diana korsakaitė

Prezidentūra teigia nekomentuojanti ir ragina susilaikyti kitus nuo komentarų apie šiuo metu tarptautiniame Vašingtono arbitraže nagrinėjamą ginčą tarp Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir Lietuvos. Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sako, jog buvusi Kainų komisijos pirmininkė nesugebėjo pasiekti, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų. „Noriu pasakyti, kad šiuo metu vyksta arbitražas.

Buvusi Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė tapo parlamentaro „darbiečio“, buvusio Energetikos komisijos pirmininko Kęstučio Daukšio padėjėja. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kol kas nekomentuoja, ar D.Korsakaitė galėjo pažeisti viešuosius ir privačius interesus. K.Daukšys BNS teigė, kad D.Korsakaitė jo padėjėja dirba daugiau kaip mėnesį, tačiau parlamentaras mano, kad buvusi komisijos pirmininkė jo komandoje bus neilgai. „Jau daugiau kaip mėnesį dirba.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kainų komisijos sprendimas nepatvirtinti „Gazprom“ permokų grąžinimo stambiesiems vartotojams tvarkos, anot energetikos ministro, neturėtų sukliudyti kitąmet mažinti dujų kainų. Tuo tarpu Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas skaičiuoja, kad buitiniai šilumos vartotojai gali atgauti tik 15 proc. permokėtos sumos.

Seimas ketvirtadienį atleido Kainų komisijos vadovę Dianą Korsakaitę. Kitų metų sausį baigiantis jos penkerių metų kadencijai, D.Korsakaitę atleisti pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Už Seimo nutarimą balsavo 69 Seimo nariai, prieš - 13, o susilaikė 9 parlamentarai. Naująja Kainų komisijos vadove Seimas patvirtino Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vadovo pavaduotoją Ingą Žilienę.

 Vyriausybė nepatenkinta, kad Kainų komisija dujų kainą vartotojams kitąmet sumažino ne 27, o 22 centais, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Dėl to pirmadienį į Vyriausybės pasitarimą buvo iškviesta komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė bei "Lietuvos dujų" atstovai. "Diskusijoje išaiškėjo, kad Kainų komisija pasilieka sau tam tikrą rezervą vartotojų sąskaita kainą mažinti antrame pusmetyje, jeigu atsirastų tam tikra rizika ir importuojamos dujos brangtų.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“ Kainų komisija pritarė naujai metodikai, kurioje – nauji reikalavimai atsinaujinančios energetikos plėtrai. Daugiausiai aistrų – dėl saulės jėgainių. Maža saulės elektrinė bus ne 30 megavatų, kaip yra dabar, o 10 megavatų. Superkama bus tik perteklinė jos pagaminta energija, bet ne daugiau kaip pusė visos.

Beveik pusę gyventojams reikalingos elektros valstybė kitąmet ketina pirkti iš importuotojų. Be jokių konkursų ir už didesnę kainą nei šiemet. 160 milijonų litų. Tokios vertės kąsnis kitąmet bus siūlomas elektros importuotojams,rašo "Lietuvos rytas". Esą tik taip įmanoma užtikrinti stabilų energijos tiekimą, geras kainas. Be to, taip neva kuriama laisvoji rinka.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog dėl dukart išaugsiančio dujų perdavimo tarifo gali būti stabdoma Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“, koncerno atstovė spaudai Virginija Dunauskienė pabrėžia, jog „niekas nieko neuždaro“. „Aš pirmą kartą girdžiu. Niekas nieko neuždaro (...) Niekas nieko nesiruošia uždaryti, kol nėra aišku, kokie bus mokesčiai ar ta formulė, kaip ji pradės veikti“, - Eltai penktadienį sakė ji.

Penktadienį skubos tvarka  surengtame Valstybinės kainų ir energetikos komisijos posėdyje (VKEKK) nuspręsta suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGD) infrastruktūrai 2013 metais skirti beveik 114 mln. litų, kurie bus paimti iš vartotojų. Kitaip sakant, pinigai bus įskaičiuoti į tarifą, ir už tai susimokės dujas naudojančios įmonės ir paprasti vartotojai.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija teikia Šilumos ūkio įstatymą, kuriuo siūlo suteikti daugiau teisių vartotojams ir griežtinti šilumos tiekėjų kontrolę. Teigiama, kad priėmus įstatymą gyventojai galėtų savo daugiabučius paprasčiau atjungti nuo centrinio šildymo sistemos.

Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje nereguliuojama gamtinių dujų pardavimo kaina visiems didesniems vartotojams. Kartu su naująja Gamtinių dujų įstatymo, pagal kurį bus išskaidyta bendrovė „Lietuvos dujos“, redakcija tyliai prasmuko sprendimas nebereguliuoti dujų kainų visiems vartotojams, išskyrus buitinius ir kitus smulkius, rašo „Lietuvos rytas“. „Nors nutarimai, nustatantys tiekimo kainos viršutines ribas, formaliai nepanaikinti (tai bus padaryta rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje), faktiškai įst...

Nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kuriai vadovauja Diana Korsakaitė, sprendimo priklausys, ar Lietuvos žmonėms bus įvestas privalomas abonementinis mokestis už elektrą. Bendrovių RST ir VST šviežiai parengti nauji mokėjimo planai už elektrą „Namai“ ir „Namai plius“ minėtos komisijos bus tvirtinami jau kitą savaitę.

Prezidentės dekretu jau paskirta, Seimo jau patvirtinta naujoji Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė teigia, kad kaip vartotoja esanti mažai susijusi su reguliuojamomis energetikos kainomis.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininke tapo Diana Korsakaitė. Ketvirtadienį jos kandidatūrą patvirtino Seimas. Už D. Korsakaitės skyrimą VKEKK pirmininke balsavo 45 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė taip pat 2 parlamentarai. D. Korsakaitė nuo 2007 m. vasario 7 d. ėjo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigas.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma Dianą Korsakaitę skirti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininke. Artimiausiu metu kandidatės į šias pareigas laukia susitikimai su Seimo frakcijomis. 35-erių metų D. Korsakaitė nuo 2007 m. vasario 7 d. eina Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigas.

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) turėtų vadovauti dabartinė Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo siūlo Seimui D. Korsakaitės kandidatūrą į šios komisijos pirmininko postą. 35-erių D. Korsakaitė sako, kad pagrindinis jos tikslas naujojoje darbovietėje būtų stengtis suderinti valstybinius ir privačius bei vartotojų ir verslininkų interesus energetikos sektoriuje.

Teisinės sąlygos užtikrinti kibernetinį saugumą Lietuvoje vis dar 2006 metų lygio. Norint efektyviau kontroliuoti kibernetinėje erdvėje pasitaikančius pažeidimus, būtina priimti naujus įstatymus ir aiškiai apibrėžti kibernetiniu saugumu besirūpinančių institucijų įgaliojimus, teigia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė.

Elektroninio Lietuvos saugumo Achilo kulnas – prasta teisinė bazė bei griežtai reglamentuotų ryšių tarp institucijų, privataus ir valstybinio sektoriaus nebuvimas. Specialistai įspėjo, kad kibernetinės atakos ateityje kartosis. Tokį požiūrį dėstė institucijų atstovai ketvirtadienį per Seime įvykusią konferenciją, kurioje diskutuota apie elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo iššūkius bei apie teisines, politines, technines ir organizacines reagavimo į juos priemones.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) rengia privalomų reikalavimų interneto paslaugų teikėjams paketą. RRT direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė ketvirtadienį BNS sakė, jog reikalavimai yra rengiami Vyriausybei pakeitus RRT nuostatus ir suteikus šiai tarnybai teisę vykdyti nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio - CERT (angl. Computer Emergency Response Team) - veiklą.

Įtariama, jog kibernetinė ataka prieš Lietuvą surengta per Prancūzijoje ir Švedijoje esančias tarnybines stotis. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė. „Tai yra pirmoji grandis, kas už tų grandžių stovi, aš nežinau. Tokią išvadą būtų galima preliminariai daryti. Negalėčiau plačiau komentuoti“, - sakė D. Korsakaitė. Anot D. Korsakaitės, šios šalys čia gali būti ir niekuo dėtos.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) specialistai patvirtina, kad savaitgalio kibernetinė ataka prieš Lietuvą - panaši į pernai Estijoje vykdytus masinius įsilaužimus į valstybines ir privačias tarnybines stotis (vadinamuosius „serverius“). Opozicijos atstovai piktinasi, jog Vyriausybė iki šiol nereagavo į įsilaužimus.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) specialistai patvirtina, kad savaitgalio kibernetinė ataka prieš Lietuvą - panaši į pernai Estijoje vykdytus masinius įsilaužimus į valstybines ir privačias tarnybines stotis (vadinamuosius „serverius“). Tai trečiadienį po Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams patvirtino RRT direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė. Ji teigė, jog tyrimą atliekanti RRT bendradarbiauja su kolegomis iš Estijos.