družbos

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos elektros energijos kainos vartotojams neabejotinai išaugs. Tačiau ar tikrai tiek, kiek suplanavo konservatoriai, turi būti patuštintos mūsų tautiečių kišenės? Elektrėnų elektrinėje, tam, kad Lietuvos energetinė sistema funkcionuotų, reikėtų gaminti ne daugiau, kaip 1,5 TWh, tačiau kažkodėl konservatorių ministras Arvydas Sekmokas nusprendė, kad Elektrėnai elektros energijos gamins dvigubai daugiau.

Prezidento rinkimuose besivaržanti savarankiška kandidatė Dalia Grybauskaitė teigia, jog Lietuvoje perėjimas prie profesionalios kariuomenės buvo pernelyg staigus ir abejoja, ar tam buvo deramai pasiruošta. D. Grybauskaitės manymu, Lietuva galėtų turėti pagrindinę - šauktinių kariuomenę ir šalia to nedidelę profesionalų kariuomenę. „Kariuomenė Lietuvoje atliko keletą funkcijų - ne tik gynybos, bet ir puoselėjanti bei ugdanti patriotizmą.

Pranešama, jog rusų bendrovės „Lukoil“ ir „Transneft“ kreipėsi į  Lenkijos naftos koncerną „PKN Orlen“ siūlydamos nupirkti „Mažeikių naftą“. Po tokio sandorio žaliava „Mažeikių naftai“ būtų pradėta tiekti „Družbos“ naftotiekiu. Iki šiol jį Rusija įvardijo esant avarinės būklės ir vadino neremontuotinu. „Aš manau, kad „PKN Orlen“ kompanija į Lietuvą atvyko ilgam ir turi ilgalaikių strateginių tikslų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, pirmadienį Briuselyje susitikęs su Europos Komisijos (EK) nariu energetikos klausimams Andriu Piebalgu, pareiškė, kad Lietuva pasirengusi nedelsiant pradėti elektros tilto į Švediją statybą. V.Ušackas pabrėžė greito susitarimo su Latvija dėl Baltijos ir Švedijos elektros jungties svarbą ir pakvietė EK kartu ieškoti tinkamo sprendimo, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Premjeras Andrius Kubilius LŽ patvirtino, kad Lietuva nesitaria su Lenkijos naftos koncernu „PKN Orlen“ dėl AB „Klaipėdos nafta“ pardavimo. Pasklidus kalboms, kad bendrovė be konkurso gali patekti lenkų kontrolėn, abejingi neliko ir europarlamentarai. Prieš savaitę, po Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovų susitikimo Varšuvoje, Lenkijos premjeras Donalas Tuskas pareiškė, jog Lietuva neatmeta derybų varianto dėl „Klaipėdos naftos“ pardavimo.

Lietuvos nenoras uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir importuoti daugiau dujų iš Rusijos veda šalies santykius su Europos Sąjunga į aklavietę. Apie energetinį saugumą ir būsimą Visagino atominę elektrinę – premjero Andriaus Kubiliaus interviu „Euronews“. - Ministre pirmininke, ką Lietuva darys su Ignalina? Ar Jūsų šalis laikysis įsipareigojimo, priimto per derybas stojant į Europos Sąjungą, ir uždarys atominę elektrinę? - Mes esame gana tikri, kad ateityje kartu su ES, kartu su Komisija m...

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šaltai atsakė Prancūzijos prezidentui Nikolas Sarkozy, šiam paprašius garantuoti energijos tiekimą Lietuvai uždarius Ignalinos atominę elektrinę, skelbia britų dienraštis „Financial Times“. Anot laikraščio, klausimu dėl „Družbos“ naftotiekio atidarymo D. Medvedevas absoliučiai niekuo neįsipareigojo, o prašomas pažadėti, kad Lietuvai ir nuo 2010 metų sausio bus tiekiama elektra, D. Medvedevas atsakė: „Nikolas, kodėl tu apie tai kalbi su manimi? Jei lietu...

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo Europos Vadovų Tarybos sesijoje Briuselyje. Pirmąją Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimo dieną buvo aptarti Europai aktualūs Lisabonos sutarties, ekonominės ir finansų krizės, energetinio saugumo ir klimato kaitos klausimai. Pažymėdamas, kaip svarbu įveikti finansų krizę, prezidentas  išskyrė ypač sudėtingą Lietuvos ir Baltijos regiono situaciją, kuri susiklostys uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Lietuvos diplomatas tikisi, kad Rusijos ambasadoriui užsiminus apie galimybę atnaujinti naftotiekio „Družba“ darbą, Maskva pradės oficialų dialogą dėl šio naftotiekio remonto. „Tikimės, kad po Rusijos ambasadoriaus pasisakymo pagaliau sulauksime oficialių Rusijos institucijų atsakymų į nekartą pateiktus Lietuvos ir Europos partnerių pasiūlymus padėti Rusijai suremontuoti „Družbą“, – BNS antradienį sakė neįvardytu norėjęs likti Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Kalbama, kad Rusija artimiausiomis dienomis gali apriboti naftos tiekimą Vakarų Europai, skelbia „The Daily Telegraph“. Tokių žingsnių Rusija esą gali griebtis dėl NATO karinių laivų manevrų Juodojoje jūroje bei kalbų apie gresiančias Europos Sąjungos sankcijas. Teigiama, kad Kremlius spaudžia naftos kompanijas sumažinti naftos tiekimą „Družbos“ dujotiekiu Lenkijai bei Vokietijai. Kalbama, kad kompanija „LUKoil“ naftos tiekimą gali sumažinti jau šį savaitgalį arba kitos savaitės pradžioje.

Trys dienos po sutarties dėl JAV priešraketinio skydo radaro dislokavimo Čekijos valdžia pranešė, kad sulėtėjo naftos tiekimas iš Rusijos. Vyriausybės atstovai neatskleidė, kokiu mastu sumažėjo naftos srautas, ir jo nesiejo su Vašingtono ir Prahos trečiadienį pasirašyta sutartimi, pranešė JAV dienraštis „The New York Times“. Tačiau Praha deda pastangas, kad išgautų „Družbos“ vamzdyną valdančios „Transneft“ paaiškinimą.

Vilnius priminė Maskvai apie dingusios Lietuvos žmonių indėlius buvusiame Sovietų Sąjungos banke „Vnešekonombank“ ir Lietuvos verslininko dingimo Kaliningrade bylą. Premjeras Gediminas Kirkilas, pirmadienį Vilniuje susitikęs su Rusijos Audito rūmų pirmininku, buvusiu premjeru Sergejumi Stepašinu, kėlė klausimą dėl grąžintinų indėlių žmonėms, laikiusiems juos banke „Vnešekonombank“. Lietuva, pasak G.Kirkilo, pasirengusi papildomoms diskusijoms tarpvyriausybinės komisijos finansų darbo grupėje.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, susitikęs su Rusijos Audito rūmų pirmininku Sergejumi Stepašinu, sakė, jog būtina normalizuoti dvišalį dialogą neišspręstais energetiniais klausimais, abiejų šalių interesu galėtų būti ilgalaikių dujų tiekimo kontraktų ir didesnių į Lietuvą tiekiamų dujų kiekių užtikrinimas, „Družbos“ naftotiekio darbo atnaujinimas. Premjeras taip pat kėlė klausimą dėl įmanomai grąžintinų indėlių žmonėms, turėjusiems juos „Vnešekonom“ banke.

Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas Lietuvos pretenzijas dėl naftos tiekimo pavadino nepagrįstomis, rašo „Gazeta.ru“. „Kokie gali būti reikalavimai ir pretenzijos? Kodėl mes turime atidavinėti savo resursus?“ – retoriškai klausė I. Sečinas. Buvęs karinis vertėjas, I. Sečinas dirbo V. Putino administracijos Sankt Peterburgo miesto vyriausybėje vadovu, o 1998 metais pakeitė jį prezidento administracijos vadovo pavaduotojo poste.

Europos Sąjunga ieškos galimybių į derybų mandatą su Rusija įtraukti Lietuvai rūpimus klausimus. Tai reiškia, kad Lietuva neturėtų vetuoti derybų su Rusija dėl strateginės partnerystės pradžios. Principinės pozicijos buvo suderintos sekmadienį vakare Vilniuje vykusiame Lietuvos, šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos ir Lenkijos UR ministrų susitikime.

Vilniuje sekmadienį vakare šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos, Lenkijos bei Lietuvos užsienio reikalų ministrai derins pozicijas dėl ES ir Rusijos derybų pradžios, po to, kai Lietuva pasiūlė į derybų mandatą įtraukti jai aktualias nuostatas. Planuojama, kad pirmadienį iš Vilniaus Slovėnijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos ministrai Dimitrijus Rupelis, Carlas Bildtas, Radoslawas Sikorskis ir Petras Vaitiekūnas išskris į Gruziją.

Lietuvos diplomatai iš besirengiančio atvykti į Vilnių Slovėnijos Užsienio reikalų ministro Dimitrijaus Rupelio išgirdo perspėjimą, kad jis į Gruziją kartu su Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos kolegomis vyks tik tuo atveju, jei Lietuva nusileis ir jau Vilniuje atsisakys savo pasiūlymų ES ir Rusijos strateginių derybų mandatui. Neoficialiai Lietuvos diplomatai LTV „Panoramai“ teigė, kad tokių sąsajų būta, bet jos jau atmestos ir Slovėnijos ministras atvyks į Vilnių, o iš jo vyks į Gruziją.

Tikėtina, kad Lietuva atšauks savo veto deryboms dėl Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties, teigia Lenkijos šaltiniai. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, tai pranešė artimas šiam klausimui Lenkijos diplomatas. Lenkijos ir Lietuvos premjerų sutarimu abiejų šalių diplomatai konsultuojasi bei derina pozicijas dėl ES ir Rusijos derybų mandato.

Mandatą ES deryboms su Rusija stabdančios Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad mūsų šalis vienpusių nuolaidų dėl išdėstytų reikalavimų nedarys, tačiau abipusio kompromiso neatmeta. Ieško formos „Šiuo metu ieškom formos, kaip atspindėti Lietuvos interesus pačiu geriausiu ir adekvačiausiu būdu“, – sako ministras. Analitikai priduria, kad formos trūksta ir ES bei Rusijos santykiams apskritai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas atmeta kontrargumentus Lietuvai ir jos išsakomiems reikalavimams įtraukti į ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandatą energetinio saugumo, teisingumo ir įšaldytų konfliktų klausimus.

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl bendradarbiavimo sutarties mandato vetavusi ir savus reikalavimus pateikusi Lietuva pasielgė teisingai ir teisėtai, teigia Lietuvos diplomatas. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis atmetė kai kurių Lietuvos politikų išsakytus kaltinimus, jog dėl esą prasto šalies diplomatų darbo Lietuva derybose buvo palikta viena, o jos reikalavimų būsimose derybose su Rusija nepalaikė nė viena ES šalis.

Margarita Starkevičiūtė Lietuvos diplomatijai pažėrė kritikos teigdama, kad ketinimai blokuoti ES ir Rusijos derybas atrodo keistai, nes mūsų diplomatija neieškojo ES partnerių paramos ir neišaiškino savo pozicijos. Diplomatijos darbo broką pripažino ir Justinas Karosas. Padarytas klaidas bandoma ištaisyti siekiant Lenkijos paramos. „Pradėkime nuo tokių jautrių klausimų kaip Sausio 13-oji, Medininkų žudynės, mūsų verslininko nužudymas Kaliningrade.

Seimo Europos reikalų komitetas trečiadienį susitikime su užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu svarstė Lietuvos sprendimą neleisti ES pradėti derybų su Rusija dėl naujo partnerystės pakto. Tačiau portalo „Balsas.lt“ pakalbinti parlamentarai teigiamai vertino šią iniciatyvą, reikalaudami iš ES solidarumo derybose su Rusija. Bet daugelis jų neigė, jog, neapsispręsdama dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo, Lietuva nesielgia solidariai ES atžvilgiu.

Lietuva iš Lenkijos perėmė estafetę - dabar Vilnius blokuoja ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties, sukeldamas sąmyšį tarp kitų Bendrijos šalių UR ministrų ir vyriausybių vadovų, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Kartu jis pažymi, kad Lietuva turi tokią teisę ir yra teisi. Dienraštis primena nutrūkusį naftos tiekimą iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ ir Maskvos atsisakymas ratifikuoti energetinę chartiją.

Europos valstybėms antradienį nepavyko įtikinti Lietuvos leisti ES pradėti derybas su Rusija dėl naujo partnerystės pakto. Taigi mandatas pradėti derybas ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge liko nepatvirtintas, praneša Lietuvos radijas.

Lietuvai kartojant, kad prieš pradedant Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties reikia atsižvelgti į Lietuvos interesus, premjeras Gediminas Kirkilas sulaukė kolegos iš ES pirmininkaujančios Slovėnijos skambučio. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, pirmadienį telefonu kalbėdamas su Slovėnijos premjeru Janezu Janša, G.Kirkilas pakartojo, kad būsimajame ES ir Rusijos susitarime labai svarbus yra abipusiškumo principas.

Rusijos diplomatijos 2007 metų ataskaitoje nemažai dėmesio skirta Lietuvai. Didžioji kaimynė mus peikia už paramą Gruzijai ir tuo pačiu metu giria už geras tranzito sąlygas. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, vertinant santykius su Lietuva, Maskvai labiausiai kliūva Vilniaus mėginimas proteguoti į ES ir NATO norinčias įstoti Rytų Europos šalis. Šiuo atveju, žinoma, galvoje turimos Ukraina ir Gruzija.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos išplatintoje ataskaitoje „Rusijos Federacijos užsienio politikos bei diplomatijos veikla 2007 metais“ teigiama, kad Kremliaus santykiai su Lietuva vystėsi prieštaringai, skelbia „Delfi.ee“. Ataskaitoje teigiama, kad viešai Lietuvos valdžia esą deklaravo siekį vystyti su Rusija pragmatinius santykius, tačiau iš tikro valstybė orientavosi į sprendimus, priimtus euroatlantinėse struktūrose.

Lietuvos bei Lenkijos politikai siekia užkirsti kelią Europos sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Slovėnijos bandymams kaip galima greičiau sutarti su Maskva dėl naujos ES bei Rusijos partnerystės sutarties pasirašymo. Skelbiama, kad nauja partnerystės sutartis gali būti pasirašyta jau kovo 10 dieną, kai vyks ES užsienio reikalų ministrų susitikimas, skelbia „European Voice“. „Niekas neskuba su šiomis derybomis“ – „European Voice“ žurnalui teigė Lietuvos ambasadorius prie ES Rytis Martikonis.

Lietuvos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui vakar prakalbus apie tai, kad būtina stiprinti NATO aljanso dialogą su Rusija, penktadienį paaiškėjo, jog šios šalies gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas į Vilnių neatvyks.J. Olekas kol kas nenorėjo spėlioti dėl kokių priežasčių pasikeitė Rusijos gynybos ministro planai.

Lietuvos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui (nuotraukoje) vakar prakalbus apie tai, kad būtina stiprinti NATO aljanso dialogą su Rusija, penktadienį paaiškėjo, jog šios šalies gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas į Vilnių neatvyks. J. Olekas kol kas nenorėjo spėlioti, dėl kokių priežasčių pasikeitė Rusijos gynybos ministro planai.

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus neabejoja, kad Rusija naftos tiekimą naftotakiu „Družba“ nutraukė dėl to, kad AB „Mažeikių nafta“ buvo parduota lenkų koncernui „PKN Orlen“. Rusijos atstovai tai neigia, ir aiškina, kad pati ES augina energetinę priklausomybę nuo Rusijos, rašo vz.lt „Neturiu jokių abejonių.

Trečiadienio rytą Europos Parlamente aptartas pasirengimas spalio 26 d. Portugalijoje rengiamam ES ir Rusijos vadovų susitikimui, praneša Europos parlamento spaudos tarnyba. Nors ES Tarybos atstovas teigė, jog ES ir Rusijos santykiai yra geri, daugelis deputatų ragino Sąjungą neužmerkti akių Rusijoje stiprėjant autoritarinėms tendencijoms. Rezoliuciją šiuo klausimu Parlamentas priims lapkritį.

„Mažeikių naftą“ žaliava aprūpindavusiu ir jau daugiau nei metus neveikiančiu naftotiekiu „Družba“ („Draugystė“) nafta į Lietuvą nebetekės niekada, interviu „Lietuvos rytui“ prognozuoja žinomas Ukrainos energetikos ekspertas Vladimiras Saprykinas. Nors pagal naujausius pranešimus „Družba“ neveiks tik iki 2008 metų pabaigos, Ukrainos Oleksandro Razumkovo ekonomikos ir politikos tyrimų centro energetikos programų direktorius neturi didelių vilčių, kad naftotiekis vėl kada nors bus atidarytas.

„PKN Orlen“ trečiadienį pasirašyta ilgalaikė naftos tiekimo sutartis su kompanija „KD Petrotrade FZE“ dėl naftos tiekimo „Družba“ nereiškia, kad bus atidaryta šio naftotiekio atšaka į Mažeikius.Nafta pagal naują sutartį bus tiekiama „PKN Orlenui“ naftotiekiu „Družba“ tiesiai į Plocką. Naftos tiekimas į Plocką naftotiekiu veikia visą laiką, praneša "Lrt.

Ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui šiandien buvo pristatytas kandidatas į „Mažeikių naftos“ generalinio direktoriaus postą Marekas Mroczkowskis, iki šiol buvęs „PKN Orlen“ viceprezidentu, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Šiandien „Mažeikių naftos“ valdybos posėdyje, pasak „PKN Orlen“ valdybos pirmininko Piotr Kownacki, šiai kandidatūrai turėtų būti pritarta.

Kaimyninei Lenkijai atkakliai protestuojant prieš nesąžiningą, jos nuomone, Sutartyje dėl Konstitucijos Europai (tekstas) numatytą balsavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmą, Lietuva nei deklaruoja pastarajai paramą, nei ją smerkia.

Ūkio ministrui Vytui Navickui kol kas nepavyko gauti aukštų Rusijos pareigūnų pažado atnaujinti naftos tiekimą „Družbos“ naftotiekiu. Ekonomikos forume Sankt Peterburge dalyvaujantis V. Navickas šia tema kalbėjosi su Rusijos energetikos viceministru, tačiau sekmadienį naftotiekio klausimus jis tikisi aptarti su energetikos ir pramonės ministru.Pasak ministro atstovės Linos Neverbickienės, aiškesnio atsakymo dėl naftos tiekimo V. Navickas tikisi iš Energetikos ministro Viktoro Christenkos.

Kuo toliau, tuo daugiau Lietuvoje aptarinėjama, vadinamoji 2010 m. problema. Klausimai galimi tik du: iš kur gausime elektros energijos ir kiek gi ji mums kainuos? Labai gerai, kad šiuo klausimu vis labiau domisi visuomenė, žiniasklaida ir tikėkimės – šalies vadovybė. Tik ar ne per vėlai šis susidomėjimas kyla? Be to, koncentruojamės tik į Ignalinos AE uždarymo klausimą bei vyriausybės veiksmus, padėsiančius išvengti elektros energijos deficito krizę.

Susitikęs su Vokietijos federaliniu ūkio ir technologijų ministru Michael Gloss Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas pasidžiaugė dvišaliu ekonominiu bendradarbiavimu ir Vokietijos investicijomis Lietuvoje.Daugiausia susitikimo laiko buvo skirta energetikos klausimams ir ekonominiams santykiams su Rusija aptarti. Pasak Premjero, ES energetinius klausimus turi spręsti bendrai ir ES turi tapti energetikos bendrija. G.Kirkilas pabrėžė, kad Vokietijos pastangos šiuo požiūriu yra akivaizdžios.

Rusija nežada uždaryti „Družbos“ naftotiekio atšakos į Lietuvą, bet ją renovuos. Susitikęs su Valstybės Dūmos delegacija, viešinčia Lietuvoje, tai patvirtino Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.Pasak jo, susitikime buvo kalbėta apie naftotiekio „Družba“ atnaujinimą. Dūmos atstovai Seimo pirmininkui pažadėjo pasidomėti, kaip būtų galima kuo greičiau šią problemą išspręsti, praneša Lietuvos radijas.

Rusija neskubės atnaujinti naftos tiekimo „Družbos“ naftotiekiu į Lietuvą ir ruošiasi naftą į Europą eksportuoti jūra, o ne per Baltarusiją ir Lenkija. Tai būtų didelis smūgis „PKN Orlen“ ir jos valdomai „Mažeikių naftai“, rašo „Lietuvos žinios“. Ketvirtadienį Rusijos pramonės ministerija patvirtino, kad parengė naują naftotiekio BTS-2 projektą. Jis nusitęstų nuo Unečos iki Primorsko. Iš čia nafta būtų eksportuojama tanklaiviais.

Pagal jau nusistovėjusią tvarką kiekvieną pavasarį Europos Sąjungos (ES) šalių ir vyriausybių vadovai renkasi aptarti svarbiausius, jų dėmesio vertus ekonomikos (finansų, užsienio reikalų) ministrų neišsprendžiamus ekonomikos reikalus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija oficialiai atsiribojo nuo URM sekretoriaus Žygimanto Pavilionio, pareiškusio, kad Lietuva, atsakydama į Rusijos sustabdytą naftos tiekimą „Mažeikių naftai“, gali blokuoti ES ir Rusijos derybas, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Agentūra remiasi šiandien išplatintu Lietuvos URM spaudos skyriaus komentaru, kuriame sakoma, kad ministerijos sekretoriaus Žygimanto Pavilionio pasisakymai dėl galimybės Vilniui prisijungti prie Varšuvos blokuojant dery...