dmitrijus rogozinas

Buvusiam Rusijos ministro pirmininko pavaduotojui, rusų kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovui Dmitrijui Rogozinui po patirtų sužalojimų okupuotame Donecke gresia paralyžius, skelbia UNIAN. Naujienų agentūros teigimu, dėl skeveldros, kuri pataikė į D. Rogoziną Donecko srityje jo paties gimtadienio metu, Kremliaus atstovas turi būti operuojamas, mat kitu atveju jo kūnas gali būti paralyžiuotas.

Donecke per apšaudymą sužeistas Kremliaus statytinis, atvirai pasisakantis už karą Ukrainoje ir vadovaujantis prorusiškų pajėgų karinių patarėjų komandai, Dmitrijus Rogozinas. Esą raketos skeveldros jam pataikė į nugarą, todėl prireiks operacijos. Raketos atskriejo į restoraną, kur Rogozinas šventė savo 59-ąjį gimtadienį. Per apšaudymą taip pat buvo sužeistas Donecko liaudies respublikos vyriausybės pirmininkas Vitalijus Chocenka, o jo asmens sargybinis žuvo.

Buvęs Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, buvęs rusų kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas bei vienas promaskvietiškas pareigūnas buvo sužeisti trečiadienį Ukrainos pajėgoms apšaudžius Donecko miestą Rytų Ukrainoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Promaskvietiškų karių kontroliuojamas Doneckas yra pramoniniame Donbaso regione, pastarojo meto įnirtingų kovų tarp Rusijos ir Ukrainos epicentre.

Praėjus beveik pusei metų nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo dekretu iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi sąrašo išbraukė Vladimirui Putinui artimą buvusį KGB darbuotoją, buvusį „Rusijos geležinkelių“ vadovą Vladimirą Jakuniną. Sprendimo motyvas – apdovanotojo vardo pažeminimas.

Putino režimo bendrininkas, Rusijos valstybinės kosminės korporacijos „Roskosmos“ generalinis direktorius nuo 2018 m. gegužės 24 d., o nuo 2018 m. gruodžio 6 d. – prezidento specialusis įgaliotinis tarptautiniam bendradarbiavimui kosmose, taip žinomas vienas aršiausių Putino gynėjų Dmitrijus Rogozinas. Dmitrijaus Rogozino biografija parodo tipiško žmogaus, gimusio nomenklatūrinėje sovietinėje šeimoje, karjeros kilimo pavyzdį.

Buvęs Rusijos vyriausybės pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas skelbia, esą branduolinio karo atveju Rusija NATO šalis „sunaikintų per pusvalandį“. „Tačiau mes neturime leisti, kad taip atsitiktų, nes apsikeitimo branduoliniais smūgiais pasekmės turės įtakos mūsų Žemės būklei“, – sekmadienį „Telegram“ rašė D. Rogozinas. Todėl, jo teigimu, Rusija „turės nugalėti“ ekonominiu ir kariniu požiūriu galingesnį priešą įprastinėmis karinėmis priemonėmis.

Tarp Rusijos ir Indijos išsivystė oficialiai nepatvirtintas, tačiau dėl to ne mažiau skambus skandalas. Indijos valdžia įsileido JAV karinio jūrų laivyno specialistus į Rusijos atominį povandeninį laivą, kurį Indija nuomojasi nuo 2011 metų. Incidentas gali gerokai apsunkinti derybas dėl antrojo povandeninio laivo nuomos ir paveikti kitus bendrus projektus kariniame ir techniniame bendradarbiavime.

Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas nesugebėjo patekti į Kišiniovą susitikti su Moldovos prezidentu Igoriu Dodonu. Rumunijos valdžia nesuteikė leidimo lėktuvui, kuriuo jis skrido, kirsti šalies oro erdvę, praneša „RIA Novosti“. Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfaks“, kuri remiasi Moldovos žiniasklaida, D. Rogozinas skrido bendrovės „S7“ lėktuvu. Pasiekus Vengrijos oro erdvę lėktuvas apsisuko į Maskvos pusę.

Savaitgalį lietuviai ir kitų Baltijos šalių, bei Gruzijos ir Ukrainos gyventojai sudalyvavo masinėje protesto akcijoje prieš Rusijos Užsienio reikalų ministeriją, kuri savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Lietuvos ir kitų Baltijos šalių istoriją juodinantį įrašą. Kremliaus valdoma žiniasklaida ignoravo šią precedento neturinčią akciją. Prieš tokį srautą žinučių bejėgiai pasirodė ir prokremliški „botai“, ir tradiciškai komentaruose labai aktyvūs patriotiškai nusiteikę rusai.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos oficialioji atstovė Marija Zacharova surašė ilgą ir tulžingą žinutę savo feisbuko paskyroje po to, kai išvydo NATO anonsuojamą trumpametražį filmą apie Baltijos šalių išsivadavimo kovas pokario metais. NATO paskyroje, kurioje buvo įkelta nuoroda į pilną, vos 8 minučių filmą, ir kuris sukėlė didžiulį Kremliaus atstovų įsiūtį, yra trumpas prierašas, kad tai „miško brolių“ istorija, kurie kovėsi prieš sovietų okupantus po Antrojo pasaulinio karo.

Rusijos naujajame Rytų kosmodrome, kurio eksploatacijos pradžią trikdė vėluojančios statybos ir kiti kliuviniai, trečiadienį buvo nuspręsta viena diena atidėti pirmąjį raketos startą, pranešė kosmoso agentūra „Roskosmos“. Raketa „Sojuz 2.1a“, nešantis tris palydovus, turėjo pakilti 11 val. 1 min. vietos (5 val. 1 min. Lietuvos laiku), bet startas buvo atidėtas likus pustrečios minutės iki variklių įjungimo, Rusijos naujienų agentūros citavo „Roskosmos“ direktorių Igorį Komarovą.

Maskva pradėjo gabenti zenitinių raketų kompleksus S-300 Iranui, pirmadienį pranešė vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas. Premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas, duodamas interviu radijui „Echo Moskvy“, neįvardijo tų sistemų skaičiaus ir kitokių detalių. 2010 metais Rusija įšaldė sutartį dėl tų modernių didelio nuotolio raketų sistemų tiekimo Iranui, siedama šį sprendimą su Jungtinų Tautų sankcijomis.

Europos Sąjunga dar pusmečiui – iki rugsėjo – pratęs sankcijas, kurios taikomos grupei Rusijos ir Ukrainos piliečių dėl jų vaidmens Ukrainos konflikte, trečiadienį pranešė Bendrijos šaltiniai. Beveik 150 asmenų „juodasis sąrašas“ buvo paskelbtas kartu su plačiomis ekonominėmis sankcijomis Rusijos gynybos, finansų ir energetikos sektoriams, kurios smarkiai supykdė prezidentą Vladimirą Putiną.

Odiozinis Rusijos veikėjas, vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, persišovė sau koją. Apie nelaimę šaudykloje „Interfaks“ pranešė informuotas šaltinis, rašoma lenta.ru. Atsakydamas į klausimą, kodėl D. Rogozinas nedalyvavo prezidento susitikime su vyriausybės nariais praėjusią savaitę ir galutiniame ministrų kabineto posėdyje pirmadienį, gruodžio 28-ąją, agentūros pašnekovas paaiškino, kad tai susiję su nelaimingu atsitikimu, kuris įvyko treniruočių šaudykloje metu.

Rusijos ginkluotosios pajėgos vakar išbandė tarpkontinentines balistines ir sparnuotąsias raketas – vienu metu iš Plesecko kosmodromo, Šiaurės ir Ramiojo vandenyno flotilių povandeninių laivų, Kaspijos jūros katerio ir lėktuvų Ty-160. Raketos buvo paleistos iš anksto suplanavus, pranešama šios šalies Gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos Federacijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas japonams rekomendavo „pasidaryti sau charakirį“ dėl į Kurilus išvykusio šalies vyriausybės vadovo Dmitrijaus Medvedevo, praneša lenta.ru. „Būtų jie tikri vyrai, pasidarytų sau tradicinį charakirį ir nusiramintų, galų gale. O tai mykia“, – parašė D. Rogozinas, komentuodamas protestą Tokijuje dėl D. Medvedevo vizito Kurilų salyne.

Rusija siekia sustiprinti savo karinių laivynų strategines pozicijas Juodojoje jūroje, taip pat tęsti jų veiklą Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje, sakoma naujausioje karinių jūrų pajėgų doktrinoje, kuri buvo pakeista dėl „nepriimtinos“ NATO plėtros. Tačiau doktrinos "pristatymo" metu visoje šalyje vykusių karinių pasirodymų metu nepavyko išvengti incidentų, kurie, sprendžiant iš kurtinančios tylos šalies žiniasklaidoje, turėjo gerokai sugadinti nuotaiką aukščiausiems šalies vadovams.

Slaptumas tampa vis akivaizdesniu reiškiniu politiniame Rusijos gyvenime. Tai koreliuoja su naujojo rusiško autoritarizmo, kurį jau daugiau nei dešimtmetį diegia V. Putinas ir jo komanda, tendencijomis. Politinių sprendimų priėmimo mechanizmai pridengiami paslapties šydu, vengiama kalbėti apie kitus visuomenei svarbius valdžios veiksmus ar procesus. Dabartinės Rusijos politinis gyvenimas primena strateginės maskuotės principų įgyvendinimą.

Rusijos išlaidos kariuomenei, „Forbes“ duomenimis, sudarė 9 proc. šalies BVP vien per pirmąjį ketvirtį, o tai jau daugiau negu pusė viso šių metų suplanuoto biudžeto. Pati šios šalies kariuomenė susiduria tiek su Vakarų ir Ukrainos karinių technologijų stygiumi, tiek su savo pačios vidinėmis problemomis – neparuoštas personalas, sena technika ir apleista infrastruktūra. O tikrasis Rusijos siekis Ukrainoje gali būti noras nukreipti dėmesį nuo strategiškai itin svarbaus Arkties regiono.

Rusija ir Prancūzija mato skirtingą sumą, kurią Paryžius turėtų grąžinti rusų pusei nutraukus kontraktą dėl dviejų desantinių laivų „Mistral“ tiekimo. Vertinimo skirtumas, nei daug, nei mažai – 380 mln. eurų. Prancūzija pasiruošusi rusų pusei padengti „išlaidas ir nuostolius“, kurių bendra suma apskaičiuota 784,5 mln. eurų, praneša „Kommersant“ remiantis šaltiniais, susipažinusiais su Paryžiaus pasiūlymu.

Prancūzija gali parduoti Rusijai pagamintus „Mistral“ desantinius laivus Kinijai, praneša „Want China Times“. Į Šanchajų savaitgalį atvyko grupė prancūzų ginkluotųjų pajėgų laivų, tarp kurių yra ir „Mistral“ tipo laivas. Prancūzija gali pabandyti Rusijai skirtus „Mistral“ tipo laivus parduoti Kinijai.

Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, atsakingas už šalies karo pramonės sritį, savo „Twitter“ žinutėje pasidalijo imperialistiniu propagandiniu vaizdo įrašu pavadinimu „Aš esu rusas okupantas“. „Sveiki, aš esu rusas okupantas. Tokia yra mano profesija, taip jau istoriškai susiklostė“, – teigiama interneto platybėse plintančiame vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo D. Rogozinas. Per savaitę šį vaizdo įrašą peržiūrėjo daugiau nei 3 mln. žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu tiesiogiai vadovauja šalies karinės pramonės kompleksui, pareiškė už šį sektorių atsakingas vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas. „Putinas stengiasi nuodugniai išsiaiškinti ir išmano tai, kas susiję su gynybos ir saugumo klausimais“, – D.Rogozinas sakė duodamas interviu, kurį televizija „Rossija 1“ parodė sekmadienio vakarą. Vicepremjeras priminė, kad prezidentas asmeniškai vadovauja Rusijos gynybos pramonės komisijai.

Moldovos trys pagrindinės proeuropietiškos partijos per sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus nedidele persvara įveikė jėgas, remiančias glaudesnius ryšius su Rusija. Rinkimai posovietinėje Moldovoje vyko tebesitęsiant kruvinam konfliktui kaimyninėje Ukrainoje. Suskaičiavus daugiau kaip 87,7 proc. balsų buvo paskelbta, kad trys integraciją į Europos Sąjungą (ES) remiančios partijos gavo 44,4 proc. balsų, o dvi prorusiškos grupės – 39,5 proc. balsų.

Rusijoje trečiadienį pareikšta, kad Prancūzija kitą mėnesį turėtų įvykdyti prieštaringai vertinamą karo laivo perdavimą, nepaisant spaudimo, kad sandorio būtų atsisakyta dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad Rusijos valstybinei prekybos ginkluote įstaigai atsiųstas kvietimas dalyvauti lapkričio 14 dieną rengiamoje pirmojo iš dviejų „Mistral“ tipo sraigtasparnešių perdavimo ceremonijoje, praneša Rusijos naujienų agentūros.

Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina. V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu.

Rusijos kosminis laivas "Sojuz", kurio įgulą sudaro vienas JAV astronautas ir du rusų kosmonautai, įskaitant pirmąją per pastaruosius 17 metų kosmonautę, sėkmingai startavo penktadienį, pranešė Rusijos skrydžių valdymo centras. Kosminis laivas "Sojuz TMA14M" pakilo 0 val. 25 min. Maskvos (ketvirtadienį 23 val. 25 min.

  JAV aktorius Davidas Duchovny (Deividas Duchovnis) išprovokavo audringus debatus Rusijoje, nusifilmavęs ultrapatriotinėje alaus reklamoje, kurioje Holivudo žvaigždė fantazuoja, kaip būtų susiklostęs jo gyvenimas, jeigu jis būtų rusas. Televizijos serialo „X failai“ (X-Files) žvaigždė pasirodė vienoje nublizgintoje rusiško alaus reklamoje, kurią sukurti įkvėpė D.Duchovny šaknys Rytų Europoje. „Yra kita šalis, iš kurios gavau savo pavardę.

Rusijos vaidmuo ir įtaka įvykiams Ukrainoje paskatino Vakarų pasaulį įvesti prieš šią valstybę sankcijas. Galima prisiminti, kad pirmos užuominos apie sankcijas (ir pirmiausia – jų mastą) Maskvą prajuokino. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad sankcijų ratas sukasi gal ir lėtai, bet nenumaldomai. Šiandien jau nežinia, kas juoksis paskutinis, nes sankcijos sukelia Rusijai akivaizdžių nepatogumų.

Rusijos premjero pavaduotojas šeštadienį paragino grąžinti istorinį Stalingrado pavadinimą miestui, kuris buvo vieno iš svarbiausių Antrojo pasaulinio karo mūšių su nacistinės Vokietijos pajėgomis vieta. „Niekada neabejojau, kad reikia grąžinti didžiajam Stalingradui jo vardą.

11 val. 53 min. Rusijos įstatymų leidėjai kandžiai pašiepia Vakarų sankcijai Maskvai Rusijos įstatymų leidėjai antradienį kandžiai komentavo Vakarų šalių paskelbtas sankcijas pareigūnams, susijusiems su akivaizdžiomis Maskvos užmačiomis aneksuoti Krymą – jie ragino JAV ir Europos Sąjungą (ES) taikyti tokias pačias poveikio priemones visiems parlamento nariams.

 Rusija penktadienį išvadino cirku ateinantį savaitgalį planuojamą JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) susitikimą su Ukrainos opozicijos lyderiais. JAV diplomatijos vadovas ketina susitikti su buvusiu pasaulio bokso čempionu Vitalijumi Klyčko, dabar vadovaujančiu partijai UDAR („Smūgis“), ir kitu opozicijos lyderiu Arsenijumi Jaceniuku šeštadienį Miunchene vyksiančios kasmetinės saugumo konferencijos kuluaruose.

Milžiniška Rusijos teritorija – Tolimųjų Rytų federalinė apygarda – vis labiau tampa didžiuliu galvos skausmu Maskvai. Sugriuvusi infrastruktūra, susisiekimo problemos, sunkumų kamuojama gavybos pramonė, mažėjantis gyventojų skaičius, rūstus klimatas ir galiausiai migrantų iš Kinijos antplūdis verčia šalies valdžią ieškoti sprendimų, kaip pastatyti ant kojų šį geopolitiškai svarbų ir gamtos išteklių turtingą regioną. Tačiau skambios kalbos kol kas neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.

Rusijos pareigūnai trečiadienį santūriai reagavo į JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) raginimą trečdaliu sumažinti abiejų šalių branduolinius arsenalus, sakydami, kad Vašingtonas pirmiausiai turėtų atkreipti dėmesį į Maskvos susirūpinimą dėl priešraketinės gynybos sistemų. "Kaip galime rimtai vertinti šį sumanymą sumažinti strateginį branduolinį potencialą, kai Jungtinės Valstijose plėtoja savo pajėgumus" neutralizuoti Rusijos ginklus, klausė premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas.

Aukštas Rusijos pareigūnas siūlo Mėnulyje kurti kosminę stotį ir taip atgaivinti su sunkumais susiduriančią Maskvos kosminę programą. Neseniai paskirtas vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, anksčiau buvęs pasiuntiniu NATO, tokį planą pasiūlė duodamas interviu radijo stočiai „Vesti FM“, teigdamas, kad Rusijos kosmoso agentūra turėtų susitelkti į vieną tikslą. „Siūlyčiau dirbti bandant įgyvendinti vieną didelę užduotį.

Panašu, kad Rusijos gynybos ministerija nepasitiki Vakaruose sukurta programine įranga, o ypač „Google“ gaminiais. Tiesa, gal ir ne be pagrindo. Kaip ten bebūtų, praeitą savaitę Berlyno elektronikos parodoje Dmitrijus Rogozinas, Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, atsakingas ir už karinių technologijų inovacijas, pristatė tokios operacinės sistemos prototipą.

Indonezijoje gegužės 9 dieną per parodomąjį skrydį į kalną įsirėžęs lėktuvas „Suchoj Superjet-100“ prieš pat skrydį dėl variklio problemų pakeitė kitą skrydį turėjusį atlikti lėktuvą, remdamasi žiniasklaida skelbia „RIA Novosti“. Lėktuvas „Suchoj Superjet-100“, kurio borto numeris 95005, anksčiau dalyvavęs parodomuosiuose skrydžiuose Kazachstane ir Pakistane, turėjo atlikti skrydį Indonezijoje gegužės 9 dieną, „LifeNews“ televizija citavo Rusijos jungtinės aviacijos korporacijos pirmininko pavad...

Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad Maskva sieks, kad Europos Sąjunga suteiktų rusų kalbai oficialų statusą, praneša Dv.ee. „Rusų kalba turi būti pripažinti valstybine, regionine ir oficialia visur, kur masiškai gyvena rusai. Mes sieksime, kad Europos Sąjunga suteiktų rusų kalbai atitinkamą statusą, nes Sąjungoje gyvena keletas milijonų rusakalbių žmonių“, – teigė D. Rogozinas.

Rusija dabartinėje kariuomenei ir politikai sudėtingoje situacijoje turėtų švelnia politika demonstruoti savo „geležinio kumščio“ tvirtumą, teigia Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas. „Mūsų politika turi būti švelni geležinio kumščio politika. Ji turėtų priešus paversti partneriais, partnerius – neutraliomis pusėmis, juos – sąjungininkais ir galiausiai draugais“, – teigė D. Rogozinas. D. Rogozinas neseniai buvo paskirtas vicepremjeru, kuruojančiu Rusijos karinės pramonės kompleksą.

Buvęs Rusijos ambasadorius NATO, o dabar – Rusijos Federacijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas atsisveikindamas su buvusia darboviete šalia jos būstinės pasodino dvi tuopas, informuoja „RIA Novosti“. Žurnalistų nuomone, šis žingsnis turi tam tikrą simbolinę reikšmę, kadangi Rusijos raketų kompleksas irgi vadinamas „Topol – M“ (liet. – „Tuopa–M“). Iš pradžių D. Rogozinas norėjo medelį pasodinti NATO būstinės teritorijoje, tačiau organizacijos administracija tokiam žingsniui leidimo nedavė.

NATO nežinojo, kad buvęs Rusijos nuolatinis atstovas prie Aljanso, o dabar – RF vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas ketina pasodinti topolį prie organizacijos būstinės Briuselyje. Tai naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė NATO spaudos tarnybos atstovė. „Mes nieko negirdėjome apie tokį ketinimą ir todėl to nekomentuosime“, – sakė ji.

Ukrainos ir Gruzijos nestojimas į NATO yra Rusijos pasiekimas. Tai pareiškė Rusijos atstovas santykiams su NATO Dmitrijus Rogozinas, praneša „Politlist“. Žurnalistų paklaustas apie savo pasiekimus darbo Briuselyje metu, D. Rogozinas teigė: „Ką mums pavyko pasiekti? Mums pavyko pasiekti tai, kad Ukraina nėra NATO narė, mums pavyko pasiekti tai, kad Gruzija nėra NATO narė, mums pavyko pasiekti tai, kad mes taip ir nepalūžome derybose dėl priešraketinio gynybos skydo ir akligatvis šioje srityje p...

Priešraketinės gynybos (PRG) sistema Europoje gali būti sukurta tik Rusijai dalyvaujant programoje arba nukreipta prieš Rusiją. Tai ketvirtadienį pareiškė Rusijos pasiuntinys NATO Dmitrijus Rogozinas. „Raketų gynybos sistema Europoje gali būti sukurta tik su Rusija arba nukreipta prieš Rusiją. Trečio pasirinkimo nėra“, – teigė jis per spaudos konferenciją Maskvoje.

Rusijos pasiuntinys prie NATO pareiškė esąs pasirengęs sumokėti 1 mln. dolerių asmeniui, kuris sugebės jam įrodyti, kad aljanso planai Rusijos atžvilgiu yra taikūs. „Aš duosiu milijoną dolerių asmeniui, kuris įrodys, kad NATO nevykdo jokio karinio planavimo prieš Rusiją“ - internetinėje svetainėje „Twitter“ paskelbė D. Rogozinas. Tiesa, jis neatskleidė, kaip ketina perduoti pinigus laimėtojui. Be to, neaišku, ar D. Rogozinas apskritai turi tiek pinigų.

SSRS kariuomenė po gėdingo pralaimėjimo, prisidėjusio prie SSRS subyrėjimo, 1989-aisiais paliko Afganistaną. Dešimt metų trukęs karas baigėsi, bet tai nereiškia, kad Rusija šioje šalyje neturi jokių interesų. Visai nesvarbu, jog Rusija turi užtektinai savo vidaus bėdų, savo karų ir visokiausių konfliktų. JAV pralaimėjimas Afganistane prieštarautų valstybiniams Rusijos interesams ir tik paaštrintų problemas pačioje Rusijoje.

Astanoje pirmą kartą posovietinėje erdvėje buvo surengtas NATO forumas, po kurio sekė NATO parlamentinė asamblėja, nes Kazachstanas yra ne tik pripažintas regiono lyderis, bet ir aktyviausias NATO partneris regione, labai daug dėmesio skiriantis regiono saugumui. Nors Kazachstanas stengiasi palaikyti gerus santykius su Rusija, skirtingai nei Rusijos premjerui ir prezidentui, Aljansas jam nekelia alergijos ir jis nelaiko Šiaurės Atlanto bloko visų pasaulio blogybių įsikūnijimu.

Tolimesnė NATO plėtra šiuo metu yra neįmanoma ir aljansas nežino, kaip pakeisti šią padėtį, ketvirtadienį pareiškė Rusijos ambasadorius prie NATO Dmitrijus Rogozinas. „NATO plėtra įklimpo. Aš esu tikras, kad yra neįmanoma kalbėti apie tai, kad artimiausiu metu kas nors nutiks“ - teigė Kazachstano sostinėje Astanoje viešintis D. Rogozinas. Jis pareiškė, kad prie aljanso šiuo metu neturi jokių galimybių prisijungti net ir Gruzija bei Ukraina.

Pasaulio valstybėms kovojant dėl senkančių energetinių išteklių, Rusija trečiadienį savo išplatintoje nacionalinio saugumo strategijoje pareiškė, kad karas dėl Arkties gelmėse slypinčių išteklių yra visiškai įmanomas scenarijus. Strategijoje teigiama, kad intensyvėjanti kova dėl prie Rusijos sienų esančių gausių naftos ir dujų telkinių yra potencialus karinio konflikto šaltinis.

Rusenantį žaizdrą nesunku pakurstyti mažiausiu šapeliu. Šis palyginimas tinka ir padėčiai Gruzijoje apibūdinti. Tarsi būtų negana pernai rugpjūtį kilusio Rusijos ir Gruzijos konflikto, gegužės 6 d. NATO pradėjo karines pratybas, kuriose dalyvauja apie 500 karių. Tai sukėlė ne tik Rusijos pasipriešinimą, bet ir kai kurių Aljanso šalių politikų kritiką Briuselio adresu.