deguonis

Dirbant kasdieninius darbus ir įsisukus į rutiną, galime pamiršti laikytis visavertės mitybos. Geležis yra esminis mineralas organizmui, atliekantis svarbų vaidmenį daugybėje biologinių procesų. Nepakankamas geležies kiekis organizme gali sukelti daugybę sveikatos problemų ir sutrikdyti įvairius kūno funkcijų veikimus.

Sekmadienį pasirodė žinia apie dingusį povandeninį laivą, išplaukusį apžiūrėti nuskendusio „Titaniko“. Teigiama, kad Šiaurės Atlante dingusiame povandeniniame laive yra penki žmonės, tarp kurių – turistas milijardierius. Šiuo metu kyla panika dėl kiekvieną minutę senkančių deguonies atsargų. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 6,5 metro ilgio laivas, priklausantis įmonei „OceanGate Expeditions“, pradėjo nerti ankstų sekmadienį ir mažiau nei po dviejų valandų prarado ryšį su paviršiumi.

Deguonis – gyvybiškai svarbus daugumai organizmų. Vandens gyvybei reikia mažiausiai 6 mg/l vandenyje ištirpusio deguonies. Atviros Baltijos jūros paviršiuje vidutinė koncentracija siekia ir 11 mg/l, tačiau priedugnyje situacija prastesnė – čia fiksuojami tiek hipoksijos (mažiau nei 2 mg/l), tiek anoksijos atvejai (~0 mg/l). Tokios deguonies stokojančios priedugnio zonos vadinamos „mirties zonomis“, „negyvosiomis zonomis“, „bedeguonėmis zonomis“, „dykumomis“. Iš pavadinimo galime suprasti, kad g...

Be pažangos kosmoso tyrinėjimų srityje, pastaruoju metu daug laiko ir pinigų investuota į technologijas, kurios leistų efektyviai panaudoti kosmoso išteklius. Šių pastangų priešakyje – geriausio būdo gaminti deguonį Mėnulyje paieška. Rudenį Australijos kosmoso agentūra ir NASA pasirašė susitarimą dėl Australijos pagaminto marsaeigio siuntimo į Mėnulį pagal „Artemis“ programą, siekiant surinkti Mėnulio uolienas, kurios galiausiai galėtų aprūpinti Mėnulį deguonimi.

Dar vienu žingsniu arčiau galimybės Marse kvėpuoti deguonimi. Marsaeigiui „Atkaklumas“ Raudonojoje planetoje pavyko išgauti pirmąjį deguonies mėginį.  Skrudintuvo dyžio prietaisas „Moxie“, esantis paties marsaeigio viduje specialiu „grąžtu“ pragręžia paviršių ir tiesiog ištraukia mėginį. Tuomet jis įdedamas į specialią kapsulę ir yra išsiunčiamas į Žemę tyrinėjimams. Tiesa, tai nereiškia, kad prietaisas planetoje surado deguonies. Marse atomosferą sudaro net 96 procentai anglies dioksido.

Kariai Indonezijoje pradėjo neeilinę gelbėjimo operaciją. Jie leidosi ieškoti dingusio povandeninio laivo su 53 žmonių įgula. Laivas dalyvavo šaudymo pratybose Balio jūros akvatorijoje, tačiau vakar ryšys su juo nutrūko. Ir nuo paskutinio signalo iki šiol – jokio ženklo.  „Iki šiol mums nepavyko susisiekti su pavandeniniu laivu, nors paieška vykdoma labai intensyviai“, – sako Prabowo Subianto, Indonezijos gynybos ministras.

Ledui sukausčius vandens telkinius ir gausiai pasnigus, šviesa pro tokią dangą neprasiskverbia ir vandenyje sutrinka gamtos procesai. Aplinkosaugininkai ir gamtos mylėtojai periodiškai tikrina telkinius ir stebi situaciją. Kai kur deguonies kiekis drastiškai krenta ir jau artėja prie kritinės ribos. Blogiausia padėtis Kėdainiuose, kur jau vyksta gelbėjimo darbai.

Geriant kakavą pagerėja protinė veikla – taip yra dėl flavonolių, cheminių medžiagų, kurių gausu kakavos pupelėse.  JAV ir Jungtinės Karalystės tyrėjai pastebėjo, kad sveiki suaugusieji sunkias kognityvines užduotis atlieka geriau, jei geria kakavą, kurioje yra daug flavonolių.

Vyriausybei švelninant karantino sąlygas daugiau gyvybės atsiranda ir gatvėse bei viešosiose erdvėse. Sveikatos specialistai ir draudikai atkreipia dėmesį į tai, kad galiojant reikalavimui viešose vietose būtinai dėvėti veidą dengiančias kaukes, klaidos jas nešiojant gali turėti įtakos ir eismo saugumui, ypač – pėsčiųjų.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje atsirado tvirtinimų, kad šių metų masyvūs gaisrai kelia grėsmę „mūsų planetos žaliesiems plaučiams“ – didžiuliam miškų plotui, kuris sukuria ženklią deguonies kiekį, kuriuo mes visi ir kvėpuojame.

Arterijomis į skirtingas kūno dalis, nuo galvos iki kojų, teka kraujas ir deguonis. Kad kraujas ir deguonis būtų tinkamai varinėjami po kūną, arterijos turi būti sveikos. Tačiau daugelio žmonių arterijos ima kimštis. Tiesą sakant, pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro, kas 40 sekundžių JAV vienas žmogus patiria širdies smūgį, kurį gali sukelti ir užsikimšusios arterijos.

Tūkstančiai ligonių kasdien visame pasaulyje miršta dėl pragulų ir su jomis susijusių komplikacijų. Efektyvų sprendimą, kaip padėti sunkiai sergantiems, neįgaliems žmonėms, pasiūlė KTU startuolių inkubatoriuje „Startup Space“ įsikūrusi įmonė „Alovita“, kurianti analogų pasaulyje neturinčia funkcinę slaugos lovą su šoninio pavertimo funkcija, rašoma pranešime spaudai. „Idėja sukurti tokią lovą gimė iš asmeninių paskatų.

Manote aptikę tolimą Žemės dvynę? Neskubėkite džiaugtis. Deguonies kupina atmosfera, laikoma beveik užtikrintu gyvybės egzoplanetoje požymiu, gali egzistuoti ir negyvuose pasauliuose. Kol kas surasta daugiau nei 1750 egzoplanetų, iš jų keletas gyvenamoje zonoje; regione apie žvaigždę, kur gali egzistuoti skystas vanduo. Naujos kartos teleskopai turėtų gebėti „pauostyti“ egzoplanetų atmosferas, atskleisdami jų sudėti.

Bene primityviausi gyvūnai galėjo klestėti vandenyje, kuriame beveik nebuvo deguonies. Nauji tyrimai siūlo teoriją, jog kaip tik gyvūnų gausėjimas galėjo sukurti mūsų dabartinius, deguonimi prisotintus vandenynus, o ne atvirkščiai, kad deguonimi prisotinti vandenynai sukėlė gyvūnų gausėjimą. Į pintis panašūs pirmieji pasaulio gyvūnai galėjo išgyventi vandenyje, kuriame buvo itin mažai deguonies.

Sekmadienio vakarą į Šiaulių ligoninę iš namų atvežta leisgyvė kelių mėnesių mergytė, kurią, kaip įtariama, lovoje netyčia prispaudė neblaivus 45 metų tėvas. Kūdikiui nustatytas audinių deguonies badas. Jau nebekvėpuojantį vaiką išgelbėjo motina, pamačiusi, kad tėvas užgulė jį. Moteris laiku iškvietė medikus.

Žemės atmosferoje deguonis pradėjo kauptis daugiau nei prieš 3 milijardus metų, teigiama žurnale „Nature“ paskelbto Danijos mokslininkų tyrimo išvadose. Anksčiau mokslininkai manė, kad deguonis pirmą kartą Žemės atmosferoje susidarė maždaug prieš 2,4 mlrd. metų. Naujo tyrimo autoriai rėmėsi izotopų pasiskirstymo labai senose uolienose ir kituose geologiniuose mėginiuose analizės rezultatais.

Kornelio universiteto (Niujorkas, JAV) mokslininkai netyčia sukūrė ploniausią mokslo istorijoje stiklą, kurio storis siekia vos 2 atomus. Išradimą tyrėjai padarė atsitiktinai. Mėgindami pagaminti gryno grafeno, tyrėjai pastebėjo, kad pradėjo formuotis kažkokia, jų žodžiais tariant, „nesąmonė“. Išanalizavus ją paaiškėjo, kad tai yra plonytis silicio ir deguonies sluoksnelis – vos 2 atomų storio. Rekordą patvirtino Gineso rekordų knyga – nuo šiol tai yra ploniausias stiklas pasaulyje.

Mokslininkai surado deguonies daleles, kurias sušvirškus į kraują, galima išgyventi be kvėpavimo, rašo techwench.com. Bostono vaikų ligoninės mokslininkų komanda sukūrė mikrodaleles, kurios gali būti sušvirškiamos į žmogaus kraujotaką ir deguonimi prisotinti kraują. Tai gali pagelbėti, jei žmogui apribojama ar visai panaikinama galimybė kvėpuoti. Šis išradimas gali išgelbėti milijonus gyvybių kasmet.

Viso pasaulio didžiųjų miestų gyventojams nuolat stinga... deguonies. Kas jį atima? Orą nuolat teršia automobiliai, pramoninės gamyklos. Todėl mūsų organizmas dažnai patiria nuolatinę hipoksiją (deguonies stygių). Tai sukelia mieguistumą, galvos skausmus, stresą, kitus negalavimus.

Vanduo, visur vanduo – bet mažiausiai vienas baltymas gali veikti ir be šio šlapio dalyko. Baltymus galima priversti normaliai funkcionuoti ir nesant vandens, taip apverčiant ilgai gyvavusią biologinę dogmą.

JAV mokslininkai pranešė Saturno palydovo Dionės aukštutiniame atmosferos sluoksnyje aptikę deguonies. Šį atradimą padaryti padėjo NASA kosminio aparato „Cassini“ 2010 m. balandį surinkti duomenys. Tyrimų rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, pranešė NASA. „Cassini“ 2010 m. balandį buvo priartėjęs prie Dionės paviršiaus ir galėjo atlikti jos atmosferos tyrimus.

1999 metais medicinos studentė Anna Bagenholm iš Švedijos slidinėdama nukrito ir galva trenkėsi į storą ledą, dengusį kalnų upokšnį. Ledas neatlaikė ir ji įkrito į ledinį vandenį. Kai jos draugai po kelių minučių ją pavijo, virš 20 centimetrų storio ledo buvo matyti tik merginos slidės ir kulkšnys, rašo lifeslittlemysteries.com. A. Bagenholm surado oro kišenę ir 40 minučių stengėsi kvėpuoti po ledu, kol jos draugai bandė ją ištraukti. Tuomet nustojo plakti jos širdis.

Į poledinį Vostoko ežerą Antarktidoje prasigręžę Rusijos mokslininkai tikisi jame aptikti „nežemiškos gyvybės Žemėje“ atstovus. Polediniame Vostoko ežere Antarktidoje, kurį vasario 6 dieną 3 768 metrų gylyje pranešė pasiekę Rusijos Arkties ir Antarktidos tyrimų instituto Sankt Peterburge mokslininkai, gali gyventi tik visiškai šiuolaikiniam mokslui nežinomi organizmai, pareiškė Sankt Peterburgo (Rusija) Branduolinės fizikos instituto astrobiologijos grupės vadovas Sergejus Bulatas.

Nyderlandų mokslininkai nustatė, jog tai, kaip vaikai įsisavina žinias mokykloje, gali būti susiję su fiziniu aktyvumu, skelbia BBC. Žurnale „Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine“ rašoma, jog mokslininkai rado ryšį tarp fizinio aktyvumo ir gebėjimo mokytis. Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę 14 tyrimų, kuriuose dalyvavo per 12 tūkst. vaikų, duomenis.

Nepaprastai karštas ir smarkiai suspaustas Žemės branduolys yra dar atšiauresnis nei manė mokslininkai, rodo tyrimas. Anot jo, išoriniame branduolyje deguonis nėra plačiai paplitęs. Šis atradimas turi didelės svarbos mokslininkams bandant suprasti laikotarpį, kai telkiantis dulkėms ir medžiagai formavosi Žemė, praneša ouramazingplanet.com. Žemės branduolio sudėtį vis dar gaubia paslaptis. Dar pernai mokslininkai nustatė, kad jis turi dar vieną sluoksnį.

Tyrėjai teigia 2,5 mlrd. metų uolienų nuosėdose radę įrodymų apie pirmuosius deguonimi kvėpavusius organizmus. Šis pokytis, vadinamas Didžiuoju aplinkos oksidavimusi, prasidėjo tuomet, kai atmosferoje atsirado deguonies, elemento, būtino beveik visiems gyvūnams, taip pat ir žmonėms, rašo LiveScience.com. Nauja analizė rodo, kad Deguonies revoliucija prasidėjo prieš 2,48 mlrd. metų.

„Kai atviroje jūroje gilesniuose vandens sluoksniuose ima trūkti deguonies, jos traukiasi į ten esančias seklumas", – svarbiausią ichtiologų ekspedicijos įžvalgą įvardija Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys. Trijose projekto teritorijose – Klaipėdos, Klaipėdos–Venspilio ir Sambijos seklumose gylis yra maždaug 30–40 metrų, o tuo metu aplinkinėse akvatorijose jis siekia 70–80 metrų.

Britų geologas 48 valandoms užsidarys hermetiškoje patalpoje su augalais ir kvėpuos vien jų pagaminamu deguonimi. Plimuto universiteto profesorius Iainas Stewartas 12 kvadratinių metrų patalpą rugsėjo 16–17 dienomis dalinsis su dešimtimis specialiai parinktais augalais. Kambaryje taip pat bus hamakas, nešiojamasis kompiuteris ir dviratis-treniruoklis, praneša naujienų agentūra AFP.

Viena garsiausių pasaulyje alpinisčių, keturiasdešimtmetė austrė Gerlinde Kaltenbrunner, tapo pirmoji moteris pasaulyje, kuri be deguonies įkopė į 14 kalnų viršūnių, turinčių 8000 ir daugiau metrų. Pasaulyje iš viso yra keturiolika viršūkalnių, kurios vadinamos aštuontūkstantininkės: jų dydis siekia daugiau nei aštuonis kilometrus. Visos viršūnės yra Himalajuose. Austrė G.Kaltenbrunner tapo pirmąja moterimi, be deguonies baliono įkopusia į visas 14 aukštesnes nei 8 tūkst.

Esant dideliame aukštyje, net ir įgudusio alpinisto gebėjimai laisvai judėti išnyksta. Tačiau to priežastys slypi ne raumenyse, o smegenyse. Esant sąlygoms, kai deguonies tankis ore yra mažesnis, smegenys blokuoja judėjimo sugebėjimus tam, kad apsaugotų žmogų nuo potencialiai pavojingo įsitempimo. Raumenų nuovargio dideliame aukštyje priežastys tapo dažnų diskusijų objektu, rašo newscientist.com. Kai kurie mokslininkai pabrėžia fizinių pokyčių svarbą, tokių kaip pieno rūgšties susikaupimas.

Viskas, apie ką galvojate, ir viskas, ką jaučiate, atsispindi Jūsų veide. Kiekviena raukšlė yra susijusi su emocine bei fizine kūno būsena. Tai, kas atsispindi Jūsų veide, priklauso nuo daugelio gyvenimo veiksnių. Jeigu gyvenate atsiskyręs, dažnai kamuojamas slogios nuotaikos, Jūsų veidą paženklins vienatvės ir liūdesio žymės. Tačiau jei gyvenate harmoningai ir džiaugsmingai, tai taip pat atsispindės Jūsų veide.

Oras lėktuvo kabinoje nėra žalingesnis nei bet kurioje kitoje uždaroje erdvėje, pavyzdžiui biure, rašo „news.com.au“. JAV mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai prieštarauja ankstesnėms išvadoms, jog lėktuvo kabinos oras pasižymi didesniu pavojingų toksinų kiekių. Pasak jų, jo kokybė nesiskiria nuo oro, kuriuo kvėpuojame biure, kine ar traukiniuose, kokybės. „Infekcijos rizika padidėja visada, kuomet tik jūs esate uždaroje erdvėje.

Šalies ežeruose ir tvenkiniuose dėl deguonies stokos žūsta žuvys. Aplinkos ministerijos duomenimis, daugelio ežerų vandens temperatūra paviršiuje siekė 26-27 laipsnius, dėl intensyvaus fitoplanktono vystymosi sumažėjo vandens skaidrumas. Dėl vandens "žydėjimo" metu besikaupiančių organinių medžiagų gilesniuose vandens sluoksniuose, kurių nebepasiekia saulės šviesa, ėmė stigti deguonies.

Storas ledas, surakinęs ežerus, grasina juose gyvenančioms žuvims – joms pradeda trūkti deguonies. Padėtis blogėja dar ir todėl, kad gausiai sningant ledą užverčia šviesos nepraleidžiantis sniego sluoksnis, dėl kurio deguonies sintezė vandenyje sumažėja. Marijampolės žvejai jau įspėjo aplinkosaugininkus, kad pragręžus eketes Amalvo ežere iš jų sklinda nemalonus kritusių žuvų kvapas.

Paskutinį savaitgalį Vilniaus „Pasakoje“ šurmuliuojantis Tarptautinis Kauno kino festivalis žiūrovams paruošė kokybišką ir išbaigtą „Plataus kampo“ efektą. Taip pavadinta daugiausiai filmų apimanti festivalio programa desertui paliko unikalias, įsimintinas, Kauno žiūrovų jau įvertintas kino juostas.

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), bendradarbiaudama su Jono Meko vizualiųjų menų centru Vilniuje pradeda konceptualių parodų-projektų ciklą, savitai revizuodama, permąstydama ir aktualizuodama tarpdiscipliniškumo mene sampratą. Šį sociokonceptualų projektą 2008 m. gruodžio 18 dieną, 19 val.

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), bendradarbiaudama su Jono Meko vizualiųjų menų centru Vilniuje pradeda konceptualių parodų-projektų ciklą, aktualizuodama tarpdiscipliniškumo mene sampratą. Šį sociokonceptualų projektą gruodžio 18 dieną, 19 val.

Rugsėjo 5 - 7 dienomis jau ketvirtą kartą Klaipėdą sudrebins tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis “PLArTFORMA”. Šiemet festivalis grįžta prie savo tradicinio vietos ir trukmės formato: 3 dienas jis vyks Klaipėdos laivų remonto įmonės angaruose. Pagrindinė festivalio misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti įvairiapusį ir daugiašalį kultūrinį bendradarbiavimą bei kūrybiniais projektais apgyvendinti kadaise buvusias urbanistinės ir pramoninės paskirties teritorijas.

Rugsėjo 5 - 7 dienomis Klaipėdoje ketvirtą kartą vyks tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis “PLArTFORMA”. Šiemet festivalis grįžta prie savo tradicinio vietos ir trukmės formato: 3 dienas jis vyks Klaipėdos laivų remonto įmonės angaruose. Pagrindinė festivalio misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti įvairiapusį ir daugiašalį kultūrinį bendradarbiavimą bei kūrybiniais projektais apgyvendinti kadaise buvusias urbanistinės ir pramoninės paskirties teritorijas.

Birželio 28 ir 29 d. Palangos „Ramybės“ kultūros klube vyks seniai lauktas pasirodymas – Rolando Rastausko skaitymo performansas pagal rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo kultinę pjesę „Deguonis“. Prieš penkerius metus pasirodęs debiutinis Tomsko autoriaus ir aktoriaus I. Vyrypajevo spektaklis „Deguonis“ tapo naujojo rusų teatro vizitine kortele. Per pastaruosius metus I. Vyrypajevas įsitvirtino ne tik šiuolaikiniame rusų teatre, bet ir kine.

Kauno kameriniame teatre gegužės 19 dieną 18 valandą bus vaidinamas Teatro-festivalio „Baltyjskij dom“ spektaklis Ivano Vyrypajevo (Иван Вырыпаев) „Valentino diena“ («Валентинов день»).70-ųjų karta puikiai atsimena tų metų „topinę“ Michailo Roščino pjesę apie du jaunus įsimylėjėlius – „Valentinas ir Valentina“. Vienas madingiausių Rusijoje nūdienos dramaturgų I.Vyrypajevas, autorius garsios dramos „Deguonis“, parašė savotišką anos pjesės tęsinį.