deividas šlekys

Rusijos planuojamas pajėgumų didinimas Vakarų karinėje apygardoje gali būti įgyvendintas per šešerius ar dešimt metų, bet kai kurie Lietuvos krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje iškelti uždaviniai bus pabaigti įgyvendinti gerokai po 2030-ųjų metų. Taigi Rusija bus nustekenta Ukrainoje, spės atsigauti, o mes tuo laiku vis dar galime būti nepasirengę gintis.  „Priminsiu, dvi šalys šalia mūsų, kaimynės, yra kare, jos kariauja.

Skandalu virtęs rusų kalbos vadovėlis jau išimamas iš apyvartos, mokykloms jį naudoti uždrausta. Kol Rusija vykdo karą prieš Ukrainą, moksleiviai atėję į pamokas ir atsivertę vadovėlį „V dobryj put!“ skaitė apie Putino Rusiją, kaip apie draugišką ir demokratišką šalį. Šiame vadovėlyje dargi paaiškinta, kaip pasigaminti vizas, nukeliauti į Maskvą ir ką joje aplankyti.

Po pirmųjų Rusijos kariuomenės nesėkmių daugelis pradėjo džiūgauti, kad ukrainiečiai greitai išvarys okupantus iš savo šalies. Tačiau karo ekspertai ragina per anksti nesidžiaugti, nes rusai gali įsitvirtinti Ukrainoje ilgam, o atsiimti miestus bus sunku, tad karas užsitęs. Kokia linkme gali pasisukti jau daug kraujo pareikalavusios kovos, diskutavo laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų kalbinti pašnekovai.

Karo Ukrainoje pradžioje niekas turbūt nė nesusapnavo, kad grįš Antrojo pasaulinio karo žiaurumai. Tačiau po kelių savaičių padėtis pasikeitė kardinaliai, kai nužmogėję Rusijos kariai ėmė prievartauti, apiplėšinėti ir žudyti civilius. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Ukrainoje kasdien nužudoma šimtai civilių, o tai – neapsakomas skausmas nuo Rusijos armijos monstrų rankų nužudytų žmonių artimiesiems.

Vis nepavykstant užimti Ukrainos miestų greitai ir operatyviai, Rusijos kariai imasi kraštutinumų – žudomi niekuo dėti žmonės, sprogdinami civiliniai objektai. Stebina ir okupantų karinių pajėgų neprofesionalumas – gendantys tankai, nešifruojamos žinutės. Ekspertas Tomas Jarmalavičius sako, kad karas Ukrainoje yra puiki proga neutralizuoti Rusijos karinę galią dešimtmečiui į priekį.

Kruvinas, daug civilių aukų pareikalavęs karas Ukrainoje tęsiasi, o NATO vis dar vengia įsitrauktį į tiesioginę kovą – atmestas ir Ukrainos prezidento Volodomyro Zelenskio prašymas uždaryti oro erdvę. Tiesa, politologai ir ekspertai sako, kad Vakarų tiekiamus ginklus ir kitą pagalbą Putinas jau gali traktuoti kaip pretekstą pradėti karą prieš NATO valstybes. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VU TSPMI docentas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys.

Ukrainos kariškiai į nelaisvę paėmė mažiausiai porą šimtų jų šalį sprogdinančių ir siaubiančių rusų karių. Internete plinta vaizdo įrašai, kur rusų karo belaisviai nuginkluoti ir sugluminti skambina savo mamoms, žmonoms ir šaukiasi pagalbos, o supratę, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, verkia ir atsiprašinėja. Ukrainiečiai paskelbė atiduosiantys visus karo belaisvius jų motinoms, jei šios pačios atvyks į Kijevą pasiimti savo vaikų.

Naktį rusų pajėgoms apšaudžius didžiausią atominę elektrinę Ukrainoje, kilo gaisras, o vėliau elektrinė buvo užimta. Specialistai sako, kad režimo tikslas aiškus – paėmus elektrinę į savo rankas galima manipuliuoti ne tik elektros tiekimu, bet ir kurti dezinformaciją. Specialistai ragina nepanikuoti ir informuoja, kad radiacinis fonas Lietuvoje lieka nepakitęs. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusijos karinės pajėgos apšaudė Zaporožės atominę elektrinę.

Kruvinas karas tarp besiginančios Ukrainos ir agresorės Rusijos tęsiasi jau savaitę ir pareikalavo daugybės civilių aukų. Ekspertai įspėja, kad tai – tik pradžia, nes nepavykus Kijevo užimti greitai ir tikslingai, Rusijos kariuomenei teks imtis naujų, visas žmogiškumo ribas peržengiančių taktiktų – net naudotis gyvaisiais skydais.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Rusijai jau ne vieną mėnesį telkiant gausias karines pajėgas pasienyje su Ukraina ir pradėjus telkti karius Baltarusijoje, nerimas dėl galimų karinių Rusijos veiksmų tvyro ir Lietuvoje. Vis dėlto karybos ir gynybos ekspertai į situaciją žiūri kiek ramiau ir kruopų lietuviams rekomenduoja užsipirkti nebent tik dėl naudos sveikatai. Specialistai ragina nepasiduoti karo baimei, tačiau būti pasiruošus karo galimybei.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

Rusija telkia šimtus tūkstančių karių prie Ukrainos sienos ir nukerta, kad NATO turi baigti savo ekspansiją į Rytus. Vakarai į Kremliaus retoriką reaguoja griežtai ir kalba, kad jei Rusiją įsiverš į Ukrainą, bus pasitelktos dar nematytos sankcijos. Ekspertai abejoja, kad Rusija įsiverš į Ukrainą, jos veiksmuose įžvelgia silpnumą ir tikina, kad tarptautinė politika grįžo į Šaltojo karo logiką.

Rusija telkia karines pajėgas prie Ukrainos sienos. Nors Vakarai siunčia perspėjimus Kremliui, kad šis neeskaluotų situacijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi savų reikalavimų NATO.

Praėjusį kartą Rusija ir Baltarusija netoli Lietuvos simuliavo karą prieš išgalvotą valstybę Veišnoriją, kuri esą rėmė valdžią Baltarusijoje nuversti norinčius diversantus. Prieš tai buvo išbandytas totalinio karo konceptas, o tai reiškia, kad drauge su karinėmis pajėgomis treniravosi žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vidaus saugumo pulkai, policija bei netgi vietos valdžios atstovai. Dar anksčiau buvo suvaidinta ribota branduolinė ataka prieš Varšuvą.

Rand studija rodo, kad JAV yra suinteresuota pažiūrėti, kaip reikėtų konkrečiai padaryti namų darbus, kad tokių situacijų, kaip ta tariama Rusijos invazija, nebūtų, „Žinių radijui“ sakė karo ekspertas Deividas Šlekys.   Karo scenarijų simuliacijos parodė, kad rytinis NATO sparnas šiuo metu pažeidžiamas. JAV ekspertų grupė Rand skelbia, kad, jei Rusijos tankai ir pajėgos rytoj patektų į Baltijos šalis, Aljanso jėgos čia būtų nugalėtos mažiau kaip per tris dienas.

Rusija vis dažniau naudoja Šaltojo karo strategijas ir Vakarams grasina branduoliniu ginklu. Tačiau tai – tik taktika. Taip LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Deividas Šlekys. „Žinant Rusijos specifiką, tai gali būti apgaulė. Tai gali būti žinia, siunčiama Vakarams: jūs dabar imkite ir išsigąskite. Matau daug politinio žaidimo, psichologinio manipuliavimo. Daug kas kartojasi iš Šaltojo karo“, – sako jis.

Kai kariauti islamo kovotojų gretose į Siriją ir Iraką išvykę Vakarų valstybių piliečiai sugrįš į savo šalis, šias netrukus gali sudrebinti kraupūs teroro išpuoliai, sako karinių studijų ekspertas Deividas Šlekys. Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Ramūno Trimako, jei Vakarų politikai toliau tik uoliai kovos su „islamofobija“, nepripažindami kylančios grėsmės, tai tūkstančiai džihadistų užtvindys Vakarų šalių miestų gatves ir pavers gyvenimą pragaru.

 Prieš 70 metų Normandijoje išsilaipino pirmieji sąjungininkų kariuomenės daliniai ir pradėjo Vakarų Europos išvadavimą nuo nacių okupacijos. Iki šiol ši operacija laikoma didžiausia ir sudėtingiausia invazija iš jūros per visą karo istoriją. Nors per pirmą mūšio dieną žuvo tūkstančiai sąjungininkų kareivių, jis laikomas sėkmingu ir vertinamas kaip įvykis, išgelbėjęs pasaulį nuo blogio.

 Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Po Šaltojo karo pabaigos Vakarų visuomenės negyvena karo egzistencinėje baimėje. Tai skiriasi nuo to, kaip jaučiamės mes, su Krymo situacija mes visi giliai širdyje bijome to, kas gali įvykti. Žmonės perka vandenį, druską, kruopas – tai rodo, kaip visuomenė, gal net pati to nesuprasdama, į tai reaguoja“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ sakė karinių studijų ekspertas Deividas Šlekys.

Didėja tikimybė, kad Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinis laivynas iš jūros paleis raketas į Sirijos pusę. Taip teigia karo studijų ekspertas Deividas Šlekys. „Kareivių sausumoje tikrai nebus. Bet atrodo, kad didėja tikimybė (dabar, sakyčiau, ji yra 90 proc.), jog bus paleistos raketos“, – LRT radijui sako D. Šlekys. Anot jo, paleisti raketas iš laivų, kurių Viduržemio jūroje esą daugėja, britams ir amerikiečiams yra patogiausias būdas.