dvi lietuvos
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „dvi lietuvos“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „dvi lietuvos“.
Rinkimai parodė „dvi Lietuvas“: skirtumus lemia žmonių pajamos
Miestai palaiko konservatorius, regionai – valstiečius. Teoriją, kad labiau pasiturinčių didmiesčių gyventojai ir mažesnes pajamas turintys provincijos rinkėjai balsuoja skirtingai, šie rinkimai kaip ir patvirtino. Politikos ekspertai sutaria, kad „dvi Lietuvos“ egzistuoja, o konservatorių ir valstiečių priešprieša tai įrodo. Visgi, ką rodo Laisvės partijos sėkmė ir kada Lietuvos „skirti pusiau“ nebeteks?
Atsivertus rinkimų rezultatų žemėlapį į akį krenta vienas dalykas.
Kova tarp dviejų Lietuvų: ilgimasi stipraus lyderio
Žmonės iš valdžios tikisi efektyvaus valdymo, kuris kartais gali ir pažeisti įstatymą. Tačiau visuomenė nebetiki partijomis ir mano, kad valdžią derėtų suteikti vienam stipriam lyderiui, o tai gali vesti ir prie grėsmės demokratijai. Taip apie populizmą, nusivylimą atstovaujamąja demokratija ir norą suteikti daugiau galių vykdomajai valdžiai Politologų dienų „PoDi“ renginyje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos (VU TSPMI) daktaras, filosofas Linas Jokubaitis.
Homoseksualus vyras: emigruoja tik kvailiai ir nevykėliai
„Lietuva yra labai skirtinga, spalvota ir įvairialypė. Be abejo, Vilnius yra neginčijamai arčiau vakarų, pajūrio kurortai, sanatorijų miesteliai taip pat turi savo žavesio dėl ten atostogaujančių užsieniečių, o ne pačių gyventojų, nors ir jie galbūt kiek prakutę, o štai likusi Lietuvos dalis – pilkas, nuobodus, prasigėręs kaimas.
Šalis, ne tokia kaip kitos
....arba nusidavimas apie tvartelį, tvorą ir bufetavą
Kultūros teoretikas M.Foucault teigia: „kiekviena visuomenė turi savo tiesos režimą“. Žinių archeologija atskleidžia daugialypius ir sudėtingus normalumo sluoksnius. Senovės graikai mylėjo berniukus – šis ryšys buvo laikomas tariu. Romantinė meilė tarp vyro ir moters atsirado tik 13 amžiuje.
Beprotybė buvo laikoma apsėdimu, ir tik 17 amžiuje susiformavo kaip liga, kaip medicininis reiškinys.