dovilė juodkaitė

Gruodžio 10-ąją, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, surengtame Nacionaliniame žmogaus teisių forume diskutuota ir apie tai, ko išmokta per 10 metų nuo Neįgaliųjų teisių konvencijos Lietuvoje ratifikavimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiemet pirmą kartą vaikų vasaros užimtumui organizuoti skirs 2,5 mln. eurų. Tai karantino metu sutaupytos lėšos, numatytos Moksleivių dainų šventei, kuri šiemet neįvyks. Organizuojant vasaros stovyklas prioritetas bus teikiamas negalią ar specialiųjų poreikių turintiems vaikams, taip pat socialinę paramą gaunančioms šeimoms.

Prezidentas Gitanas Nausėda įspėja, kad neįgaliesiems koronaviruso sukelta krizė gali smogti labiausiai ir ragina centrinę valdžią bei savivaldybes užtikrinti jiems teiktų paslaugų tęstinumą, skirti visą reikiamą paramą neįgaliaisiais besirūpinančiomis nevyriausybinėms organizacijoms.  To reikalauja patys neįgaliųjų atstovai, antradienį situaciją aptarę su prezidentu. Jie taip pat prašo centrinės valdžios kilstelti išmokų kartelę užtikrinant galimybes pragyventi.

Neapykantos nusikaltimai Lietuvos viešajame gyvenime dar nesulaukia deramo dėmesio, nors teisininkams ir įstatymų leidėjams jie nėra naujiena. Apie neapykantos nusikaltimus kalbama ir Baudžiamajame kodekse. Ar pakankamai – tai jau kitas klausimas.  Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė GodaJurevičiūtė pastebi, kad šiek tiek skiriasi Lietuvos baudžiamajame kodekseir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) siūloma šiųnusikaltimų samprata.

Niekam nekyla klausimas, ar gydyti avarijoje sunkiai sužalotą, sąmonės netekusį ir savo valios negalintį pareikšti žmogų. Dėl sergančių sunkiomis psichikos ligomis priverstinio gydymo vis dar laužomos ietys. Kas vis dėlto yra priverstinis psichikos neįgaliųjų gydymas – būtinoji pagalba ar žmogaus teisių pažeidimas? Vilniuje gyvenanti Ona, prižiūrinti psichikos negalią turintį sūnų, sako kartu su juo praėjusi visus Dantės pragaro ratus.

Nuo rugsėjo biologijos pamokose mokytojai pasakoja ne tik apie augalų dauginimąsi, bet ir apie žmonių santykius. Tiesa, integruotą sveikatos, lytiškumo ugdymo ir pasirengimo šeimai programą mokiniams gali išaiškinti tikybos, etikos mokytojai ar auklėtojai klasės valandėlės metu. Pedagogai dėstyti šią programą specialiai nebuvo ruošiami.

 Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint tarptautinę neįgaliųjų dieną Lietuvos neįgaliųjų forumas sostinės centre surengė eitynes, nukreiptas prieš šalyje netinkamai vykdomą neįgaliųjų socialinės integracijos politiką. Neįgaliųjų forumas vienija 15 žmonių su negalia organizacijų ir atstovauja daugiau nei 300 000 žmonių.

Žmogaus teisių padėtį stebinčių institucijų atstovai skambina pavojaus varpais - šioje srityje padėtis Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungos (ES) vis blogėja. Atkreipiamas dėmesys, kad daugėja etninio, rasinio nepakantumo, netolerancijos seksualinėms mažumoms, blogėja moterų, vaikų, neįgaliųjų padėtis.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) teigia pasigendančios radikalesnės psichikos sveikatos politikos reformos. Prieš dvejus metus priimta Valstybinės psichikos sveikatos strategija, kurios įgyvendinimo programa patvirtinta pernai vasarą.

Nors neveiksnumo pagrindinis tikslas - apsaugoti psichikos ar proto negalią turintį žmogų nuo potencialios žalos sau pačiam, tačiau praktiškai Lietuvoje tai prilygsta žmogaus teisiniai ir socialiniai mirčiai, teigia teisininkai.Anot jų, gana skurdi teisinė bazė bei formalus atsakingų pareigūnų požiūris lemia tai, jog neveiksnių asmenų teisės ir interesai Lietuvoje nėra tinkamai ginami.