daškiniai

Policijos atstovai pranešė sulaikę tris įtariamuosius dėl 2001 metais įvykdyto Remigijaus Daškevičiaus nužudymo. Sulaikant nužudymo organizavimu įtariamus asmenis dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai. Tad kaip atrodė paskutinės nužudytojo vyro gyvenimo akimirkos? Po beveik 20 metų trims Lietuvos piliečiams pateikti įtarimai dėl nužudymo veikiant organizuotoje grupėje.

1997–1999 metais Remigijus Daškevičius-Daškė rėmėsi ne tik nepriekaištinga reputacija, puikiu taisyklių žinojimu ar būtinu tokio lygio veikėjui „atributu“ – teistumu dėl turto prievartavimo, ne tik ryšiais aukščiausiuose šešėlinės ir realios valdžios sluoksniuose. Tais metais kriminalistams pavyko užfiksuoti jo pirmuosius kontaktus su įtakingais visuomenės atstovais.

Kai kalbama apie nusikalstamą pasaulį Kaune, visi mintimis sugrįžta į paskutinį XX a. dešimtmetį. Būtent tuo metu suklestėjo ir ėmė siautėti didžiausios laikinosios sostinės nusikalstamos grupuotės – tokios kaip „daktariniai“, „daškiniai“, „kamuoliniai“ ar „agurkiniai“. Bet šios gaujos vadeivoms ir bendražygiams išmirus, išsižudžius ar atsisėdus už grotų vietos pareigūnams pelnytos ramybės dar teko palaukti.

1989 metai pasižymėjo tolesniu Kauno kriminalinių grupuočių veiklos plitimu, padidėjusiu banditų įžūlumu ir augančiu jų veiklos meistriškumu. Tuo metu viešose vietose Kauno valdovais jautęsi nusikaltėliai šiurkščiais veiksmais siekė įbauginti visuomenę. Apie kriminogeninį Lietuvos TSR foną tuo metu byloja ir 1989-ųjų kovo 27-ąją Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Organizacinio inspekcinio skyriaus parengta slapta pažyma apie kovos su organizuotu nusikalstamumu Lietuvoje būklę.

Paskutiniame XX a. dešimtmetyje Kaune, savaime suprantama ne iš gerosios pusės, ryškiausiai „žibėjo“ dvi nusikalstamos grupuotės „daktariniai“ ir „daškiniai“. Nors šios grupuotės buvo gerai organizuotos, tačiau tarp jų narių neišvengta rimtų konfliktų. Stebėtis tuo nereikėtų, nes ten, kur sukasi milžiniškos pinigų sumos – draugystės greitai pasibaigia. Šįkart kriminalinė istorija apie tai, kaip tarpusavyje pinigų nepasidalijo „daškinių“ gaujos nariai.

Vieno kauniečio savaitgalį nufilmuoti vaizdai Partizanų gatvėje jau tampa kone įprastu vaizdu vietiniams gyventojams. Vėl liepsnoja garsioji su Daškinių gauja siejama pirtis ir šalia jos ūkinis pastatas, pilnas prikrautas sausų šakų. Vietiniai gyventojai ugniagesiams pasakojo, kad keliolika minučių prieš gaisrą teritorijoje slampinėjo grupė jaunuolių. Gyventojai pastebėjo, kad jie net buvo įlindę į pastato vidų, o po to netruko pasirodyti pirmieji dūmai.

Vieno kauniečio savaitgalį nufilmuoti vaizdai Partizanų gatvėje jau tampa kone įprastu vaizdu vietiniams gyventojams. Vėl liepsnoja garsioji su Daškinių gauja siejama pirtis ir šalia jos buvęs ūkinis pastatas, pilnas prikrautas sausų šakų. Vietiniai gyventojai ugniagesiams pasakojo, kad keliolika minučių prieš gaisrą teritorijoje slampinėjo grupė jaunuolių. Gyventojai pastebėjo, kad jie net buvo įlindę į pastato vidų ir netrukus pasirodė pirmieji dūmai. Tad, neatmetama tyčinio padegimo versija.

Edita Veržbickaitė Didžiulis gaisras naktį sunaikino nusikaltimais praeityje pagarsėjusios Daškinių grupuotės pirtį. Pastaruoju metu pastatas buvo beveik nenaudojamas, čia lankydavosi pamėgę išlenkti taurelę, ar poros, ištroškusios intymumo. Nors ugniagesiai į informaciją apie įvykį sureagavo žaibiškai, dvi valandas gesintas gaisras namą suniokojo nepataisomai. Ugnies liežuviai praėjusią naktį nepasigailėjo buvusios, nusikaltimais išgarsėjusios kauniečių Daškinių grupuotės pirties.

Buvusiam Daškinių boso verslo partneriui Rolandui Skopui nepasisekė apsaugoti sūnaus nuo įstatymų netoleruojamos veiklos. Pastarosiomis savaitėmis teismų slenksčius mina ne tik buvęs artimas 2001 metais iki šiol nenustatyto šaulio nužudyto Lietuvos bokso federacijos prezidento, Kauno Daškinių nusikalstamos grupuotės lyderio Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškės, draugas bei verslo partneris R. Skopas, bet ir jo sūnus Arijus Skopas.

Visa Lietuva stebi jau ne vienus metus Garliavoje besirutuliojančius įvykius, kurių epicentre yra mažoji mergaitė. Dėl teisės auginti mažametę aršiai kaunasi jos tėvo Drąsiaus Kedžio artimieji ir valstybės akylai saugoma motina Laimutė Stankūnaitė. Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žurnalistas rado sąsajų tarp garsiųjų Kauno žudynių ir Daktarų bylų.

Per pastaruosius dešimt metų Kauno kriminalistams ir prokurorams nepavyko atskleisti nė vienos Daškinių elito atstovų mirties nuo samdomų žudikų šūvių. Apie tai rašoma rytdienos laikraščio „Akistata“ numeryje.

Kauno apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį vienu iš Agurkinių grupuotės lyderiu laikomo kauniečio Tado Petrošiaus (30 m.), turinčio Tačkės pravardę byloje. Pastaruoju metu vis didesnį autoritetą garsiausioje pasatorojo meto Kauno nusikalstamoje gaujoje įgijantis T. Petrošius buvo teisiamas kaip įtariamasis dar 2001 metais įvykdęs vagystę.

Prieš 10 metų nežinomo snaiperio nušautas Lietuvos bokso federacijos vadovo Remigijus Daškevičius. Iki šiol neištirta užsakyta žmogžudystė – viena iš daugelio neatskleistų pastarojo dešimtmečio rezonansinių bylų. Viešojoje erdvėje netyla aistros ir diskusijos dėl paviešintų slaptojo liudytojo teiginių, esą iš anksto informuotos teisėsaugos viršūnės nesugebėjo užkirsti kelio tariamai Drąsiaus Kedžio 2009 metų spalio 5-ąją surengtoms žudynėmis.

Šiomis dienomis Lietuvos knygynus, prekybos centrus pasiekė papildytas ketvirtasis knygos „Tikroji Daktarų istorija“ leidimas. Dovana mafijos gerbėjams Lygiai po metų nuo mafijos bestselerio pasirodymo pradžios „Balsas.lt leidiniai“ pirmąją žurnalisto Dailiaus Dargio, rašančio kriminalinėmis temomis portale balsas.lt ir savaitraštyje „Balsas.

Kauno apygardos teisme vėl atidėtas stambios narkotikų gabentojų bylos nagrinėjimas. Šioje byloje už didelės apimties ekstazio kontrabandą teisiami devyni Kauno apskrities gyventojai ir vienas jokios pilietybės neturintis Olandijoje gyvenantis rusakalbis. Šį kartą teismo posėdyje negalėjo dalyvauti kaltinamojo Remigijaus Veiverio advokatas – jis atsiuntė pažymą, kad guli vienoje Kauno ligoninėje.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Kęstučio Dargužio, vėl nepradėjo nagrinėti didelio masto narkotikų kontrabandos bylos. Tarp šio kvaišalų kelio organizatorių yra minimas ir buvęs Daškinių gaujos autoritetas 41 metų Algirdas Antanynas, pravarde Antonis.

Pinigai gali viską. Taip Kaune imta kalbėti, kai po devynių mėnesių kalėjimo į laisvę grįžo išteisintas vienas įtakingiausių ir turtingiausių miesto nusikaltėlių 42-ejų Rolandas Dromantas, pravarde Ilgas. Jo ištikimam bendražygiui 37-erių Robertui Užukauskui, pagarsėjusiam Rublio pravarde, pasisekė kiek mažiau. Jam panaikintas kardomasis kalinimas, tačiau skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas metams ir šešiems mėnesiams.

Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti ypač didelės vertės svetimo turto prievartavimo bylą. Šioje byloje įtarimai buvo pateikti įtakingiausiems pastarojo meto Kauno šešėlinio pasaulio veikėjams, kadaise gyvavusios Daškinių grupuotės nariams – Robertui Užukauskui (36 m.), pravarde Rublis ir Rolandui Dromantui (42 m.), pagarsėjusiam Ilgo pravarde.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.