elektroninė parduotuvė

Dėl sukčiavimu kaltinamos buitine technika prekiavusios įmonės „Eimeta“ pradėtas ikiteisminis tyrimas, naujienų portalui tv3.lt pranešė prokuratūra. Dėl nesąžiningos komercinės veiklos tyrimą pradėjo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) – tiesa, šis tyrimas nėra atliekamas teismo tvarka. Prokuratūrai nustačius sukčiavimo atvejį, įmonės savininkams gali grėsti ir laisvės atėmimo bausmė.

Mėnesius laiko nepristatomos užsakytos ir apmokėtos prekės, negrąžinami pinigai, klausimų ignoravimas – su tokiomis problemomis susiduria buitinę techniką internetinėje parduotuvėje eimeta.lt įsigiję pirkėjai. Kaip vėliau paaiškėjo, įmonė susilaukė virš 100 skundų. Pirma savo istorija su naujienų portalu tv3.lt pasidalino skaitytoja Ramunė (vardas pakeistas). Moteris naujienų portalui tv3.lt teigė, jog iš įmonės „Eimeta“ elektroninės parduotuvės įsigijo viryklę.

Įsivaizduokite, kad patikimoje lietuviškoje parduotuvėje išsirenkate gerą brangų kompiuterį, susimokate ir laukiate, kada jį pristatys. Tada po mėnesio gavę siuntą namuose ją išpakuojate ir randate tik bloknotą su pieštuku. Kaip jaustumėtės ir ką darytumėte? Būtent į tokią situaciją pateko vilnietė, kuri papasakojo, kad jai net nekilo mintis siuntos patikrinti atsiėmimo punkte.

Hiphopo grupės „8 Kambarys“ narys Deividas Alejūnas pristato savo sukurtą elektroninę parduotuvę, skirtą vyrams, norintiems savimi rūpintis ir save prižiūrėti. „Man atrodo, jau atsikratėme tos nuomones, kad rūpintis savimi yra nevyriška – muilo su vandeniu tikrai nepakanka dienai pradėti“, – sako jis. Atlikėjas pasakoja, kad idėja kurti elektroninę parduotuvę kilo prieš gerą pusmetį, kai jis pagaliau pradėjo rūpintis savo oda.

Vienas garsiausių virtuvės šefų Lietuvoje Rokas Galvonas neria į naujus iššūkius savo karjeroje. Žinomas verslininkas pristato vardinę elektroninę parduotuvę, kurioje nuo šiol kiekvienas galės įsigyti įmantriausių patiekalų ir jais nustebinti artimuosius bei bičiulius. Ne vieno restorano įkūrėjas neabejoja, kad šį naujovė taps tikru atradimu daugeliui žmonių, kurie mėgsta degustuoti gardžius patiekalus ir nori sutaupyti laiko prie puodų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sparčiai atsinaujinantis prekybos tinklas „Iki“ pristato nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę, kurios asortimentą sudaro daugiau kaip 9,5 tūkst. prekių. Užsakymai 5 didžiuosiuose šalies miestuose pirkėjams pristatomi iš „Iki“ parduotuvės per 1 val. arba pirkėjo pasirinktu kitu laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo liepos 1 d.  už siuntas iš trečiųjų šalių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokėsime daugiau, mat jau po kelių dienų įsigalios naujos taisyklės ir pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės (iki 22 eurų), kurioms šiuo metu taikoma importo lengvata. Lietuvos paštas atkreipia dėmesį, kad naujos taisyklės galios ir užsakytoms dar iki liepos mėn. prekėms iš ne ES esančių el. parduotuvių.

Prekyba, kaip ir didelė dalis mūsų socialinio gyvenimo, persikėlė į internetą. El. parduotuvės kai kuriais atvejais tampa vienintele vieta, kur gali įsigyti reikiamą daiktą, o jų spektras – nuo plytų iki pamėgtos kepyklėlės saldumynų. Nepaisant to, prekybininkai tikina, kad augantys pardavimai internete toli gražu nėra tokie, kaip buvo fizinėse parduotuvėse.

Neseniai trečiosios atžalos susilaukusi Airinė Maslobojeva ėmėsi naujos veiklos. Užklupus sunkiam laikotarpiui moteris atsidarė elektroninę parduotuvę, kurioje prekiauja grožio priemonėmis. „Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad turėsiu veiklą susijusia su internetu, elektroninę parduotuvę. Darbas su kompiuteriu, programavimas – tai ne mano sritis. Man patinka kūrybiniai procesai, kuriuos galiu daryti savo rankomis“, – juokėsi moteris.

Koronaviruso pandemijos metu elektroninė prekyba įgavo pagreitį. Elektroninių parduotuvių ir siuntų atstovai tikina, kad dalis gyventojų jau netgi galvoja apie kalėdines dovanas, ypač tie, kurie jas siunčiasi iš užsienio ar ieško nuolaidų. Siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ atstovas Tomas Vaišvila pastebėjo, kad kalėdinėmis dovanomis lietuviai ima rūpintis paskutinę lapkričio savaitę, prasidėjus „juodojo penktadienio“ (black friday) išpardavimams.

Prasidėjus karantinui, daugelis žmonių vėl ėmė mažiau vaikščioti po parduotuves ir maistą užsisako internetu. Elektroninių parduotuvių ir maisto į namus pristatymo programėlių atstovai pastebi, kad užsakymų kiekiai išaugo, todėl ieškoma naujų darbuotojų. Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ generalinis direktorius Andrius Mikalauskas teigė, kad užsakymų srautas, panašiai kaip ir pavasarį, pradėjo augti dar iki karantino.

Švediškas prekybos tinklas „Ikea“ pirmiausia žengė į Baltijos šalis atidarydamas parduotuvę Vilniuje, tačiau plečiasi ir į kaimynines šalis. Neseniai atidaryta parduotuvė Rygoje, o šį rudenį Estijoje pradės veikti skaitmenizuota  „Ikea“ parduotuvė, kurioje prekyba vyks elektroniniu būdu. Kuo skiriasi šios trys parduotuvės, tv3.lt papasakojo „Ikea“ mažmeninės prekybos vadovas Baltijos šalims Johanesas Johanesonas.

Medicinos banko interneto svetainėje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje valiutų parduotuvė, kurioje pageidaujamą užsienio valiutą galima užsisakyti iš anksto, pavyzdžiui, ruošiantis kelionei už ES ribų. Pranešime spaudai rašoma, kad mėgstantys keliones gyventojai neretai patiria sunkumų, norėdami turėti su savimi grynųjų pinigų valiuta tos šalies, į kurią ketinama nuvykti. Pasitaiko, kad bankai, skelbiantys keičią daugelį valiutų, grynaisiais jų neturi.

Atidaryti elektroninę parduotuvę tampa vis paprasčiau: nebereikia ilgų ir sudėtingų procesų, samdyti brangiai kainuojančių programuotojų ar derėtis su bankais dėl apmokėjimo būdų. Visa tai galima atlikti vos per dieną. Pasakysite, kad tai neįmanoma? Štai jums įrodymas, kaip tai galima padaryti: 1. Internetinio adreso registravimas Jeigu jau turite idėją kuo prekiauti ir turite produktus, tuomet sugalvokite pavadinimą, kuriuo turėtų vadintis jūsų elektroninė parduotuvė.

Lietuvos mažmeninėje drabužių prekybos rinkoje auga konkurencija: planų pradėti joje prekybą internetu deklaruoja ir Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos lyderė „Apranga“, ir 2013 metais veiklą pradėjęs Švedijos tinklas „Hennes & Mauritz“ (H&M). „Apranga“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė, kad įsteigė antrinę bendrovę „Apranga Ecom LT“, kuri užsiims elektronine prekyba Lietuvoje. Artimiausiu metu „Apranga“ tokias įmones planuoja įsteigti Latvijoje ir Estijoje.

Elektroninės prekybos lyderės Baltijos šalyse UAB „Pigu“, valdančios interneto parduotuves pigu.lt Lietuvoje, 220.lv Latvijoje, dlb.ee Estijoje bei dlb.fi Suomijoje, pirmo pusmečio apyvarta išaugo 61 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Šių metų pirmąjį pusmetį „Pigu“ grupė pasiekė 53 mln. litų (su PVM) apyvartą , tai leido fiksuoti 61 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augimą ir baigti pusmetį pelningai.

Mada – vienas didžiausių verslo sektorių visame pasaulyje, bene plačiausiai vystomas internete. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuviai stilingi, itin domisi naujausiomis mados tendencijomis ir nebebijo apsipirkti internetu. Neseniai Lietuvoje ir kitose dviejose Baltijos valstybėse veiklą pradėjusios šveicarų kompanijos „Fashion Days“ patirtis leidžia teigti, kad vis daugiau žmonių norėdami rengtis stilingais, originaliais ir nebrangiais žymių gamintojų drabužiais, apsiperka internetu.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina elektronines parduotuves labiau pasirūpinti asmens duomenų apsauga. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyriausioji patarėja Dijana Šinkūnienė sako, kad tokių parduotuvių savininkai privalo įgyvendinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Jos nuomone, elektroninių parduotuvių klientų duomenų saugojimas neturi viršyti vienų metų.

Vos prieš kelis mėnesius susikūręs vokiškas drabužių prekės ženklas URB jau atkreipė ir manos kritikų, ir pirkėjų dėmesį. Viena iš URB pasiūlytų naujovių – „varvančios“ tamprės ir pėdkelnės. Šios linijos drabužių pagrindas – įprasti, daugelio merginų spintose randami apdarai, tačiau jiems išskirtinumo suteikia dekoracijos, sukuriančios kojomis nuvarvėjusių spalvotų skysčių iliuziją.

Nacionalinis bilietų platintojas „Bilietai LT“ pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė dvigubai didesnį augimą nei pernai per visus metus – sausio-birželio mėnesiais įmonės apyvarta siekė 15,3 mln. litų arba 30 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu. Praėjusiais metais, lyginant su 2010 m., „Bilietai LT“ augimas siekė 25 proc.

Estijos centrinio banko duomenimis, šalies gyventojai vis aktyviau prekes ir paslaugas įsigyja internete. Nuo šių metų gegužės centrinis bankas rinko duomenis ir skelbė statistiką apie tai, ką estai perka internete. Remiantis šiais duomenimis, Estijos gyventojai nuo gegužės internete nusipirko prekių ir paslaugų už 126 mln. eurų. Šalies statistikos agentūros duomenimis, internetinių pirkėjų skaičius Estijoje nuo 2005-ųjų beveik patrigubėjo. Daugiau nei pusė pirkėjų (54 proc.) yra moterys.

Pastaraisiais metais sparčiai besiplėtojusi virtuali prekyba žemės ūkio produktais neatlaikė išbandymų. Šviežių daržovių, vaisių, prieskoninių žolelių, pieno, mėsos ir kitokių produktų elektroninėms parduotuvėms tiekę ūkininkai apgailestauja, kad nutrūko bendradarbiavimas, atvėręs naujų pardavimo galimybių.

Ko sau neleidžia net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuo pasilepina kai kurių ministerijų valdininkai – pavyzdžiui, skrydžiais lėktuvu ne ekonomine, o verslo klase. Tai, kad kai kurių institucijų – pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos (URM) – valdininkai iš tarnybinių komandiruočių į Vilnių grįžta prabangiai, atsitiktinai pastebėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė ir jos kolegos.

Neseniai bendrovės „Maxima LT“ sostinėje pradėta maisto prekyba internetu viršija optimistiškiausias prognozes. Ir tai ne reklaminis triukas - nuvykę į prekybos centrą „Akropolis“, iš kur po Vilnių išvežiojami elektroniniu paštu www.e-maxima.lt padaryti užsakymai, „Respublikos“ žurnalistai savo akimis matė juos vos spėjančius vykdyti prekybos centro darbuotojus. Kad naujovė iškart tapo populiari, tvirtino ir patys „Akropolio“ darbuotojai.

Prekyba internetu sparčiai populiarėja. Tai patogu vartotojui, tačiau perkama prekė dažnai būna matyta tik nuotraukose. Gal pačiupinėjus nepatiks? O gal daiktas bus sugadintas pakeliui pas vartotoją? Siuntinių tarnyba kartais užmiršta, kad pakuotėse ir dėžėse ne „malkos“, bet jautrūs elektroniniai prietaisai. Savaitė galvos skausmų Šiaulietis Modestas internetu užsisakė mobilųjį internetą.