darbo našumas

Lietuvoje darbo našumas (pašalinus kainų pokyčio įtaką) praėjusiais metais ūgtelėjo 6,7 proc. – sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tai ypač gera naujiena turint omenyje, kad mūsų rezultatas 2015 ir 2016 metais buvo prasčiausias po Graikijos – darbo našumas buvo smukęs atitinkamai 0,7 ir 1 procentu. Šiemet darbo našumas didės šiek tiek lėčiau negu pernai, bet augimas bus vienas iš didesnių ES dėl augsiančios ekonomikos, skatinamos didesnių investicijų, bei mažėjančio užimtųjų skaičiaus.

Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka. „Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

Lietuvos ekonomika auga, nedarbas mąžta, atlyginimai didėja. Tačiau jau ne pirmus metus ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad darbo našumo rodikliai atrodo itin prastai. Tikinama, kad tokia situacija pažabos atlyginimų augimą arba – kas labiau tikėtina – privers kilstelėti paslaugų ir prekių kainas. Paslaugų kainos kyla greičiau nei tikėtasi Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, 2012–2016 m. darbo užmokestis kilo 19 proc., tuo metu darbo našumas – tik 2,9 proc.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Nepriimtas ir nuolat keičiamas Darbo kodeksas, didžiulis darbuotojų apmokestinimas ir biurokratinė našta – skaudžiausios Lietuvos konkurencingumo vietos. Ir jei prieš 6 metus mūsų rodiklis nebuvo toks blogas, kol mes stovėjome vietoje, kitos šalys ne tik mus prisivijo, bet ir aplenkė.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spręsti darbo rinkos problemas, konkrečiai mažėjančią darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus problemą, taip pat gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti technologijų kūrimą bei jų įsisavinimą.

Lėtas darbo našumo augimas turtingose šalyse stabdo ekonomikos augimą bei mažina galimybes didinti atlyginimus, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Norvegijoje. Pasak Haraldo Magnuso Andreasseno, nedarbas daugelyje turtingųjų pasaulio šalių yra žemesnis nei normalus (apie 4-6 proc.) nedarbo lygis, ir ši tendencija turėtų išlikti ateityje. Pasak ekonomisto, nors bedarbiams tai gera žinia, tačiau neigiamai atsiliepia ekonomikai, mat ne tik trūksta darbuotojų, bet ir jų našumas auga lėtai.

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Dažnam lietuviui nusvyra rankos išgirdus, kad į Daniją ar Airiją išvykę tautiečiai ten uždirba 4 ar net 5 kartus didesnius atlyginimus negu Lietuvoje. Tuomet kyla pagrįstas klausimas: o kada ir mes Lietuvoje tiek uždirbsime? Atsakymas paprastas ir tuo pačiu sudėtingas – tada, kai pasivysime turtingesnes Europos šalis pagal darbo našumą. Atlyginimai lygu našumui Dažnai darome klaidą darbo jėgos našumą prilygindami darbuotojų darbštumui.

Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso (angl. work-life balance) koncepcija atsirado jau XIX amžiuje ir itin išpopuliarėjo XX – ajame: tai gebėjimas atitinkamai paskirstyti prioritetus bei rasti pusiausvyrą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo. Tačiau interneto eroje darbo ir laisvalaikio pusiausvyros samprata pakito – mūsų dienomis profesinis gyvenimas su asmeniniu gyvenimu yra persipynęs ir sunkiai atsiejamas vienas nuo kito.

Kodėl dirbdami geriau didesnių algų taip ir nesulaukiame? Todėl, kad nemokame jų išsireikalauti.

Jau ne vienus metus besitęsiantys debatai apie tobulą darbo vietą ir grafiką pasiekė dugną. Po to, kai tokios lanksčios kompanijos kaip „Yahoo“ ar „Best Buy“ uždraudė dirbti iš namų, atsirado įmonių, pasekusių jų pavyzdžiu. Paskutiniai tyrimai rodo, kad įmonės darbo iš namų nebesiūlo, rašo businessinsider.com. Paskutinių keturių metų rodikliai parodė, kad įmonės sustojo ir negali apsispręsti - leisti dirbti iš namų ar ne.

Senėjanti visuomenė bei daugelyje valstybių atitolinamas pensinis amžius reiškia, kad ateityje mums teks dirbti ilgiau nei mūsų tėvams. Tokia tendencija vis dažniau vadinama tiksinčia demografine laiko bomba. Šiandien rytojui Vokietijos gamintojai, konkrečiai tokios bendrovės kaip BMW, negarsėja ekscentriškais poelgiais, ypač kai tai kainuoja 40 tūkst. eurų.

Minimalios algos kėlimas iki 850 litų – tik pirmas žingsnis gerinant Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas ir siekiant balanso tarp infliacijos, darbo našumo ir užmokesčio. Minimalios algos augimas galėtų būti paskata atlyginimus didinti ir daugiau uždirbantiems žmonėms. Juo labiau, kad atlyginimu Lietuvoje šiuo metu patenkintas yra vos kas ketvirtas gyventojas, o situacija Lietuvos įmonėse, galinčiose pasiūlyti naujų ir patrauklesnių darbo vietų, nėra tokia jau prasta.

Ketvirtadienį Seimo plenarinėje sesijoje numatytas Darbo kodekso 187 str. pakeitimo priėmimas. Priėmus šią pataisą, jei Trišalė taryba nepateikia siūlymo, tokiu atveju minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nustatytų Seimo nariai, atsižvelgdami į infliaciją. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks principas užprogramuos reguliarų MMA didėjimą ir  pareikalaus didinti MMA net ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Didžiąją laiko dalį darbuotojai praleidžia dirbdami biuruose ir dažnai patiria stresą bandydami suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Pirmą kartą Lietuvoje organizuojama lanksčiojo darbo stiliaus diena darbuotojus paskatins naudotis nuotolinio darbo galimybėmis ir suderinti darbą su laisvalaikiu bei šeima.

Šalies ūkyje pernai per vieną dirbtą valandą vidutiniškai buvo sukurta 37,34 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,58 lito daugiau nei 2010-aisiais. Per metus vienas užimtasis sukūrė 69 346 litus bendrosios pridėtinės vertės.

Minčių lietaus (angl. brainstorm) naudojimas versle pastaruoju metu susilaukia vis daugiau kritikos. Esą verslas per daug pasitiki šia grupine idėjų generavimo priemone, kurioje intravertai lieka neišgirsti, „Forbes“ cituoja Lindą Stewart, pasaulinės lyderystės vystymo įmonės „Interaction Associates“ įmonės generalinę direktorę. Tačiau straipsnio autorė gina minčių lietaus būdą.

Lietuvos statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pernai nedarbas šalyje sudarė 15,4 proc., arba 2,4 proc. mažiau nei 2010-aisiais. Nepaisant to, ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc., o kas dešimtas jaunas (15-24 metų amžiaus) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje ir sumažėjo 2,2 proc.

Statistiniai duomenys rodo, kad lietuvių darbo našumas siekia maždaug 62 proc. to, kiek vidutiniškai sukuria kitų ES šalių dirbantieji. Ekspertų teigimu, tai netiesa – rodiklis neatspindi realybės. Darbo paieškos specialistai pabrėžia, kad žmonės darbe net neturi laiko žvalgytis, ką veikia kolegos, praneša LTV „Šiandien“. Beveik pusė iš apklaustų, daugiausiai biuruose dirbančių, Lietuvos gyventojų sako nesigilinantys, ką veikia jų kolegos.

Psichologų Gregory Feisto ir Michailo Čikšentmichalio teigimu, didžioji dalis kūrybingų žmonių yra intravertai, nes vienu metu jie gali susitelkti tik ties viena užduotimi, rašo „Business Insider“. Mokslininkų atradimas turėjo didžiulės įtakos architektams, kuriantiems darbo erdves biuruose. Tyrimas atskleidė, kad atviruose biuruose kūrybingi žmonės jaučiasi išsiblaškę, sutrikę ir nesaugūs.

Ko, gero, įsitaisius savo darbo vietoje, apsikabinus kavos puodelį ir susimąsčius, kasdienės mintys nelabai skirsis viena nuo kitos: „Eh... Ir vėl darbo diena... Vadovas karsis ant galvos su pareiškimais, kad per mažai dirbu... O dar ir pirmadienis.

Rusijos premjeras užsibrėžė „ambicingą tikslą“ – per dešimtmetį pasiekti, kad Rusija taptų viena iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikų. „Numatėme ambicingą tikslą per artimiausią dešimtmetį paversti Rusiją viena iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikų“, – 100-ojoje Tarptautinės darbo organizacijos konferencijoje Ženevoje kalbėjo Vladimiras Putinas. „Kalbant apie BVP vienam gyventojui, sieksime jį padidinti nuo 19,7 tūkst. iki daugiau kaip 35 tūkst. dolerių vienam žmogui“, – pridūrė jis.

46 proc. europiečių beveik ketvirtadalį darbo laiko praleidžia kūną varginančioje arba skausmingoje padėtyje ir dėl to jiems kyla ilgalaikių sveikatos sutrikimų pavojus, rodo Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ atlikto tyrimo duomenys.

Pirmą kartą išrinktos produktyviausios bendrovės Baltijos šalyse. Tarptautinė tyrimų bendrovė ,,Profiles International“ skelbia, kad pagal bendrą produktyviausių įmonių skaičių Lietuva ir Latvija turi po 11 sričių lyderių, Estijoje veikia 7 savo srityse produktyviausiomis pripažintos bendrovės.

Tikriausiai ne vieną kartą teko girdėti sąvoką sąmoningumas, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kas tai? Sąmoningumas. Kas tai? Asmenybės sąmoningumo ugdymo centro vadovė Nerija Kondratenko labai dažnai susiduria su žmonėmis, kurie visai nežino, kas yra sąmoningumas arba šios savokos reikšmę painioja su intelektu. Anot moters, sąmoningumas ir intelektas (IQ) yra du visiškai skirtingi dalykai.

Pasaulio futbolo čempionato rungtynių rezultatai tiesiogiai veikia darbuotojų efektyvumą, rodo HP užsakymu 11 Europos valstybių atliktas tyrimas. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių rytais po rungtynių, pasibaigusių jų nacionalinės futbolo rinktinės pergale, tikino dirbantys efektyviau ir produktyviau.

Šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą 2009-aisiais vidutiniškai buvo sukurta 30,95 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,40 lito mažiau nei 2008 metais. Pernai vienas užimtasis sukūrė pridėtinės vertės už 58 242,59 lito, praneša Statistikos departamentas.