darius nicius

Pajūrio regioninis parkas ketina kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir paprašyti pinigų jūriniam tiltui prie Karklės kaimo įrengti, ketvirtadienį rašo „Lietuvos žinios“. Tiltas būtų statomas prie Cypos upelio žiočių, kur jau dabar yra vadinamasis slipas priekrantės žvejų laiveliams į jūrą nuleisti. „Žvejai vargsta norėdami iškrauti ir pakrauti laimikį, nes jiems tenka iki juosmens bristi į vandenį.

Karklėje, kraštovaizdžio draustinyje, galimai klastojant archeologinių tyrimų duomenis, išdygo gyvenamasis namas. Negana to, čia užsimota kurti visą gyvenvietę ant neva rastų senų pamatų. Archeologai įtarimų kratosi ir sako, kad taip siekia susidoroti konkurentai. Reportaže matomas dviaukštis namas Karklėje vidury laukų išdygo prieš trejus metus. Vieta – rami, pro langus matyti Plazės ežeras, netoli jūra, tik viena problema: ši teritorija – saugoma.

 Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Karklėje šalia Klaipėdos gyvenantys žmonės su baime stebi kaip kiekviena audra graužia kopą, ant kurios yra vienintelės ant jūros kranto išlikusios etnografinės kapinaitės. Atsirado siūlančių imti ir patiems kopą tvirtinti rieduliais, tačiau aplinkosaugininkai ragina palaukti mokslininkų rekomendacijų. Kultūros paveldo specialistai sako, kad pirmieji kapai ant šios kopos atsirado dar 18 amžiuje.

 Neprižiūrimas valstybės saugomas XIX amžiaus Klaipėdos rajono Kalotės kaimelio vokiečių kapines nebe pirmą kartą ėmė rausti kapų plėšikai, rašo „Lietuvos žinios“. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas sako, jog bus kreipiamasi į policiją dėl palaikų išniekinimo. Kapinės patenka į Pajūrio regioninio parko (PRP) teritoriją, tačiau ši institucija nenori prisiimti atsakomybės dėl jų apsaugos.

Viena iš dviejų prie Baltijos jūros išlikusių vaikų stovyklaviečių, Karklės "Žilvitis", pirmąją stadiono žemės užvaldymo bangą atlaikė, tačiau nesulaukusi valstybės pagalbos ilgainiui gali virsti privačių statybų aikštele. Praeitą savaitę žvalgytis po Karklę, Pajūrio regioninio parko kopas - ar įmanoma be didelės žalos gamtai įkurti žvejų uostelį - Klaipėdos rajono politikai pradėjo nuo privačiais interesais apraizgytos pajūrio vietos - vaikų poilsiavietės.

Priemiesčio kompleksų kankinamas Klaipėdos rajonas priešinasi ūkinei veiklai net tada, kai Gargždams siūloma už dyką atgaivinti istorinę Karklės gyvenvietę, Europos Sąjungos žuvininkystės sektoriaus pinigais įrengiant universalų uostelį. Pagal Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politiką Lietuvos pajūrio ruože kas 20-25 kilometrus turėtų atsirasti 4 prieplaukos žvejų valtims ir pramoginiams laiveliams. Tokiai infrastruktūrai 2007-2013 metų biudžete skirta 12 mln. eurų (per 40 mln.

Pajūrių parkų vadovai nebežino kaip tramdyti keturračių vairuotojus, praneša LNK „Žinios“. Pastarieji, atšilus orams, važinėjasi ne tik saugomomis pievomis, bet ir pajūriu, taip ardydami erozijos jau ir taip pažeistas kopas. Darius Nicius, Pajūrio regioninio parko direktorius piktinosi:„Būna, kad ties Giruliais, ar ties Karkle net organizuojamos jų kroso varžybos, kas užvažiuos greičiau į kopą. Dauguma keturračių neregistruoti, tad nustatyti jų savininkus neįmanoma.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija užsimojo sutramdyti keturračiais motociklais kopas pajūryje siaubiančius ir pakrantes ardančius asmenis. Labiausiai šis transportas žaloja Pajūrio regioninio parko teritoriją ir Minijos pakrantes. Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius sakė žinąs, jog kopomis dažniausiai laksto tie patys iš matymo žinomi 15 asmenų, tačiau jie esą nesugaunami.

Pajūrio regioniniame parke dviračių taku važiuojančius dviratininkus terorizuoja visureigiais „lakstantys“ pasieniečiai. Šie aiškina atliekantys tarnybines užduotis. Vakarų Lietuvoje nuo Rusnės iki pat Būtingės vingiuojanti dviračių trasa - pirmoji šalyje oficialiai įteisinta ir paženklinta dviračių trasos bei automobilių eismą draudžiančiais ženklais. Atskiri ruožai padengti tam tikro storio asfalto danga, kuri nepritaikyta didelėms apkrovoms ir intensyviam automobilių eismui.

Klaipėdos rajono policija pranešimą apie pajūrio miške salvėmis aidinčius šūvius gavo šeštadienį apie pirmą valandą dienos. Gyventojai nebe pirmą kartą piktinosi buvusio Seimo nario, verslininko Antano Boso elnyne Karklėje rengiamomis pramoginėmis medžioklėmis. „Šūviai tokie, kad langai drebėjo. Pliekė nuo devynių ryto. Įspūdis toks, kad karas Gazos ruože prasidėjo. Pasirodžius žurnalistams ir policijai, šūviai liovėsi. Garsas kaip iš patrankos buvo.

Laukinius paplūdimius užkariauja netradicinius pomėgius propaguojantys žmonės. Jie norėtų, kad čia būtų įteisinta vieta ekstremalioms pramogoms ir netgi gyvūnų pliažai, rašo dienraštis „Klaipėda“. Pajūrio savivaldybėms priklauso per 30 kilometrų neįteisintų, laukiniais vadinamų paplūdimių, kuriuose nėra jokios infrastruktūros.

Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas, pernai laimėjęs teismo procesą dėl šmeižto prieš du žurnalistus, rengiasi naujam mūšiui dėl savo garbės, pirmadienį rašo "Lietuvos žinios".Aplinkos ministerijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovei Rūtai Baškytei viešai pareiškus, jog S.Stulpinas yra bandęs pasinaudoti savo tarnybine padėtimi, kad gautų galimybę intensyviau užstatyti žmonos Janinos Stulpinienės žemės sklypus, šis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.