dujų rinka

Rusijai toliau šantažuojant Europą dėl dujų tiekimo, rinkoje tendencija keičiasi europiečių naudai – ekonomistai skelbia, kad pirmadienį dujų kainos smarkiai krito. Vienu metu jų kaina buvo netgi neigiama. Ekonomistas Marius Dubnikovas dar pirmadienį pasidalijo grafiku, iš kurio matosi, kad gamtinių dujų kainų kreivė smarkiai krito žemyn. „Smagi dujų rinka šiandien – testavo net 94 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį rašė ekonomistas.

Dujų kainos Europoje antradienį pakilo iki šešių mėnesių aukštumų, dar labiau padidindamos nuogąstavimus dėl ekonomikos nuosmukio, regionui susiduriant su dujų vartojimo normavimo grėsme dėl tiekimo iš Rusijos mažėjimo karo Ukrainoje fone.  Tuo tarpu naftos kainos, išvakarėse smukusios daugiau nei 5 proc., toliau judėjo žemyn, rinkai nerimaujant, kad paklausa sumažės dėl ekonomikos nuosmukio ar lėto augimo tokiose šalyse kaip Kinija.

Gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje pernai kiek išaugo, o Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ atsiriekė beveik 60 proc. rinkos. Pastarojo dalis 2016 metais siekė beveik 40 proc., o 2017 metų pradžioje prognozuota, kad per metus ji išaugs iki 55 proc. Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ duomenimis, į Lietuvą per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir vamzdžiu iš Rusijos per Baltarusiją per metus importuota 52,43 teravatvalandės (TWh) dujų.

  Baltijos šalių premjerai penktadienį sutarė dėl papildomo dviejų savaičių termino galutiniam sprendimui dėl suskystintų gamtinių dujų rinkos, pranešė Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Trijų Baltijos šalių dujų operatorės kurs netiesioginį pajėgumų paskirstymo modelį, kuris taps pirmuoju žingsniu, kuriant bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų rinką. Lietuvos bendrovė „Amber Grid“ pranešė pasirašiusi susitarimą su Latvijos „Conexus Baltic Grid“ ir Estijos „Elering“. „Artimiausiu metu ketinama įgyvendinti susietų arba netiesioginių pajėgumų modelį Baltijos šalyse.

Prieš metus iš Lietuvos rinkos gamtinių dujų rinkos beveik išstumtas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį. Rinkos dalyviai ir energetikos ekspertai nesureikšmina fakto, kad Lietuvoje didės rusiškų dujų dalis, ir teigia, kad tai - konkurencijos pasekmė. Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ apie 34 proc. jai reikalingų dujų - apie 2,9 mln.

Baltijos regiono dujų rinkos 2017 metais laukia nemaži pokyčiai - panaikinus „Latvijas gaze“ monopolį ir rinkoje atsiradus Latvijos dujų vartotojams, turėtų išaugti konkurencija. Lietuva, dujas šiuo metu perkanti iš dviejų tiekėjų - Norvegijos „Statoil“ ir Rusijos „Gazprom“ - turėtų pajusti ne tik dėl to, kad „Gazprom“ varžysis su pasauliniais suskystintų dujų (SGD) tiekėjais, bet ir dėl konkurencijos tarp pačių trijų šalių dujų prekybos bendrovių.

Suskystintos gamtinės dujos šiemet Lietuvoje užims 60 proc. visos dujų rinkos, prognozuoja energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“. Holdingas pranešė, kad šių metų pirmąjį pusmetį SGD Lietuvoje patiekta 9,2 tūkst. gigavatvalandžių - 73 proc. visos dujų rinkos. Į statistiką neįtrauktos dujos, kurios buvo perduotos tranzitu į Karaliaučiaus sritį arba perparduotos į kitas Baltijos šalis.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvoje patenkintų Baltijos šalių paklausą, pareiškė Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, Lietuva planuoja ateityje išpirkti iš Norvegijos „Hoegh LNG“ nuomojamą terminalą. Ministras sako, kad mažėjant dujų paklausai Baltijos šalyse, akivaizdu, jog Lietuva gamtinėmis dujomis galėtų aprūpinti visas Baltijos šalis. Jo teigimu, Estija pati turi nuspręsti, ar statyti SGD terminalą.

 „SGD terminalui keliamas tikslas tapti efektyviausiai valdomu ir patikimai eksploatuojamu terminalu. Tam, kad tai būtų pasiekta, 2015 metais didžiausias dėmesys bus skiriamas eksploatacijos procesų diegimui ir personalo kvalifikacijos kėlimui“, – penktadienį Klaipėdoje vykusio Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje pažymėjo šios komisijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius, prabrėždamas, kad šiemet SGD terminalo projektas pripažintas metų pro...

Rusija ir Norvegija į Europos Sąjungos rinką tiekia panašų kiekį dujų, tačiau pastaroji dėl jos keliamų reikalavimų nesiskundžia. Tai turėtų būti pavyzdys ir dujų milžinei „Gazprom“, mano Premjeras Andrius Kubilius. „Tai labai panašaus masto skaičiai, ir man neteko girdėti, kad Norvegijos Premjeras ar Norvegijos kompanijos skustųsi ES taisyklėmis, trečiuoju paketu ar reikalavimu, kad kainų politika tiekiant dujas į Europą būtų konkurencinga. Aš manau, kad tai yra pavyzdys.

„Lietuvos energija“ pirmadienį paskelbė suradusi pigesnių dujų tiekėją Vakarų Europoje. Šio tiekėjo dujas esą būtų galima išmainyti į tiekiamas Lietuvai, kurias mūsų šaliai parduoda koncernas „Gazprom“, rašo „Lietuvos rytas“. „Lietuvos energija“ mano, kad toks mainų sandoris leistų sumažinti bendrovės sąnaudas. Valstybinė bendrovė gamina elektrą šalies rinkai, tačiau gamybos savikaina siekia apie 30 centų už kilovatvalandę, tai – beveik dvigubai daugiau nei rinkos kaina.

„Lietuvos energija“ surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje. Norėdama užtikrinti įsigytų dujų transportavimą į Lietuvą, bendrovė kreipėsi į Rusijos dujų bendrovę „Gazprom Export“, prašydama suteikti galimybę sudaryti gamtinių dujų mainus. Tikimasi, jog toks sandoris leistų sumažinti bendrovės įsigyjamų dujų kaštus, o tai pakoreguotų ir elektros energijos kainas Lietuvos vartotojams.

Lenkijos – Lietuvos dujotiekių jungtis būtų labai naudinga regiono dujų rinkoms, padidindama tiekimo patikimumą ir išplėsdama rinkos galimybes, skelbiama parengtoje Lenkijos – Lietuvos dujotiekių jungties verslo aplinkos analizėje. Ši jungtis integruotų Baltijos šalis į ES dujų rinkas ir per Swinoujscie SGD terminalą sukurtų prieigą prie pasaulinės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkos. Preliminariais skaičiavimais, Lenkijos – Lietuvos dujotiekių jungties ilgis būtų 562 km.

JAV energijos kompanijos išgauna tiek daug gamtinių dujų, kad jų kainos smarkiai krenta ir panašu, kad ši tendencija šiemet nesikeis, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį gamtinių dujų kainos smuko 5,7 proc., iki žemiausio lygio per daugiau nei dvejus metus. Ateities sandoriuose dujas pristatant po mėnesio kaina nukrito iki 2,774 JAV dolerio už milijoną BTU (BTU - britų terminis vienetas). Pavertus į Lietuvoje suprantamus dydžius, 1000 kubinių metrų dujų kainavo maždaug 270 litų.

Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų mūsų šalies poreikius patenkinti 30-50 metų. Tokias naujausias tyrimų išvadas Vašingtone viešinčiam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui pristatė JAV Energetinių išteklių informacijos agentūros vadovas Richard Newell. Galimi skalūninių dujų klodai glūdi pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs.

Gamtinių dujų tiekėjos „Dujotekana“ parduodamų gamtinių dujų kaina Lietuvos įmonėms šį mėnesį, lyginant su birželiu, pinga 3,7 proc., praneša bendrovė. „Iš Rusijos perkamos gamtinės dujos daugiausia šįmet kainavo birželį – dabar pastebime jų kainų mažėjimą. Dujos pinga dėl pasaulio valiutų rinkoje silpstančio euro kurso JAV dolerio atžvilgiu. Jei Europos valiuta ir toliau pigs, gamtinių dujų kainos taip pat turėtų mažėti“, - teigė „Dujotekanos“ komercijos direktorius Vytautas Laurinavičius.

2010 metų liepą, palyginti su 2010 metų birželiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija turėtų sudaryti 0,1 proc., prognozuoja Statistikos departamentas. Metinė infliacija birželį, tikėtina, sudarys 1,8, o vidutinė metinė – 0,8 proc.

Kaip praneša „NEWSru“, tai, kad naftos pakaks 25 m., o dujų 70 m., paskelbė Rusijos gamtos išteklių ir ekologijos ministras Jurijus Trutnevas. Kita vertus, jis teigė, kad tikslaus atsakymo, kuriam laikui užteks naftos ir dujų, negali būti, nes daug kas priklauso nuo rinkos kainos. Anot ministro, galimi du scenarijai. Pirmasis: jei sumažės gamtos išteklių kiekis, tai sumažėjusi pasiūla lems tų gamtos išteklių kainos padidėjimą.

Ginčai su Rusijos dujų tiekimo monopolininke „Gazprom“ ir keliamos kainos verčia Baltarusiją ieškoti alternatyvių gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Vienas galimų sprendimų – dujas gauti iš Lietuvoje planuojamo statyti suskystintų dujų terminalo, praneša Energetikos ministerija. Apie tai Baltarusijos energetikos ministras Aleksandras Ozerecas antradienį vykusiame susitikime pranešė Lietuvos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Baltarusija yra visiškai priklausoma nuo dujų tiekimo iš Rusijos.

Lenkija pradeda skalūnų dujų tyrimus, o Lietuvos Vyriausybė patingėjo savo atstovus nusiųsti net į konferenciją Varšuvoje, kurioje dalyvavo investuotojai amerikiečiai. Geologai teigia, kad didžiausi Europoje skalūnų dujų klodai yra Lenkijos teritorijoje. Tačiau mokslininkai užsimena, kad viena šio šaltinio atšakų užsuka ir į Lietuvą – į Vakarus nuo Tauragės iki Latvijos. Taigi skalūnų plotas užima apie 15 proc. šalies teritorijos.

Vyriausybė yra užsibrėžusi atskirti gamtinių dujų tinklą ir jų pardavimą, rašo Delfi.lt. Gamtinių dujų įstatymo koncepcijoje, dėl kurios šiandien, pirmadienį, sutarė ministrų kabinetas, toks siekis motyvuojamas Europos Sąjungos trečiuoju energetikos paketu. Trečiadienio Vyriausybės posėdyje ketinama jai galutinai pritarti. Anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, bendrovė turi būti padalinta į tiekimo ir perdavimo tinklų valdymą, kas esą duotų naudą vartotojams.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas prasitarė žurnalistams, kad Lietuvoje esą gali būti skalūninių dujų telkinių, rašo Delfi.lt. „Labai preliminariais įvertinimais, geologinės struktūros pietryčių Lietuvoje labai panašios į tas, kur yra Lenkijoje, lyg ir tas pats ruožas tęsiasi iki Pietryčių Lietuvos. Yra tokių atsiliepimų po to, kai vienas iš specialistų lankėsi Lenkijoje seminare dėl skalūninių dujų“, – portalas cituoja ministrą. Tai turėtų būti patvirtinta tyrimais.

Rusijos politikai pripažįsta, kad praranda dujų rinką. Dėl vadinamosios dujų revoliucijos JAV rusai sako prarandantys Amerikos dujų rinką. JAV sparčiai didėja skalūninių dujų gamyba, dėl ko Šiaurės Amerika tapo kur kas mažiau priklausoma rinkoje. Europos šalių energetinės nepriklausomybės viltis taip pat didina jose prasidėjusios skalūninių dujų telkinių žvalgybos. Neatmetama, kad ilgainiui Rusijos pozicijos bus prarandamos ir Europos dujų rinkoje.

Dujų revoliucija JAV kelia grėsmę Rusijos dujų gavybos Štokmano projektui. Dujų telkinio, iš kurio planuota dujas pardavinėti ir Šiaurės Amerikai, projekto vystymo darbų uždelsimas privedė prie to, kad Rusija prarado JAV rinką, rašo Rusijos naujienų portalas Lenta.ru. Apie tai pareiškė Rusijos gamtos išteklių ministro pavaduotojas Sergėjus Donskojus, portalas cituoja „Ria Novosti“. Jis pabrėžė, kad tolesni darbų uždelsimai gali lemti pozicijų praradimą ir Europos dujų rinkoje.

Vyriausybė imasi paties jautriausio Lietuvoje – dujų – sektoriaus pertvarkymo. Visiškai išskaidyti dujų tiekimo monopoliją vidaus rinkoje reikalauja ES. Tikimasi, kad pokyčiai bus naudingi visiems dujų vartotojams. Pagal pernai Europos Sąjungos (ES) patvirtintas elektros ir gamtinių dujų vidaus rinkos bendrąsias taisykles, energetikos įmonėse negali likti vertikalios monopolijos, t.y. vienose rankose negali būti sutelktos elektros ar dujų gamyba, perdavimas ir tiekimas vartotojams.

2009 metais JAV aplenkė Rusiją kaip didžiausia pasaulio gamtinių dujų gamintoja. Viena iš priežasčių dėl kurių Rusija užleido pirmą poziciją yra stipriai nuosmukio paveikta ekonomika, kuri nusmukdė paklausą. Nuo sausio iki spalio mėn. JAV gamtinių dujų produkcija išaugo 3,9 proc. iki 519 mlrd. kubinių metrų. Rusijos gamtinių dujų produkcija, kurios maždaug keturis penktadalius tiekia valstybės valdoma kompanija „Gazprom“, minėtu laikotarpiu smuko 17 proc. iki 462 mlrd. kubinių metrų.