die welt

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris šeštadienį išsakė abejonių, ar Rumunijai pavyks pirmininkauti Europos Sąjungai, padidėjus įtampai tarp Bukarešto ir Briuselio. Šalis rotacijos tvarka perims šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą sausio 1 dieną. Net jei Rumunija yra „techniškai gerai pasirengusi“, „Bukarešto vyriausybė ne visiškai supranta, ką reiškia vadovauti ES šalims,“ – interviu dienraščiui „Die Welt“ pareiškė J. C. Junckeris.

Ukrainos premjeras Volodymyras Hroismanas rusų dujotiekio projektą „Nord Stream 2“ pavadino užslėptos formos karu su Europos dujų vartotojais. „Nord Stream 2“ – tai užmaskuoto karo su Europa forma. Mes žinome, ką reiškia būti priklausomiems nuo Rusijos energetikos ir politikos srityse. Iš savo patirties žinome, kaip tai pavojinga. Todėl dabar šį projektą laikome Rusijos geopolitiniu ginklu“, – sekmadienį vokiečių dienraščiui „Die Welt“ sakė V. Hroismanas.

Vokietijoje antradienį prasidėjo 94 metų buvusio SS sargybinio teismas dėl bendrininkavimo masiškai žudant žmones nacių koncentracijos stovykloje Antrojo pasaulinio karo metais. Lietuvos televizijos laida „Panorama“ skelbia, kad byloje yra ir iš Lietuvos kilusių aukų, jų artimieji sako, kad jiems svarbu ne įkalinti senolį paskutiniams gyvenimo metams, bet pasiekti bent simbolinio teisingumo.

Berlynas „atmeta“ Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimą įvesti didelius importo muitus plienui ir aliuminiui, penktadienį pareiškė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas.

Mirtiną avariją Vokietijoje, Hamburge, vogtu taksi automobiliu pernai gegužę sukėlęs lietuvis nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, skelbia Vokietijos dienraščio „Die Welt“ portalas. Hamburgo apygardos teismas pirmadienį 24-erių Ričardą D. pripažino kaltu dėl žmogžudystės bei dėl pasikėsinimo nužudyti dar du žmones. Bylos duomenys rodo, kad Ričardas D. pernai gegužės 4-ąją vogtu taksi automobiliu „Mercedes“ Barmbeko rajone Hamburge važiavo daugiau nei 145 km per valandą greičiu.

Turkija penktadienį nurodė paleisti vokiečių ir turkų žurnalistą, kurį be jokių kaltinimų laikė daugiau kaip metus, ir tai galėtų pašalinti didelę kliūtį gerų Ankaros ir Berlyno santykių atkūrimui. „Denizas Yucelis (Denizas Judželis) paleidžiamas“, – pranešė vokiečių laikraštis „Die Welt“, kuriam dirbo šis 44 metų reporteris. Turkijos valstybinė žiniasklaida patvirtino, kad jis iš kardomojo kalinimo paleidžiamas už užstatą. Žurnalistas yra kaltinamas propaganda ir kurstymu.

Vokietijos ir Turkijos diplomatijos vadovai šeštadienį pietiniame Turkijos kurorte surengė neformalias derybas, apie kurias iš anksto nebuvo skelbiama ir kurios įvyko virtinei piktų ginčų apkartinus šių dviejų NATO valstybių santykius. Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu Antalijoje neformalių derybų priėmė analogiškas pareigas Vokietijoje einantį Sigmarą Gabrielį, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė abi pusės.

Lenkija iššaukia naują nepasitenkinimą tarp partnerių Europoje, rašoma „Die Welte“. Nuo to momento, kai šalis įstojo į ES, apie du milijonai lenkų paliko šalį. Lenkijai, siekiant išlaikyti savo ekonominius rodiklius, yra reikalingi milijonai migrantų iki 2050-ųjų.

Vokietija neturi jokios teisės kištis į Turkijos vidaus reikalus, sekmadienį pareiškė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdoganas). Dvišalis ginčas kilo dėl to, kad Turkijoje buvo suimta daugybė žmogaus teisių aktyvistų ir žurnalistų, tarp kurių yra ir Vokietijos piliečių. Anksčiau šią savaitę Berlynas perspėjo savo piliečius, kad negali užtikrinti jų saugumo Turkijoje, o jei jie būtų suimti, negarantuoja galimybės susisiekti su konsulu.

Berlyno griežta pozicija dėl Turkijos yra „suprantama“, ypač dėl Ankaros sprendimo suimti kelis žmogaus teisių aktyvistus, tarp jų – Vokietijos piliečių, sakoma šeštadienį paskelbtame Europos Sąjungos plėtros komisaro Johanneso Hahno (Johaneso Hano) interviu. „Manau, Turkijai rodėme didelę kantrybę. Atrodo, ji to nevertina. Vokietijos reakcija suprantama“, – Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė austras J.Hahnas.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ nuo 2011-ųjų bando pradėti dujotekio „Nord Stream 2“ statybas Baltijos jūra, kad galėtų teikti gamtinius resursus Vokietijos ir Vakarų Europos rinkai. Pirmasis projektas – „Nord Stream 1“ – jau pilnai realizuotas, tačiau jo pajėgumų neužtenka, ypač žinant Rusijos tikslus nutraukti dujotekio per Ukrainą naudojimą.

„Eurovizijos“ nugalėtoja Conchita Wurst užkariavo tūkstančių žmonių širdis, įkvėpdama visus būti savimi. Vis dėlto Austrijoje gyvenančios dainininkės gerbėjai liūdi, mat jau netrukus Conchitos nebeišvysime. Conchita – labai talentingo dainininko Tomo Neuwirtho kūrinys, kuris savo paties sprendimu nusprendė užbaigti šį etapą.

Iš Rusijos pabėgęs Federalinio saugumo tarnybos karininkas Vokietijos žiniasklaidai papasakojo, kad ši tarnyba Europoje įkūrė agentų tinklą, įmaišiusi juos tarp atvykusių migrantų, rašoma „Die Welt“. Pasak leidinio, vokiečių ZDF parodė dokumentinį filmą, kuriame buvusiu FST pulkininku prisistatęs asmuo pasakoja, kad nuo 2002-ųjų siekiančius gauti prieglobstį Europoje čečėnus „aprūpindavo padirbtais dokumentais“ kuriuos būdavo nurodoma, kad šie tariamai kenčia dėl politinės priespaudos tėvynėje.

Iranas sėkmingai išbandė nuo žemės paleidžiamą savo gamybos sparnuotąją raketą „Sumar“, ketvirtadienį pranešė Vokietijos savaitraštis „Die Welt“, remdamasis šaltiniais žvalgybos tarnybose. Leidinio duomenimis, praeitą sekmadienį per didelio masto bandymų programą šiitiška respublika paleido vidutinio nuotolio raketą „Sumar“, galinčią nešti branduolinę kovinę galvutę. Ji nuskriejo apie 600 km, nors šio tipo raketos, kaip manoma, gali nuskrieti 2–3 tūkst. kilometrų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad prieš Aljansą rengiama vis daugiau kibernetinių atakų, kurios yra remiamos valstybių. Jis taip pat paragino NATO stiprinti savo kibernetinio saugumo pajėgimus.

Europos Sąjungos saugumo komisaras antradienį įspėjo, kad Europa privalo būti pasiruošusi naujam grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) džihadistų antplūdžiui, jei Irako pajėgos atsikovos šios grupuotės kontroliuojamą Mosulo miestą. „IS kontroliuojamo šiaurinio Mosulo miesto atsiėmimas gali lemti šios grupuotės kovotojų smurto sugrįžimą į Europą“, – Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė komisaras Julianas Kingas.

Vokietijoje tūkstančiai demonstrantų šeštadienį išėjo į gatvės protestuoti dėl didžiulio masto transatlantinės laisvosios prekybos sutarties, o šios demonstracijos gali tapti naujų smūgiu prieštaringai vertinamiems planams.

Vokietija į Europos Sąjungos biudžetą perveda daugiau lėšų, negu kitos šalys. O didžiausią naudą iš narystės ES gauna Lenkija ir Čekija. Ir tam, kad šios šalys būtų motyvuojamos būti solidaresnės, Vokietijos europarlamentarai siūlo joms įvesti ekonomines sankcijas, rašo „Deutsche Welle“. Vokietija į ES moka didžiausią įnašą. Pernai šalis sumokėjo 14,3 mlrd. eurų daugiau, negu gavo iš visų ES fondų, rodo oficialūs ES duomenys. O Lenkija gavo 9,4 mlrd. eurų daugiau, negu sumokėjo.

Borisas Johnsonas, buvęs Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) šalininkų kampanijos veidas ir Londono eksmeras, trečiadienį sensacingai sugrįžo po dvi savaites trukusio klaidžiojimo politiniuose tyruose, kad taptų užsienio reikalų sekretoriumi naujosios ministrės pirmininkės Theresos May vyriausybėje. B.Johnsonas – vienas iš įsimintiniausių britų politikų dėl savo šviesių išsitaršiusių plaukų kupetos, ilgų tiradų ir įpročio griebtis lotynų kalbos savo pasisakymuose.

Europos Sąjungai ir JAV įvedus sankcijas Rusijai, ir šiai pateikus savo „kontrsankcijas“, prekybos apimtys gerokai nukrito. Tačiau dalis „Vokietijos pramonės, rodosi, surado būdą susidoroti su problema: dabar eilė koncernų neeksportuoja savo produkciją į Rusiją, o tiesiog pasistato ten gamyklas“, – rašoma „Die Welt“. Vienas iš pavyzdžių, apie kurį rašoma straipsnyje, – vokiečių žemės ūkio įrangos gamintojo „Claas“ gamyklos atsiradimo Krasnodare istorija.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini prognozuoja, kad Bendrija pratęs sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl vaidmens Ukrainos konflikte. Tai F.Mogherini pareiškė interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“, kuris publikuotas ketvirtadienį.

Didžiųjų Vokietijos miestų kriminalinės grupuotės tikslingai verbuoja pabėgėlius, gyvenančius laikinose prieglaudose, į savo gretas, praneša vokiečių „Die Welt“ remiantis savais šaltiniais šalies policijoje. „Kol visa Vokietija aptarinėja migracijos krizę, grupė nusikaltėlių naudojasi situacija, kurioje atsidūrė pabėgėliai, – tvirtina anoniminis Vokietijos policijos pareigūnas.

Interviu leidiniui „Die Welt“ buvęs šachmatų čempionas ir dabartinis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas papasakojo apie tai, kokią Rusiją jis mato valdant Vladimirui Putinui. Šiuo metu aktyvistas vieši Vilniuje, kuriame organizuoja „Rusijos forumą“ – renginį, skirtą šios šalies problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Dauguma įtariamųjų yra Alžyro, Tuniso ar Maroko gyventojai, mažuma kurių neseniai atvyko į Vokietiją, teigiama policijos pranešime, kurį cituoja telegraph.co.uk. Pabėgėliai buvo apkaltinti iškart po to, kai žiniasklaidoje pasipylė kaltinimai dėl daugiau nei 1 tūkst. vagysčių, seksualinio pobūdžio išpuolių ar prievartos Kelno centrinėje traukinių stotyje – taip pat sukeliant kritikos bangą Angela Merkal vystomai pabėgėlių politikai.

Chuliganiški veiksmai, vagystės ir seksualinio priekabiavimo prie moterų proveržis, kuris vyko Kelne Naujųjų naktį, buvo „suplanuoti“, o didžiąją jų dalį įvykdė pabėgėlio statuso siekiantys ar nelegalūs migrantai, remiantis Vokietijos policijos duomenimis praneša „The Times“. „Policija turi įrodymų, kad išpuoliai buvo organizuojami socialinių tinklų pagalba.

Mados dizaineris Karlas Lagerfeldas (82) tikina, kad nieko nežino dėl tariamo 20 mln. eurų mokesčių nuslėpimo. Madų namų „Chanel“ kūrybos direktorius Lagerfeldas šaltiniui „Die Welt“ sakė: „Aš neturiu ko baimintis, net nežinau situacijos. Jei dėl kažkokių priežasčių reikės kažkokią sumą mokėti, tai ir bus padaryta“. Apie tariamą 20 mln. eurų mokesčių nuslėpimą, per praėjusius šešerius metus, pirmieji pranešė prancūzų žurnalas „L’Express“. PlayRadio.

Teroristų atakos Paryžiuje atskleidė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos, ypač pietuose, kiauros kaip rėtis, per jas laisvai juda teroristai, o saugumo tarnybos ir toliau nesugeba užkirsti kelio žudikams, nors apie juos daug ką žino. „Prancūzijai paskelbtas karas“, – po lapkričio 13 d. masinių žudynių Paryžiuje pareiškė šios šalies prezidentas François Hollande'as.

Vokietijos laikraščiui „Bild“, labiausiai skaitomam Europoje ir pagarsėjusiam pusnuogių moterų nuotraukomis pirmajame puslapyje bei politinėmis sensacijomis, vadovauti trečiadienį pirmą kartą paskirta moteris. 38-erių Tanit Koch perims šio bulvarinio leidinio vyriausiojo redaktoriaus postą iš 51-erių Kai Diekmanno, kuris bus leidėju, nurodoma grupės „Axel Springer“ pranešime.

Vokietijoje termometro stulpeliui artėjant prie nulio, tūkstančiai palapinėse nakvojančių prieglobsčio prašytojų maldauja valdžios pareigūnų rasti jiems šiltesnes prieglaudas. „Jie sako, kad kažką darys, bet nesako mums ką. Mes turbūt visi pavirsime į ledą“, – skundėsi 25 metų afganas, prisistatęs Husseinu, gyvenantis viename iš kelių palapinių miestelių, kuriais pasirūpino šiaurinio Hamburgo miesto valdžia. „Naktį negalime išbūti palapinėje ilgiau nei valandą“, – sakė jis.

Praėjo tik dvi savaitės po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pelnė pagyrimų nuo Vašingtono iki Velingtono dėl drąsaus sprendimo atverti savo šalies duris pabėgėliams, pasitraukusiems iš Siriją krečiančio žiauraus pilietinio karo. Lygiai taip pat netikėtai Berlynas paskelbė apie staigų savo politikos posūkį, sekmadienį pareiškęs, kad atkuria sienos kontrolės procedūras ir vėl taikys prieglobsčio suteikimo tvarką, kuri sirams faktiškai nebegaliojo.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas antradienį spėjo, kad negalima palikti Vokietijai ir Švedijai visos į Europą plūstančių pabėgėlių naštos. Tuo tarpu Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad asmenų, šalyje prašančių prieglobsčio, skaičius šiais metais gali pasiekti 750 tūkstančių.

Vladimiro Putino carystės netektys yra tiesiog kolosalios. Rusijos aukso atsargos šiuo metu yra vertinamos 45 mlrd. dolerių ir yra tokios pat vertės, kaip ir 2011 metų rudenį. V. Putino tikslas buvo aiškus. Rusijos prezidentas norėjo sustiprinti šalies iždą, todėl Kremlius įnirtingai pirko auksą. Tačiau ši strategija V. Putinui pasirodė pragaištinga, teigiama „Die Welt“ žurnalistų Nando Sommerfeldto ir Holgerio Zschäpitzo tyrime.

„Naktinių Vilkų“ gaujai Lenkijos draudimai – nė motais, o jos nariai jau kirto šios šalies sieną, praneša Fakt.pl. Šeštadienį motociklininkai jau aplankė Katynę, kur pagerbė žuvusiuosius. Lenkijos pasieniečiai stebi du Rusijos motociklininkus, kurie kirto sieną Slavatyčiuose. Kaip informuoja „RMF FM“, pareigūnų teigimu, minėti baikeriai priklauso „Naktiniams Vilkams“. Abu jie turi Šengeno vizas ir keliauja Krokuvos link.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pirmadienį sulaukė Vokietijos kolegos generolo Volkerio Wiekerio (Volkerio Vykerio) patikinimo, kad žiniasklaida paskelbė netiesą, rašydama apie tariamą Berlyno atsisakymą parduoti šarvuočius.

Berlynas nepatenkino Lietuvos prašymo aprūpinti jos ginkluotąsias pajėgas moderniomis šarvuotosiomis kovos mašinomis, argumentuodama, kad ta technika reikalinga Vokietijos kariuomenei, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Lietuva lyg tyčia perėjo prie euro tuo metu, kai vieningosios Europos valiutos vertė po 16 metų nuo jos įvedimo nusmuko iki pirminio jos lygio 1999 metais. Ką padarysi: euras iš esmės yra nuolat veikianti europietiškų statybų aikštelė, tačiau mums jo reikia, – tvirtina Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Pasak leidinio, euras kaip valiuta yra pasmerktas nebūti amžinu. Beveik savo įvedimo, įvykusio 1999-ųjų sausio 1-ąją, sukakties dieną euras JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki pirminio savo kurso.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sulaukė kritikos po to, kai vienas savaitraštis paskelbė, jog ji yra pasiruošusi leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos, jeigu pirmalaikius rinkimus toje šalyje laimės ultrakairioji partija.

Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina atrodė sąžininga, tačiau naivi, kai neįprastai atvirai papasakojo apie šalies ekonominę situaciją, rašoma vokiečių „Die Welt“. E. Nabiulinos teigimu, artimiausius du metus Rusijos ekonomikos geriausiu atveju laukia stagnacija, infliacija dvigubai viršys lūkesčius ir išaugs iki 7 proc., o 2015-ais kapitalo nutekėjimas iš Rusijos sudarys ne mažiau 120 mlrd. dolerių.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį apkaltino Rusiją kišantis į daugelio valstybių, kurios siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), vidaus reikalus.

Šimtai asmeninių laiškų, užrašų ir nuotraukų, priklausiusių buvusiam nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio parankiniui Heinrichui Himmleriui (Heinrichui Himleriui), rasti Izraelyje, šeštadienį pranešė vokiečių laikraštis „Die Welt“. H.Himmler, kuris buvo nuožmus antisemitas, vadovavo SS ir Vokietijos policijai.

Vokiečių „Die Welt“ apžvalgininkas Richardas Herzingersas nusivylęs Vakarų, ypač JAV, politika Sirijoje ir bendrai Artimuosiuose Rytuose. Susitarimas dėl Sirijos cheminių ginklų dėl daugelio priežasčių autoriui atrodo atviras cinizmo demonstravimas.

Šių metų lapkritį Švedijoje, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos nukrito 0,1 proc., remdamasi šalies statistikos tarnybos duomenimis praneša verslo naujienų agentūra "Bloomberg". Defliacija Švedijoje užregistruota pirmą kartą per trejus metus. Vartotojų kainos sumažėjo dėl smukusios Švedijos eksporto paklausos kitose Europos šalyse.

Lapkritį įvyksta daugiausia įvairių krizių – nuo savižudybių iki lėktuvų katastrofų, o tam įtaką daro tamsa ir drėgnas oras, teigia vokiečių mokslininkas. Didžiausia tikimybė įvykti didelėms nelaimėms, kaip lėktuvų katastrofos ar bendrovių žlugimas, bei mažiau pastebimoms asmeninėms krizėms – lapkritį.

Lapkritį įvyksta daugiausia įvairių krizių - nuo savižudybių iki lėktuvų katastrofų, o tam įtaką daro tamsa ir drėgnas oras, teigia vokiečių mokslininkas, rašo „The Local“. Didžiausia tikimybė įvykti didelėms nelaimėms, kaip lėktuvų katastrofos ar bendrovių žlugimas, bei mažiau pastebimoms asmeninėms krizėms - lapkritį.

Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ savo interneto paslaugų vartotojus paragino išjungti kai kurių modelių „Wi-Fi“ belaidžio ryšio maršrutizatorius, nes jais galėjo naudotis praktiškai bet kuris  pašalinis asmuo.

Kas galėjo pagalvoti, kad, praėjus šešis mėnesius trukusiam maištui, kurio metu buvo panaudotos NATO bombos, libų sukilėliai nekliudomi šniukštinės po buvusio šalies lyderio Muammaro Gaddafio rezidenciją?.. Ir, nors pastarojo buvimo vieta – vis dar neaiški, manoma, kad ateityje šalies laukia dar didesnis iššūkis, nei despoto nuvertimas – tai bandymas įkurti demokratiją. Kaip rašo spiegel.de, neramumai Libijoje sukėlė nemenkus ginčus tarp Vokietijos žiniasklaidos komentatorių.

Turkijos kultūros ir turizmo ministras nenori šalies reklamose matyti pilvo šokėjų, praneša „Die Welt“. Ministras Ertugrul Günay taip pat uždraudė reklamose vaizduoti vyrus su storais ūsais ar riestais rytietiškais kardais. Pasak politiko, šie šalies atributai Europoje gali sukurti iškreiptą įspūdį apie modernią Turkiją. Tačiau ministro užmojis visiškai nežavi garsiausių Turkijos pilvo šokėjų. „Mūsų tauta pilvo šokį turi kraujyje.

Naujienų agentūros pranešė, kad Rusijos Šiaurės Kaukazo apygardos Ingušijos Respublikos prezidentas Junusas Bekas Jevkurovas pirmadienį per pasikėsinimą buvo sunkiai sužeistas. Apžvalgininkai daro išvadą, kad šis pasikėsinimas yra dar vienas smūgis Kremliaus viltims atkurti stabilumą Kaukaze. Tai jau trečias Ingušijoje per paskutiniąsias tris savaites nužudytas ar sužeistas aukščiausiojo rango pareigūnas ir ketvirtas šį mėnesį Šiaurės Kaukazo regione.