egidijus milešinas

Švietimo bendruomenei atstovaujančių profesinių sąjungų lyderiai kritiškai vertina Gintauto Jakšto sprendimą trauktis iš ministro pareigų. Pastabų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dažniausiai nestokojantys profsąjungų lyderiai tikina, kad netikėti pokyčiai Vyriausybėje yra negarbingas bandymas pabėgti nuo sistemoje pridarytų problemų.

Smurtą mokyklose iš mokinių patiria nemenka dalis pedagogų, bet Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos užsakymu atliktas mokslininkų tyrimas atskleidžia, kad mokytojai retai sulaukia paramos iš savo vadovų, o veikiau yra apkaltinami nemokėję tinkamai sureaguoti į smurtines situacijas. Dažnas mokytojas taip pat susiduria ir su agresyvokais vaikų tėvais, kurie dėl vaiko bėdų apkaltina mokytojus ar mokyklą.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, su švietimo ministerija priimtus susitarimus dėl mokytojų atlyginimo didinimo, klasių mažinimo ir tolimesnių planų gerinti darbo sąlygas pirmadienį dar turės įvertinti taryba. Ji taip pat nuspręs, ar bus skelbiamas streikas.

Egidijaus Milešino vadovaujama  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ketvirtadienį tikisi baigti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl didesnių atlyginimų mokytojams. „Ketvirtadienį vyks derybinis posėdis, tikiuosi, kad paskutinis.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vadovaujama Egidijaus Milešino, nutarė pratęsti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketvirtadienį, tądien priimti sprendimą dėl streiko. „Rezultatas toks, kad laukiame ministerijos patikslintų formuluočių ir ketvirtadienį susitinkame dar vienam etapui“, – BNS antradienį sakė E. Milešinas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjunga (LŠMPS) pirmadienį nusprendė toliau tęsti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimų didinimo kitais metais bei kitų reikalavimų. Anot profsąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, kol kas sprendimas, ar bus organizuojamas mokytojų streikas, nepriimtas. „Taryba įvertino pasiektus rezultatus derybų ir taryba nusprendė tęsti derybas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) skelbia radusi kompromisą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak profsąjungos vadovo Egidijaus Milešino, derybinėje grupėje pavyko sutarti dėl mažesnių klasių formavimo. Tačiau, jo teigimu, dėl atlyginimų kėlimo sutarimo dar nėra. „Derybinėje grupėje pavyko susitarti dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir griežtesnės kontrolės savivaldybėms.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Jau vos už poros dienų, rugsėjo 1-ąją, į mokyklas sugužės 332 tūkstančiai mokinių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi, kad šiemet didesnį dėmesį skirs ugdymo kokybei, nebeliks jungtinių klasių, tačiau mokytojų profsąjungos perspėja, kad dalis vaikų mokslo metus pradės perpildytose klasėse. Ir dėl to mokytojams bus dar sunkiau. Švietimo specialistai taip pat piktinasi per mažais pedagogų atlyginimais ir didžiuliu mokytojų trūkumu.

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia.

Jau netrukus, nuo trečiadienio, imuniteto COVID-19 neturintys pedagogai turės testuotis už savo lėšas. Kai kurios mokyklos sako, kad dėl šio sprendimo neteks dalies mokytojų – jie tiesiog išeis iš darbo. Mokyklų vadovai baiminasi, kad specialistų mokykloms ir taip trūksta, tad ši problema dėl testavimo tik gilės.  Nuo gruodžio 1-osios periodiškai dėl COVID-19 besitestuojantys darbuotojai už testus turės mokėti savo lėšomis. Tarp jų ir pedagogai.

Po idėjos privalomai vakcinuoti trijų sričių – medicinos, švietimo ir socialinės apsaugos – darbuotojus pristatymo, tarp profsąjungų kilo pasipiktinimas. Darbuotojai nesupranta nei kodėl ši idėja atsirado būtent dabar, nei ką apskritai reiškia sąvoka „privalomas vakcinavimas“. Pasak profsąjungų atstovų, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė pamiršta nukelti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir toliau drumsčia vandenis.

Imuniteto COVID-19 ligai neturintiems moksleiviams mokyklose yra rekomenduojama periodiškai testuotis dėl koronaviruso. Besitestuojančius moksleivius turi prižiūrėti arba sveikatos specialistas, arba mokyklos paskirtas asmuo, tačiau mokytojai skundžiasi, kad dažnu atveju jiems patiems tenka rūpintis savo moksleivių testavimu, o už tai esą nėra apmokama. Mokyklų vadovai neslepia, kad ir jiems patiems kartais tenka padėti su moksleivių testavimu, mat sveikatos specialistų savivaldybėse trūksta.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Kai kuriose mokyklose testavimas dėl Covid-19 mokiniams yra privalomas. Tačiau aišku viena – testuotis sutinka toli gražu ne visi. Vieni vaikai nenori testuotis patys, o kitiems neleidžia tėvai. Tokiu atveju mokytojams kyla dvigubas iššūkis – tenka pamokas vesti ir klasėje sėdintiems mokiniams, ir tiems, kurie mokosi namuose. Pedagogų atstovai sako, kad tai kelia papildomą stresą, o išaugęs krūvis pedagogams dažniausiai nėra niekaip apmokamas.

Jau uždegta žalia šviesa mokinių grįžimui į klases. Tiesa, atsakomybė dėl mokinių grąžinimo į mokyklas gula ant savivaldybių pečių – jos turės spręsti, kaip ir kada klasių durys atsivers. Tačiau švietimo bendruomenė baiminasi, kad švietimo klausimų savivaldybėms spręsti gali nepavykti, o Lietuvos moksleiviai savo ruožtu planuoja rengti pareiškimus savivaldybėms – grįžti į mokyklų suolus nori tik vienetai.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Abiturientai į klases turėtų grįžti jau netrukus – Vyriausybė dvyliktokams atvėrė mokyklų duris. Tačiau sprendimu grąžinti abiturientus į suolus liko patenkinti ne visi. Maždaug trečdalis abiturientų nori ir toliau mokytis namie, o švietimo bendruomenė skundžiasi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nurodymai esą tokie nesuprantami, kad kaip juos įgyvendinti težino tik ponas Dievas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Į Kaišiadoryse esantį lopšelį-darželį „Spindulys“ skubėjo policijos pareigūnai. Buvo pranešta, kad darbe yra saviizoliacijos taisyklių nesilaikanti įstaigos direktorė. Kaip tv3.lt pavyko išsiaiškinti, direktorė buvo užsikrėtusi koronavirusu, tačiau dėl skubių reikalų vyko į darbą. Tėvų ir pedagogų bendruomenės tokio elgesio nesupranta ir jį smerkia.

Švietimo profesinės sąjungos išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. „Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Į valdžią ateinantys konservatoriai ir liberalai deklaruoja – švietimas yra jų prioritetas. Apie nacionalinį susitarimą ir keliamus mokytojų atlyginimus kalbantys naujieji valdantieji šiuos tikslus įrašė ir koalicijos sutartyje. Visgi švietimo bendruomenei nėra aišku, kaip būsimoji valdžia sieks savo tikslų ir ar bus randama lėšų tam, kad gražios idėjos neliktų tik gražiomis idėjomis, o virstų realiais darbais. „Nacionalinis susitarimas dėl švietimo.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė Švietimo ministerijos siūlymui skirti po 100 eurų visų pedagogų atostogoms. Tačiau vos šią žinią pranešus, pasipylė mokytojų komentarai. Vieni sakė, kad atostogų nenori, kiti pinigus verčiau panaudotų kitur, o treti pyko dėl to, kad gydytojų atostogoms buvo skirtos dvigubai didesnės išmokos. Vyriausybė palaimino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą suteikti visiems pedagoginiams darbuotojams po 100 eurų išmoką poilsiui Lietuvoje.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras paskelbė, kad nuotoliniu būdu besimokantys moksleiviai galėtų dviem savaitėms grįžti į mokyklas. Mokiniai ir mokytojai šį sprendimą vertina nevienareikšmiškai. Vieni džiaugiasi galimybe gauti bent kiek gyvų pamokų, kurių nesugeba atstoti nuotolinis mokymasis, kiti įspėja – grįžimas į mokyklos suolą įneš tik dar daugiau papildomos sumaišties ir rizikos susirgti.

Po įspėjamojo pedagogų streiko pirmadienio rytą Vyriausybėje pasirašyta pataisyta švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinė sutartis. Dokumentą su keturiomis šios šakos profesinėmis sąjungomis pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei profesinių sąjungų vadovai.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad yra pasirengęs pasitraukti iš pareigų, jeigu nepavyks pasiekti sutarimo dėl pedagogų reikalavimų didinti finansavimą.  „Jeigu man nepavyktų pasiekti šito susitarimo, apie kurį aš kalbu, aš esu pasirengęs už tai atsakyti ir jeigu reikės, pasitraukti“, – žurnalistams penktadienį po kolektyvinio darbo ginčo komisijos posėdžio sakė ministras.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vienos po kitų į piketus ir streikus eina vis daugiau profesinių sąjungų – medikai, mokytojai, vežėjai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, o statutiniai pareigūnai, nors ir nestreikuoja, negali pažadėti, kad to nesiims. Dalies šių profsąjungų atstovai Seimo narių prašo dėmesio jų problemoms, vardindami skaudulius nuo neadekvačiai mažų atlyginimų iki mirtinų smurto atvejų darbe.

Prie ketvirtadienį dvi valandas streikuosiančių pedagogų jungiasi ir ikimokyklinio ugdymo specialistai bei aukštųjų mokyklų pedagogai. Jei Vyriausybė nesiims didinti išlaidų švietimui, pedagogai žada stabdyti ugdymo procesą, todėl darželinukai, moksleiviai ir studentai būtų priversti likti namuose. Tėvai ir vaikai dėl to jaučiasi nuskriausti. Dalis Lietuvos švietimo profsąjungų ketvirtadienį, lapkričio 28-ąją, nuo 8 val. iki 10 val.

Pasipiktinę nuo rugsėjo sumažintais atlyginimais Marijampolės pedagogai neišmokėtą jų dalį pasiryžę susigrąžinti per teismus. Šiomis dienomis atlyginimus už rugsėjį gavę Marijampolės savivaldybės mokyklų pedagogai neteko žado. Algos jau buvo aptirpusios. Mokytojai netrukus išsiaiškino, kad atlyginimai sumažinti ne nuo spalio, kaip dar prieš naujų mokslo metų pradžią žadėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, o nuo rugsėjo. "Mano atlyginimas sumažėjo apie 300 litų.