieną dieną ji susirgo bakterine žarnyno infekcija, dar nespėjus išgyti nuo jos užpuolė roto virusas. Po to 11 mėnesių mergaitę tėvai iš ligoninės išsinešė lyg ką tik gimusį kūdikį: Dominyka net nebenulaikė galvos, o visa jos pasiekta raida tarsi nusibraukė. Mažoji Dominyka – antras vaikas šeimoje. Visa šeima nekantriai laukė mergaitės, o ir pats nėštumas buvo lengvas ir sklandus.

Nuo erkinio encefalito pastarosiomis dienomis mirė dar du žmonės – Panevėžio miesto ir Šiaulių rajono gyventojai. Apie tai BNS patvirtino Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovas Zigmas Nagys. Iš viso šiemet nuo erkinio encefalito mirė šeši gyventojai. Dauguma šios ligos aukų – pensinio amžiaus žmonės, jie nebuvo paskiepyti nuo erkinio encefalito. „Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 72 metai“, – teigė Z. Nagys.

JAV užregistruota jau daugiau nei dešimt užsikrėtimo rytų arklių encefalomielito atvejų. Šios pavojingos infekcijos, kuri jau nusinešė dvi gyvybes, nešiotojai yra uodai.  EEE, arba rytinis arklių encefalitas, kaip yra vadina ši reta, tačiau labai sunkiai gydoma liga, gali padaryti didelę žalą gyvuliams, o užkrėtus žmones – sužaloti jų smegenų veiklą, sukelti mąstymo sutrikimus, o dažnai ir sukelti mirtį.

Po trejų metų laukimo šiemet ugniagesiai gelbėtojai pradėti skiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Pasak PAGD Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Igorio Ponomariovo, departamentas šiais metais įsigijo 3343 vienetų skiepų nuo erkinio encefalito. Šiais metais pirmu ir antruoju skiepu planuojama paskiepyti 1750 ugniagesių, kurie atlieka gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu encefalitu (EE) išlieka stabilus (0,4-0,6 atv./100 tūkst. gyv.). Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485) ir Lietuvoje (474). Didžiausias sergamumo EE rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.), Čekijoje ir Estijoje (po 6,4 atv./ 100 tūkst. gyv.

Šiltasis metų laikotarpis, be abejonės, teikia daug džiaugsmo ir malonumo, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitos, kartais nepastebimos, šiltojo sezono pusės – gamtoje tykančių erkių.

Vakcinas nuo erkinio encefalito būtų galima kompensuoti bent daliai gyventojų ir taip apsaugoti nuo didėjančio sergamumo šia liga, teigia Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikė Milda Žygutienė. „Vienas efektyviausių kelių būtų, jeigu bent dalį Lietuvos gyventojų būtų galima paskiepyti nemokamai arba kompensuotų kokią nors dalį vakcinos kainos. Tai realu, bent vieną dozę kompensuotų ar tam tikrose vietovėse gyvenantiems žmonėms kompensuotų vakcinas“, – BNS sakė entomologė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (NVSC Šiaulių departamentas) specialistai informuoja, kad Pakruojo rajone užregistruotas erkinio encefalito židinys. Erkiniu encefalitu susirgo 3 vienos šeimos nariai. Atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką išaiškinta, kad visi susirgusieji erkės įsisiurbimo nepastebėjo, tačiau augina ožkas ir savo reikmėms vartoja nevirintą ožkų pieną ir jo produktus.

Per mėnesį dėl mirtį sėjančio erkinio encefalito į ligos patalą Lietuvoje jau atgulė septyni žmonės. Visi jie, kaip sako gydytojai, buvo nepasiskiepiję. Per metus nuo erkinio encefalito kenčia apie keturis šimtus žmonių, vienas arba du žmonės miršta, o nuo Laimo ligos – tūkstančiai. Medikai ragina tai daryti kuo skubiau, mat nebūtina eiti į mišką, užtenka išeiti prie daugiabučio ar kaime į kiemą, ir namo galime parsinešti erkę, kuri gali susargdinti nepagydomai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas, profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje plačiau papasakojo apie erkinį encefalitą ir jo galimas pasekmes. Pasak gydytojo, žmonės gali užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir gerdami nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Likimas lėmė, kad jauna klaipėdiete Simona turi visiškai neįgalų sūnų Danielių, kuriam šiandien yra septyneri. Berniukas nevaikšto, negali pajudinti nei rankyčių, nei kojyčių, nepajėgia ryti maisto ir yra visiškai aklas. Dalis berniuko smegenų yra mirę, o gydytojų prognozės liūdnos – žuvusios smegenų dalys jau niekada neatsistatys, jam diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Šiandien berniuką slaugo jo tėvas, o kai vyras dirba, padeda jo motina pensininkė.

Nors rudenį jau atšalo orai, vis dėlto grybavimo sezonas ir toliau aktyviai tęsiasi. Tačiau ar tokiu metu vertėtų vis dar nerimauti dėl miškuose tykančių erkių, atsako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Paprastai yra pastebima, kad antroji erkių banga prasideda būtent rudenį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė yra susirūpinusi, kad dauguma žino, jog grybauti Lietuvos miškuose nepasiskiepijus nuo erkinio encefalito yra pavojinga, bet pasiskiepijusių grybautojų vis dar yra mažai. Žinia apie pirmuosius grybus greitai plinta iš lūpų į lūpas. Ir tuomet dauguma mūsų tampa neramūs: miško vaizdas su rudagalviu baravyku ar sodria voveraite vis dažniau iškyla vaizduotėje, kuriami planai kur ir kada patraukti su pintine.

Ne vienas lietuvis mėgsta vasaros dienas praleisti gamtoje ar vietovėse, įsikūrusiose netoli miškų. Tačiau visai nemalonia staigmena gali tapti į namus parsinešta erkė. Kaip greitai atpažinti erkinį encefalitą ir kaip apsisaugoti nuo jo pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė. Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Š. m. liepos mėn., Lazdijų rajone, užregistruoti keturi erkinio encefalito atvejai vienoje šeimoje. Įtariama, kad užsikrėtimas virusu galėjo įvykti per termiškai neapdorotą ožkos pieną, kadangi pastaruoju metu susirgę asmenys erkės įsisiurbimo nepastebėjo, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Kasmet Lietuvoje registruojami erkinio encefalito atvejai, išplitę per termiškai neapdorotą ožkų ar karvių pieną.

Kauno klinikinėje ligoninėje penktadienį mirė 76 metų vyras. Į ligoninę Alytaus rajono gyventojas buvo atvežtas gegužės 9 d.  Dėl paciento gyvybės medikai Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos II skyriuje kovojo dvi savaites. Pacientas nebuvo skiepytas, sirgo lėtinėmis ligomis. Šiemet tai pirmoji erkinio encefalito auka. Šiuo metu Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų I skyriuje nuo pavojingos erkių sukeliamos ligos trys pacientai. Dar dviem liga įtariama.

Šylant orams bunda gamta, taip pat ir erkės, platinančios pavojingas ligas. Medikai įspėja, kad šiais metais erkės bus itin aktyvios ir ragina būti atsargiems bei primena, jog šių kraujasiurbių būtina saugotis jau dabar. Vilnietis Tomas (vardas pakeistas) dalinasi skaudžia patirtimi, kada laiku prieš du metus nepastebėjus įsisiurbusios erkės, pasekmės ir sveikatos sutrikimai, neleidžiantys gyventi pilnavertiško gyvenimo, juntami iki šiol.

Šylant orams ir po žiemos miego bundant erkėms specialistai turi prastų žinių – erkių galime parsinešti jau ne tik iš miško ar parko, bet ir iš daugiabučių kiemo. Žmonės skundžiasi jų radę prie pat laiptinių. Specialistai įspėja – parėjus namo būtina apsižiūrėti, ar neįsisegęs parazitas. Mat erkės platina mirtį sėjantį erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Beje, vakcinos nuo vienos iš šių ligų teks gerokai palūkėti.  Gintarė ir Jūratė į Vingio parką atvažiuoja pailsėti.

Dveji metai – tik tiek laiko Sigita Skirienė galėjo pasidžiaugti savo sveiku sūnumi Nojumi. Būtent tokio amžiaus sulaukusį berniuką užklupo baisi liga, kuri pakeitė dvimečio gyvenimą negrįžtamai.  Pirmiausia berniukui buvo diagnozuotas roto virusas, kuris vėliau vėliau žaibiškai perėjo į smegenų encefalitą. „Po smegenų encefalito jam buvo atlikta dirbtinė koma. Vėliau Nojų užklupo labai daug ligų. Atrodė, kad tuo metu geriame praktiškai visus antibiotikus, kokių jų buvo.

Kiekvieno vaiko pirmieji metai būna patys svarbiausi jo gyvenime. Vaikai pirmą kartą išbando įvairiausius dalykus, sužino naujus skonius ir formuoja savo asmenybę. Dveji metai – tik tiek laiko Sigita Skirienė galėjo pasidžiaugti savo sveiku sūnumi Nojumi. Būtent tokio amžiaus sulaukusį berniuką užklupo baisi liga, kuri pakeitė dvimečio gyvenimą negrįžtamai.  Dabar Nojui – ketveri metai.

Kauno medikai kovoja dėl Raseinių ligoninės, pasak artimųjų, nugydyto senolio gyvybės. Garbaus amžiaus senoliui nustatytas erkinis encefalitas. Vyro šeima pasakoja, kad Raseinių gydytojai užuot laiku nustatę diagnozę ir tinkamai gydę, senolį apkaltino alkoholizmu.  Aštuoniasdešimt vienerių senolis prikaustytas prie lovos guli Kauno klinikinės ligoninės reanimacijoje. Jo būklė sunki, taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, skausmai slopinami stipriais vaistais.