dezinfa

Dažnas vasarą namuose turi kovoti su nemaloniais vabzdžiais. Namuose paliktas maistas labai traukia muses, tarakonus bei kitus gyvius. Kaip apsiginti nuo nemalonių vabzdžių tv3.lt portalui atsakė „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.   Biologas sako, kad žmonių maistas skanus ne tik patiems žmonėms, bet ir vabzdžiams. Anot jo, atviroje vietoje maisto palikti nereikėtų, o paliktą būtinai reiktų uždengti.  „Namuose paliekamas atviras maistas labiausiai traukia muses.

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ fiksuoja per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus. „Įpusėjus vasarai aktyviai dirbome naikindami vapsvų lizdus. Per šių metų liepą ir rugpjūtį nukabinome 350 vapsvų „kamuolių“ ir sunaikinome 140 įvairiuose plyšiuose įsikūrusių vapsvų židinių, t. y. 2 kartus daugiau nei prieš trejus metus.

Jau šį penktadienį Kauno miesto Rotušės aikštėje startuos antrus metus iš eilės rengiamas maisto kultūros festivalis „Skanaus!“. Unikalios ir dvi dienas truksiančios kulinarinės pramoginės šventės metu bus galima paragauti pačių įvairiausių patiekalų – nuo tradicinių cepelinų, mėsainių bei azijietiškų patiekalų iki molekulinės virtuvės šedevrų ir įvairiausių vabzdžių.

Ryžiuose, kruopose, kakavoje, džiovintuose grybuose ar vonios kambaryje pastebėti vabzdžiai – viena dažniausių pastarųjų dienų kenkėjų naikinimo ekspertų kvietimo į namus priežasčių. Gyventojai sutrinka maiste ar po remonto namuose aptikę iki šiol nematytus vabzdžius. Kenkėjai – ką tik suremontuotose patalpose „Vos prieš mėnesį įsikraustėme į naująjį namą. Įsikūrimo džiaugsmą netrukus pakeitė nerimas – besitvarkydama namus pastebėjau medinio stalo paviršiumi ropinėjančius mažyčius vabzdžius.

Biologai sako, kad, įsibėgėjus rudeniui, pastebimas smarkus graužikų aktyvumo augimas. Kenkėjų kontrolės ekspertai vos spėja suktis po Lietuvos miestus, reaguodami į iškvietimus dėl pelių ir žiurkių. Bendrovės „Dezinfa“ vadovės Margaritos Kutkaitės teigimu, šiemet jų įmonė gavo dvigubai daugiau iškvietimų dėl graužikų, o šiuos tenka naikinti įvairiausiose vietose – net automobiliuose. „Jų galima laukti ir butuose, ir namuose, ir tualetuose... Visur, kur tik nori, gali būti pelių ar žiurkių.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vasarai įpusėjus, specialistai fiksuoja vabzdžių suaktyvėjimą. Alergologai įspėja, kad širšių, vapsvų ir bičių įkandimas gali būti labai pavojingas, reakcija į jį – nuo lengvo patinimo iki aptemusios sąmonės. „Blogiausia, jei išsivysto šokinė reakcija“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigia gydytoja alergologė Namira Vaičiulionienė. Pasak jos, alerginės reakcijos į įkandimą yra labai įvairios.

Įsibėgėjus vasarai vis daugiau gyventojų renkasi atostogas užsienyje ar Lietuvos kurortiniuose miestuose. Kenkėjų kontrolės ekpsertai „Dezinfa“ dalijasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo kenkėjų, tykančių viešbučiuose ar kitose gyvenamosiose patalpose. Biologas Liutauras Grigaliūnas tikina, kad dažniausiai keliautojai susiduria su patalinėmis blakėmis. „Patalinės blakės – vis dar rimta problema, galinti ištikti bet kurį atostogautoją. Šie kenkėjai neretai parsivežami su lagaminais.

Daugelis kenčia nuo zyziančių ir geliančių kraujasiurbių: iškylos gamtose, renginiai atvirose lauko vietose, pasisėdėjimai lauko kavinėse, vakariniai pasivaikščiojimai neretai baigiasi kova su uodais ir, rodos, nieko negali pakeisti – lieki sukandžiotas. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ neigia mitą, kad uodai nesunaikinami, ir dalinasi patarimais.

Išsigandusios netikėto šalčio pelės ir žiurkės veržiasi į gyventojų būstus. Kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis: užsandarinti galimus graužikų patekimo kelius ir pastatyti specialias vyliaus dėžutes, kol graužikai nepridarė žalos. Per kelias dienas daugiau kaip 20 iškvietimų UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas teigia, kad paspaudus šaltukui jau sulaukė per dvidešimt iškvietimų naikinti graužikus.

Daugelis gyventojų džiaugiasi, kad įsibėgėjus rudeniui vis dar šilta, už lango nepliaupia lietus, neerzina šlapdriba ir apledėję automobilių stiklai. Tik ar toks oras teigiamai veikia gamtą? Lapkričio vidury – vapsvos Biologas Liutauras Grigaliūnas, UAB „Dezinfa“ ekspertas, pastebi, kad šiuo metu jau daugelis kenkėjų turėtų būti išmirę ar pasislėpę šiltose žiemojimo vietose, tačiau vabzdžiai vis dar aktyvūs.

Pasaulyje egzistuoja daugiau kaip 120 000 musių rūšių. Šie kenkėjai ne tik įkyriai zvimbia – jie nešioja ir daugybę žmogaus bei gyvūnų sveikatai pavojingų ligų. Neretai žmogus net nesuvokia, kad vidurių šiltine, akių uždegimu ar kt. liga užsikrėtė būtent dėl musių. 1 musė = 33 milijonai mikroorganizmų Karštis, neuždengtas maistas, atliekos – puikios sąlygos puotauti ir veistis musėms.

Kylant oro temperatūrai vis dažniau galima išvysti prieš saulę besišildančias gyvates. Neretas išsigąsta, miške ar sodyboje sutikęs besirangantį roplį, tačiau, kaip ekspertai teigia, dažnai be reikalo. Gyvatė žmogų puola tuo atveju, jei ji priversta gintis. „Netikėtai susidūrus su gyvate didelė tikimybė, kad ji pirmoji bandys slėptis ir kuo greičiau pasitraukti žmogui iš akiračio.

 Įprasta, kad kovo mėnesį graužikai palieka savo žiemojimo vietas ir traukiasi į laukus ieškoti maisto, sukti lizdų ir vestis jauniklių, tačiau besitęsiantis sniegas ir speigas verčia graužikus likti patalpose ir ieškoti būdų išgyventi. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ teigia, kad pastarą mėnesį sulaukė itin daug nusiskundimų dėl gyventojų būstuose šmėžuojančių pelių ir žiurkių rašoma pranešime spaudai. „Sušalę ir išalkę graužikai bando išgyventi, adaptuotis prie esančių sąlygų.

Įpusėjus rudeniui individualių ir daugiabučių namų gyventojai savo namuose vis dažniau sulaukia nekviestų svečių – mažųjų graužikų. Siekdami juos išprašyti, gyventojai imasi įvairių priemonių: spąstų, nuodų, lipnių lentelių ir kt. Bet ar visos priemonės yra tinkamos ir veiksmingos? Kenkėjų kontrolės ekspertai pateikia penkis patarimus, kaip užkirsti kelią graužikams. 1. Maistą laikykite graužikams neprieinamoje vietoje ar taroje.

Širšių ir vapsvų puolimas prasidėjo anksčiau nei įprastai. Pirmieji neramūs spiečiai jau pastebimi Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse. Puolimą paskatino permainingi orai Jau gauti pirmieji iškvietimai naikinti geluonimi grasinančius vabzdžius. Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“, širšių ir vapsvų ankstyvą puolimą galėjo paskatinti permainingi ir audringi orai.

Vabalai iš Tailando kelionės priemone pasirinko ryžių pakuotes. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo pranešimą apie neaiškios kilmės vabalus ryžiuose. Ištyrę juos, ekspertai nustatė, kad naujieji gyventojai – cukranendrių straubliukai, dažniausiai aptinkami pietryčių Azijos regione ir Australijoje. Kol kas žala cukranendrėms ir palmėms Ryžiuose buvo rasti dar nedideli, 11 mm kūno, riešutų spalvos 3 mm straublelius turintys vabalai.

Prasidedant lietingajam sezonui klaipėdiečius vėl gali aplankyti nekviesti svečiai - iš kanalizacijų į gatves ir gyvenamuosius namus ims plūsti žiurkės. Taip jau buvo pernai, kai miestiečiai skundėsi šių graužikų antpuoliais. Studentai - ne vieniši Klaipėdos universiteto Taikos prospekte esančio bendrabučio gyventojai su žiurkėmis ir tarakonais kovoja nuolat. Bendrabučio administratorius Viačeslavas Konkovas sakė, kad jau penkis metus nesėkmingai bando susidoroti su kenkėjais.