edita gavelienė

Majonezas dera prie šaltų mėsos ar žuvies patiekalų, tradiciškai su juo valgomas virtas liežuvis, kiaušiniai, skaninama baltoji mišrainė – tad Velykų stalas tikrai neįsivaizduojamas be pono majonezo. Nors kartais graužiamės, jog per šventes nutolome nuo įprasto mitybos režimo ir prisivalgėme per daug, sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė siūlo mėgautis maistu nekaltinant savęs.

Kriaušės yra vienas iš seniausių pasaulyje auginamų vaismedžių, savo išskirtiniais vaisiais žavintis ištisas kartas. Nesvarbu, ar tai vasaros popietė, ar žiemos metas – šie vaisiai tampa puikiu užkandžiu išalkus, puošia kepinius bei desertus. Pasak gydytojos dietologės dr.

Pupelės – neatsiejamas meksikietiškos virtuvės ingredientas: jų dedama į čili troškinius, naudojamos takų įdarui bei aitrioms sriuboms gaminti. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė rekomenduoja jas į sveikatai palankią mitybą įtraukti ir mėgstantiems meksikietiškus patiekalus, ir liekantiems prie lietuviškos virtuvės tradicijų: jos kiekvieną patiekalą praturtins organizmui svarbiomis maistinėmis medžiagomis.

Kai už lango pusę dienos – tamsu ir šalta, pradedame dažniau gerti įvairius karštus gėrimus. Vieni renkasi kavą ar arbatą, kiti gamina kakavą, o treti bando save ir vaikus nudžiuginti sulčių pagrindo gėrimais. Pastarieji gali tapti puikiu vitaminų mišiniu, jei ruošiami iš tikrų vaisių ar daržovių sulčių. Pasak gydytojos dietologės dr.

Per didžiąsias metų šventes ant šventinio stalo dažnai puikuojasi keptas kiaulienos kumpis ar nugarinė. Kiauliena patinka daugeliui, o ją paruošti nesudėtinga tiek savaitgalio pietums, tiek šventėms, nes šios mėsos panaudojimo galimybės tiesiog beribės.  Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, kad kiauliena – baltymų ir geležies šaltinis.

Alergijos dabar tampa vis aktualesne problema ir gydytojai atkreipia dėmesį į simptomus, kurie gali signalizuoti apie tam tikras alergijas ar maisto produktų netoleravimą. Tiesa, specialistai ramina – net ir nustačius alergijos ar maisto netoleravimo atvejus, žmonės gali rasti alternatyvių produktų ir galiausiai nejusti diskomforto. Nors šiltasis metų laikas eina į pabaigą, specialistai primena – susidurti su nemaloniais simptomais žmonėms tenka ne tik atšilus orams.

Tik filmuose ar reklamose matome, kaip džiugiai nusiteikę šeimos nariai rytais neskubėdami pusryčiauja – realybėje daugeliui tėvų rytinis vaikų žadinimas į darželius ar mokyklas kainuoja daug nervų. Per vasaros atostogas vaikai miegodavo kad ir iki pietų, tačiau gydytojas Valerijus Morozovas sako, jog išmokyti vaikus naujų įpročių tikrai nėra misija neįmanoma – reikia tik trupučio pastangų.

Nedaugelis kulinarinių produktų gali pasigirti tokiu turtingu palikimu kaip fermentinis sūris. Sena praktika, kurios metu iš pieno gaminami įvairūs gardžiausi sūriai, tapo šimtmečius gyvuojančia gamybos tradicija. Vis dėlto, anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, fermentinio sūrio vartojimo normos nėra visur vienodos, todėl reikėtų atsižvelgti į savo šalies specialistų siūlomą rekomendaciją.

Visais laikais sviestas buvo mėgstamas ir universalus ingredientas, vertinamas dėl savo turtingo skonio bei plataus kulinarinio pritaikymo. Jo kelionė nuo senovės civilizacijų iki šių laikų liudija, kad sviestas – neabejotinai vienas pagrindinių žmonijos maisto produktų. Vis dėlto, anot gydytojos dietologės dr.

Gervuogės – nuo seno skanaujamos ir universalios uogos. Dėl savo saldžiarūgščio skonio jos lengvai gali būti pritaikomos įvairių tradicinių bei šiuolaikinių patiekalų gamyboje: nuo saldžių uogienių ir desertų, iki pikantiškų padažų ar gaivinančių gėrimų. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, gervuoges verta įtraukti į mitybos racioną ir dėl naudos sveikatai, mat šios uogos pasižymi dideliu kalcio bei geležies kiekiu.

Nors vieni ir žiemą nešiojasi gertuves su vandeniu, kurį nuolat gurkšnoja, kiti net per vasaros karščius užmiršta atsivėsinti. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad nors išgerti rekomenduojamo vandens kiekis svyruoja nuo 1,5 iki 2 litrų per parą (o per didelius karščius ar sunkiai dirbant – dar daugiau), dažnai žmonės jo išgeria mažiau. Vieni teisinasi, kad skysčių gauna su maistu, kiti skundžiasi, kad tyras vanduo jiems tiesiog neskanus.

Vis dar nepagrįstai bijoma, kad mikrobangų krosnelės elektromagnetinės bangos gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė griauna šį mitą ir sako, kad maisto šildymo mikrobangų krosnelėje baimintis nereikėtų. „Dažnai klaidingai manoma, kad mikrobangų krosnelės skleidžiamos bangos yra beveik tas pats, kas jonizuojančioji spinduliuotė, tačiau taip tikrai nėra.

Paskelbus apie Jungtinėje Karalystėje registruotą naują vaistą – injekcijas nutukimui gydyti medikai ragina netikėti viena visagale „stebuklinga“ priemone šiai ligai įveikti. Nors pasakojama, kad minimą preparatą siekdamos sulieknėti vartoja ir Holivudo žvaigždės, raginama „nepasimauti“ ant tokio reklaminio triuko. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Mitybos sutrikimų prevencijos ir gydymo poskyrio vyresnioji gydytoja dietologė dr.

Jei įprasta košė rytais jau pabodo, o šaldytuve prisikaupė prinokusių, ruduoti pradėjusių bananų, vos per kelias minutes pasigaminkite avižinių dribsnių ir bananų apkepą, kurio užteks visai šeimai. Prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė sako, kad tokį sotų ir drėgną apkepą galima skanauti tiek šiltą, tiek šaltą, tad jei patiekalo liks kitai dienai, su kava suvalgysite jo gabalėlį kaip pyragą. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Net jei vengiate sunkesnio maisto ar itin skaičiuojate kalorijas, esant progai galite pasilepinti vaikystę primenančiais lietuviškais bulvių patiekalais, juo labiau, kad vasario 5 d. švenčiama Pasaulio cepelinų diena. Turbūt nerasime labiau už bulvę kaltintos lietuvių pamėgtos daržovės – dėl angliavandenių ir krakmolo gausos kai kas jas visiškai išbraukė iš raciono. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Orkaitėje keptos bulvės, pabarstytos rozmarinu, moliūgų sriuba su imbieru ar sumuštinis su užtepėle, pagardinta česnaku – kasdieniai patiekalai tampa žymiai išraiškingesni, jei praturtiname juos prieskoniais. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr.

Kiaušinių patiekalai – vienas iš populiarių pusryčių pasirinkimų puikiai dienos pradžiai. Tačiau jei jau pabodo virti ar įprastai kepti, turėdami daugiau laiko pabandykite daržovėmis ir sūriu pagardintą omletą išsikepti orkaitėje, keksiukų formelėse – tokius pusryčius valgys ir kiaušinius ne itin mėgstantys vaikai. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Saldus banano skonis, patraukli geltona spalva ir kreminis minkštimas – ne veltui šis atogrąžų vaisius randamas beveik kiekvieno žmogaus virtuvėje. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, bananai – vienas mėgstamiausių lietuvių vaisių, tinkantis tiek užkandžiavimui, tiek įvairių desertų bei kepinių gaminimui. Visgi, norint bananus ilgiau išlaikyti šviežius geriausia juos laikyti kiek atokiau nuo kitų vaisių.

Jei vasarą apie karštą sriubą nė neprisimindavome, tai žiemą garuojantys troškiniai ir sriubos mums asocijuojasi su namų jaukumu bei vaikyste. Tokią sriubą, iš anksto užsimerkę kruopas, išsivirsime greitai, o agurkų rūgštelė ne tik pamalonins gomurį, bet ir pagerins virškinimo sistemos veiklą. Pasak gydytojos dietologės dr.

Saldumynų pasiūla Kalėdų laikotarpiu būna didžiulė, tad tikrai nelengva išsirinkti šokoladą tiek švenčių stalui, tie dovanoms. Prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė Diana Špūrienė pastebi, kad šventiniu laikotarpiu lietuviai saldumynams netaupo: paklausa didėja kiekvienais metais, o asortimentą kasmet papildo sezoninės prekės.

Nors didžioji dalis riešutų į Lietuvą atkeliauja iš tolimų kraštų, rudeniui įsibėgėjant jų galima rasti ir mūsų šalies miškuose. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, riešutai vertinami dėl juose esančių mononesočiųjų riebalų, mažinančių širdies ligų riziką, organizmui svarbių mineralų, baltymų ir antioksidantų. Lazdyno riešutus gydytoja vadina vienais vertingiausių, tad jais kviečia paįvairinti mitybos racioną nors ir kasdien.

Vasarą sportuoti lauke – daug maloniau nei sporto salėje, tad daugelis aktyvia veikla mieliau užsiima gryname ore. Tačiau sportuojantiems lauke, ypač termometro stulpeliui šoktelėjus į viršų, bėgikė Ingrida Voicechovska pataria dažniau atsigaivinti vandeniu, neužmiršti galvos apdangalų, o jei yra galimybė – bėgimo treniruotę perkelti arba į ankstyvą rytą, arba į pavakarę.

Specialistai skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja. Koks lėkštės turinys padėtų išvengti šios ligos ir ar vegetarams negresia susirgti nutukimu, pasakoja gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Tai – antroji interviu dalis. Pirmame interviu aptarėme pagrindines nutukimo priežastis ir ligos gydymą, kodėl daug žmonių vėl susiduria su ligos atkryčiu, tekstą galite skaityti paspaudę čia. Pakalbėkime apie pačią mitybą.

Špinatai – lapinė daržovė, kurią lengva rasti beveik bet kurioje maisto prekių parduotuvėje. Špinatus galima vartoti įvairiais būdais: valgyti virtus arba žalius, dėti į salotas ar trintus kokteilius. Tai ne tik skani, bet ir sveikatai naudinga daržovė, turtinga vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Nors dar pasitaiko, kai nutukimas visuomenėje pirmiausia laikomas estetine problema ir galbūt net žmogaus apsileidimo pasekmė, gydytojai skuba prieštarauti ir primena, kad tai yra liga ir riziką ja susirgti turi dauguma. Negana to, negydomas nutukimas ne tik gimdo puokštę ligų, bet ir gali būti mirties nuosprendžiu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja.

Nors žiema pamažu eina į pabaigą, tačiau mėgautis šviežiomis daržovėmis ar vaisiais iš savo sodo galėsime dar negreit. Žinių radijo laida „Ekspertai pataria“ kalbėjosi su gydytoja dietologe Edita Gavelienė ir klausė, ką daryti, kad šiuo metu nepritrūktume vitaminų.

Ko gero, pasaulyje nėra žmogaus, kuris nebūtų bent kartą gyvenime išbandęs vienokios ar kitokios dietos. Vieni skaičiuoja kalorijas, kiti renkasi vegetariškus patiekalus, išbando dietas pagal kraujo grupes ar net pagal zodiako ženklus. Visgi dažniausiai tokios dietos norimo rezultato neduoda, todėl dietologė Edita Gavelienė dalijasi patarimais, kaip suvaldyti kūno masę.

Velykos – laukiamiausia pavasario atbudimo šventė. Ji pradėta švęsti dar pagoniškais laikais ir prisitaikiusi prie krikščioniškos pasaulėžiūros turi daug skirtingų papročių. Pagrindiniu papročiu galime vadinti margintus kiaušinius, kurie simbolizuoja naują gyvybę ir Velykų rytą yra dedami ant šventinio stalo.

Aktorius ir muzikantas Vidas Bareikis vis dažniau matomas vaikų būryje. Kartu su jais rungiasi sporto salėje TV projekte, dainuoja ant scenos, o pastaruoju metu – ir mokosi kartu „Rimi“ sveikatai palankaus maitinimosi mokykloje „Rinkis sveikiau“, rašoma pranešime spaudai.

Ligos akivaizdoje kiekvienam pacientui prireikia pagalbos ne tik medikamentinės. Santaros klinikose veikia pirmasis mitybos terapijos poskyris Lietuvoje. Jį įkurti padėjusi gydytoja dietologė Edita Gavelienė davė atsaką žmonėms, kurie skundžiasi, jog maistas ligoninėje – prastas. Gydytoja tikina, kad ligoninės užduotis suteikti reikiamas medžiagas kūnui, o ne pasitenkinimą akims.

Sveika mityba šiandien – ne tik madingas, bet sąmoningesnis gyvenimo būdas. Galvojimas, ką valgai, gali padėti išvengti ne tik blogos savijautos, persivalgymo, bet ir leisti džiaugtis gražesniu bei sveikesniu kūnu, rašoma pranešime spaudai.

Šį rugsėjį mokyklose įsigaliojus naujai, kur kas griežtesnei vaikų maitinimo tvarkai, moksleivių tėvai negaili kritikos pokyčių rengėjams, pastebėdami, kad nei jie, nei jų atžalos neturėjo pakankamai laiko pasiruošti mitybos pokyčiams. Be to, tėvų teigimu, sunku vaikams paaiškinti, kodėl namie jie gali šlamšti saldumynus, o mokykloje tai draudžiama. Tačiau dietologai pastebi, kad nesveikas maistas mokykloje ne draudžiamas, o nerekomenduojamas, viskas priklauso nuo tėvų pasirinkimo.

 Artėjant UNICEF vaikų bėgimams: gegužės 27 d. Kretingoje, birželio 2 d. Klaipėdoje, birželio 8 d. Druskininkuose ir birželio 15 d. Vilniuje, apie vaikų mitybos situaciją Lietuvoje ir besivystančiose šalyse, bei mažųjų bėgikų pasiruošimą startams kalbamės su medicinos mokslų daktare, gydytoja dietologe Edita Gaveliene. Kokia vaikų mitybos situacija skurdžiose pasaulio šalyse? Išsivysčiusių šalių gyventojų akimis, vaikų badavimo statistika pasaulyje skamba žiauriai.

Švenčių maratonas neapsieina be sveikatos sutrikdymų. Gausus vaišių stalas, per mažas fizinis aktyvumas ir daugelį ima varginti nemalonus pilnumo jausmas. Skrandis atsisako virškinti, spaudžia pilvą, pykina, svaigsta galva, darosi silpna. Dažnas taip besijaučiantis skuba simptomus malšinti vaistais. Medikai perspėja: savigyda gali dar labiau pasunkinti ligonio būklę.

Kiekvienais metais artėjant paskutiniam rugsėjo sekmadieniui, kuomet minima Pasaulinė širdies diena, įvairios sveikatos organizacijos kviečia atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, aktyvesnį gyvenimo būdą. Dietologai ragina nepamiršti ir sveikos mitybos – tinkamai pasirinkti maisto produktai taip pat gali sustiprinti širdies veiklą. „Sureguliuota mityba yra labai svarbi bet kokių problemų su sveikata turintiems žmonėms.

Sveikas, skanus maistas ir gera nuotaika gali padėti išvengti prostatos vėžio, o susirgusiems vėžiu visa tai kartu su moderniu efektyviu gydymu – gerokai pailginti gyvenimą ir pagerinti būklę. Taip teigė specialistai, saulėtą rudens dieną susirinkę paminėti Pasaulinės prostatos dienos renginyje „Gyvenimas tęsiasi: sveika mityba kovoje su prostatos vėžiu“. „Vėžys veikia žmogaus emocijas. Jas veikia ir maistas. Blogai, kai susirgus dingsta apetitas.

Ką daryti, jei vaikai raukosi vos išvydę daržoves ir nenori maitintis sveikai? Pasirodo, tokios problemos sprendimo būdas yra. Neseniai atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad atžalų įtraukimas į maisto ruošimo procesą turi teigiamą poveikį vaikų pasirinkimams. Valgo sveikiau ir daugiau „Nestlé“ tyrimų centre Lozanoje (Šveicarija) atlikto tyrimo metu buvo lyginama, ką valgyti renkasi vaikai, kurie patys tėvams padėjo ruošti maistą ir tie, kurie to nedarė.

„Lietuvoje gražaus, kuris pas mus suprantamas tik kaip lieknas, kūno kultas klesti, bet į visa tai jau žiūrima sveikiau,” – pastarųjų metų lieknėjimo tendencijas apibendrino dietologijos klinikos „Dietos sistema” gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Pasak dr.

Tyrimai apie Europos Sąjungos gyventojų sveikatą ir jos pokyčius jau kelerius metus iš eilės pateikia nerimą keliančią statistiką – lietuviai yra tarp mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių, o Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Šiais laikais esame apsupti tobulo kūno ir sveikos gyvensenos įvaizdžių, kuriuos mums perša žiniasklaida ir populiarioji kultūra. Daugeliui sveikas gyvenimo būdas ir daili išvaizda yra siekiamybė, dėl kurios reikia aukoti mėgstamus maisto produktus ir lieti prakaitą nekenčiamoje sporto salėje. Tačiau ar tikrai taip yra? Į daugelį neraminančius klausimus apie sveiką mitybą atsako gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Mokslo nustatyta, jog organizmui normaliai funkcionuoti reikalingi tam tikri kiekiai tam tikrų maistinių medžiagų. Siekiant populiariai paaiškinti žmonėms, kaip reikėtų maitintis, kad mityba būtų visavertė ir organizmas kasdien gautų visų jam būtinų medžiagų, maisto produktai buvo suskirstyti į grupes ir sąlyginai sudėlioti į Maisto pasirinkimo piramidę. Apie tai, kaip reiktų maitintis , kad organizmas kasdien gautų visų jam reikalingų medžiagų, pasakoja gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Šį sekmadienį, gegužės 27-ąją, 10.30 val. TV6 eteryje paskutinį kartą atsidarys šio sezono mokslinės laboratorijos – laidos „Paprastai apie sudėtingus“ durys. Kūrybinė grupė įkvėpta aktyvių laidos žiūrovų žada, kad ilgai netinginiaus ir kitą sezoną žūtbūt sugrįš į televizijos eterį. Laidos režisierius Laurynas Narbutas jau generuoja beprotiškiausias idėjas naujam sezonui: „Žiūrovus stebinsime drąsesniais eksperimentais, pristatysime naujas rubrikas ir pateiksime intriguojančias temas.

Antradienio vakarą Pilies gatvė Vilniuje šurmuliavo labiau nei įprasta. Čia vyko naujos galerijos atidarymas, į kurį svečius sukvietė dizainerė Julija ir jos sesuo Monika. Vienu svarbiausių vakaro akcentu tapo poezijos skaitymai. Šventės svečiai atidžiai klausėsi ir linksmai komentavo elegantiškus, vilniečių sukurtus haiku, kuriuos skaitė dizainerės Julijos naujają „Julia Janus“ kolekciją pristatančios garsios vilnietės.

Lieknėti šiandien yra madinga, ypač tarp jaunų merginų, moterų. Įvairiomis dietomis, jų receptais, patarimais kiekvieną pavasarį mirgėte mirga visi dailiosios lyties atstovėms skirti žurnalai.

Didžiulė porcija baltos mišrainės, virta bulvė su silke, kupinas šaukštas grybų salotų, stiklinė kisieliaus, gabalas keptos lydekos, pora saujų kūčiukų, keli pyragėliai su raugintais kopūstais, aguonpienio viskam sparčiau nuryti ir vėl viskas iš pradžių. Tai ne ištrauka iš garsaus prancūzų rašytojo Fransua Rablė satyrinio romano „Gargantiua ir Pantagriuelis“, kuriame, anot mitybos specialistų, aprašytas pirmasis bulimijos atvejis. Tai statistinio lietuvio Kalėdinis meniu.

Pakeitę moksleivių maitinimo tvarką, uždraudę gaminius su maisto priedais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai turėjo pastebėti, kad lazda visgi turi du galus. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga supratus, kad moksleiviai nuo šiol nebegaus sriubos, o maisto kainos mokykloje gerokai šoktelėjo, tuo tarpu patys bendrojo lavinimo įstaigų ugdytiniai spėjo praminti takus iki aplinkinių parduotuvių, kebabų, čeburekų ir kito greito maisto pardavėjų kioskų.

Pasibaigus vasaros sezonui mitybos specialistai primena, kad vaisiai, uogos ir daržovės yra svarbi mitybos raciono dalis, todėl net ir pasibaigus šviežių uogų bei vaisių sezonui šie produktai neturėtų pradingti nuo kasdienio stalo. Viena iš galimybių  rudenį ir žiemą gauti pakankamai maistinių medžiagų ir vitaminų, kuriais vertingos uogos, vaisiai ir daržovės, tai nauji „VALIO Alma“ jogurtai, turintys net 15-18 proc. natūralių uogų. Įprastų jogurtų sudėtyje jų būna 2-7 proc.

2009 m. balandžio 9 d., Vilnius. Lietuvos spaudos fotografų klubas skelbia fotografijų konkursą „Nutukimas – ne laimė“ ir kviečia profesionalius fotografus įamžinti antsvorio turinčių žmonių kasdienybę. Taip pat ieškomi apkūnūs žmonės, norintys pabūti modeliais. „Esame mitų įkaitai – tokie posakiai, kaip „gero žmogaus turi būti daug“ – įaugę mums į kraują ir atrodo tarytum teisingi, tačiau tai išties tėra nenoras pripažinti ligą.