danielius serapinas

Ilgas sėdėjimas, kad ir prie darbo stalo, skatina greitesnį senėjimą. Pasirodo, užtenka vos dviejų valandų nepertraukiamo sėdėjimo ir – mūsų senėjimą lemiančios chromosomų kojelės telomerai – nubyra ir taip nė patys nenumanydami senstam sparčiau. Tad ko imtis? Kiek valandų sėdite darbe prie stalo? O kada nuo jo atsistojate, tik pietauti? Pasirodo, toks ilgas sėdėjimas yra pavojingas. Mat nuo ilgo sėdėjimo greičiau senstame. Apie ką mes čia? Ogi pradėkim nuo pradžių.

Mityba, vaistai, aplinkos radiacija, rūkymas, alkoholis ir net emocijos – tai išoriniai neigiami veiksniai, darantys didelę įtaką galimybėms pastoti, todėl ne veltui moterys, pradėjusios svajoti apie atžalą, ryžtingai imasi pokyčių. Vis dėlto, viskas ne taip paprasta, mat kiaušialąstė tiek teigiamą, tiek neigiamą aplinkos poveikį kaupia visą savo gyvavimo laikotarpį. Tuo tarpu būsimiems tėčiams yra kiek paprasčiau – per 3 mėn.

Gydytojų specialistų teigimu, jau kurį laiką amžius nebėra pagrindinis rodiklis, vertinant galimybę susilaukti vaikų. Statistikos departamento duomenimis, kasmet stipriai auga gimdančių sulaukus 35–39 m., taip pat 40–44 m., o mažėja – susilaukiančių atžalų iki 24 m. Stiprėjant pasaulinei mažėjančio gimstamumo tendencijai, svarbi yra kiekviena gyvybė, tad šiandien pagrindinė gydytojų užduotis – padėti šiuolaikiškoms ir kruopščiai viską planuojančioms šeimoms susilaukti vaikų.

Planuojantys šeimos pagausėjimą jau ne kartą turbūt girdėjo, kad gydytojai abiems tėveliams rekomenduoja bent 3 mėnesius iki pastojimo vengti žalingų veiksnių, pakoreguoti savo mitybą ir fizinį aktyvumą. Vieną metų ketvirtį šeima gali gyventi tokiu ritmu, bet vėliau būsimos mamos kalendorių pripildo daugybė naujų užduočių, veiklų ir sveikatos patikrų. Gydytojo genetiko dr.

Jei gydytojas galėtų paklausti paciento tik vieno klausimo tam, kad įvertintų jo sveikatą, klausimas visada būtų toks pat – kiek jums metų? Būtent amžius yra didžiausias rizikos veiksnys lėtinių ar su metais susijusių ligų plėtimuisi. Higienos instituto duomenimis, 2015-aisiais 45 metų ir vyresnių asmenų dažniausia mirtingumo priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos, antroje vietoje – piktybiniai navikai. Tuo tarpu asmenų iki 44 m. dažniausia mirtingumo priežastis buvo tik išorinės priežastys.

Sparčiai tobulėjant moksliniams tyrimams ir gerėjant jų tikslumui, nėščiosios dar prieš gimdymą turi galimybę sužinoti daugybę aktualios informacijos apie vaikelio sveikatą ir atitinkamai pasiruošti jo gimimui. Vis dėlto prenataliniai nėščiųjų tyrimai nėra vienareikšmiai dėl vieno svarbaus dalyko – rizikos nėščiajai ir vaisiui. Ar egzistuoja „saugus“ kelias, norint maksimaliai įvertinti vaisiaus būklę, ir ką rinkdamasi tyrimus turi žinoti kiekviena nėščioji, pasakoja gydytojas genetikas doc. dr.

Pasaulyje sparčiai ryškėjant tendencijai vaikų susilaukti vyresniame amžiuje, nerimą vis garsiau išreiškia genetikai. Noras atidėti šeimos pagausėjimą dėl socialinių veiksnių, studijų ar karjeros, taip pat kasmet pasaulyje didėjantis nevaisingumo atvejų skaičius signalizuoja apie rimtą padėtį – senstant tėvų organizmui, dažnėja vaikų genetinių ligų rizika.

Seime diskutuota apie negimusių vaikų apsaugos įstatymo priėmimo svarbą. Pasisakę politikai ir medicinos srities specialistai sutarė dėl vieno – žmogaus gyvybę reikia saugoti nuo pat jos užsimezgimo. Duomenų apie praėjusiais metais atliktų abortų skaičių dar nėra, tačiau 2011-aisiais moterų noru bnutrauktos net 6043 gyvybės.