dalkia

Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos koncerno „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų. Anksčiau skelbta ieškinio suma buvo per 400 mln. eurų. „Kalbant apie arbitražo poziciją, mūsų ieškinys yra 560 mln. eurų šilumos tinklų ir miestiečių naudai. Tai yra ta suma, kurios mes reikalaujame.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą, išnagrinėjusi savivaldybės ir Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) susitarimą su rizikos kapitalo fondu „Profile Investment“ dėl tarptautinio arbitražo su „Vilniaus energija“ ir Prancūzijos koncernu „Veolia“ finansavimo ir nenustačiusi viešojo intereso pažeidimo. Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės, sprendimas atsisakyti inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą priimtas sausio 30 dieną.

Rinkimuose reta tokių intrigų, kokia laukia Vilniaus miesto gyventojų antrajame savivaldos rinkimų ture. Čia į mero postą pretenduoja dabartinis meras Remigijus Šimašius ir buvęs meras Artūras Zuokas. Kadangi abu kandidatai aktyviai vykdo savo rinkimines kampanijas gerokai sutirštindami spalvas ar pagražindami savo Vilniuje nuveiktus darbus, portalas tv3.lt kviečia susipažinti su didžiausiais abiejų kandidatų pasiekimais ir klaidomis.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį dėl senaties nutraukė buvusių Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ vadovų baudžiamąją bylą dėl kaltinimų sukčiavimu ir kitų galimų nusikaltimų manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis. „Baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui, kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus panaikinti“, – posėdyje paskelbė teisėja Virginija Švedienė. Nutartis per per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vašingtono arbitraže sprendžiasi „Veolios“ 100 mln. eurų ieškinio prieš Lietuvą likimas. Paaiškėjus, kad prieš Lietuvą parodymus davė buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė, energetikos ekspertas tvirtina, tai gali nulemti sprendimą ir, deja, Lietuvos nenaudai.

Prezidentūra teigia nekomentuojanti ir ragina susilaikyti kitus nuo komentarų apie šiuo metu tarptautiniame Vašingtono arbitraže nagrinėjamą ginčą tarp Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir Lietuvos. Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sako, jog buvusi Kainų komisijos pirmininkė nesugebėjo pasiekti, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų. „Noriu pasakyti, kad šiuo metu vyksta arbitražas.

Savivaldybės valdomiems Vilniaus šilumos tinklams perimant šilumos ūkį iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“, šilumos kaina nuo balandžio sostinės gyventojams turėtų išaugti apie 6 procentais. Kaina ūgtels, nes iš jos nebebus išskaičiuojama dalis už „Vilniaus energijos“ 2012-2014 metais nepagrįstai surinktas lėšas.

Stokholmo arbitražas mažiau nei savaitei atidėjo sprendimą paskirti nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertą, kurio paprašė Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“, nesutinkanti su Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) parinktais vertintojais.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas neatmeta galimybės, kad miesto valdžia teiks priešpriešinį ieškinį Vilniaus šilumos ūkį valdančiam Prancūzijos koncernui „Veolia“ - jis būtų teikiamas tam pačiam Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone, kuriam maždaug 100 mln.

Vilniaus valdžia sieks, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma bendrovė „Vilniaus energija“, kuri kitąmet turi grąžinti nuomojamą šilumos ūkį savivaldybei ir jau pateikė Lietuvai maždaug 100 mln. eurų vertės ieškinį, pati sumokėtų miestui už nuvertėjusį turtą.

Prancūzijos bendrovės „Dalkia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“ privalo sumokėti 19,004 mln. eurų baudą, o su ja susijusi Estijoje registruota biokuro tiekėja „First Opportunity“ (buvusi „Bionovus“) - 3,529 mln. eurų. „Vilniaus energija“ pranešė sprendimą skųsianti teismui.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma „Vilniaus energija“, ketinant atleisti daugiau nei 100 darbuotojų, pertvarko pareigybes. Pasak įmonės energetikų profesinės sąjungos vadovo, tokia praktika taikoma ne pirmą kartą, todėl žmonės nesijaučia nesaugiai. Vidas Bauševičius sako, kad panašią praktiką įmonė yra taikiusi ir anksčiau, kai šilumos ūkį perėmė „Dalkia“, todėl darbuotojams tvarka žinoma.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir Vilniaus šilumos ūkį perimsiančios įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nesutarimai gali pasiekti tarptautinį arbitražą, sako VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas, Vilniaus tarybos narys konservatorius Arvydas Sekmokas. „Aš manau, kad žiūrint į tai, kokias pretenzijas dėl galimai padarytų investicijų reikš „Vilniaus energija“, tas gali atvesti prie tarptautinių arbitražų.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma šilumos gamybos įmonė „Vilniaus energija“ kol kas neskelbia, kas dalyvauja naujame karšto vandens skaitiklių įrengimo konkurse. Kai kurie potencialūs dalyviai sako jame nedalyvavę dėl specifinių, konkrečiam tiekėjui sukurtų sąlygų. Tikėtina, kad konkurse vėl dalyvauja „Icor“ grupės bendrovė „Axis Industries“ - jos ir „Vilniaus energijos“ iki 50,8 mln.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai šilumos tiekimo įmonei „Vilniaus energija“ pradėjus pirkti pigesnes dujas iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, šiluma kovo mėnesį neatpigo - atvirkščiai, ji išaugo beveik 7 proc. Bendrovės atstovas sako, kad kainoje jau atsispindi iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo perkamos brangesnės dujos. „Nuo kovo 1-os dienos kainoje ėmė atsispindėti privalomai iš SGD terminalo perkamos dujos.

Agnė Skamarakaitė, Deividas Jursevičius, speciali LRT Radijo laida „Kandidatų į merus debatai tiesiogiai per LRT Radiją“, LRT.lt Jei Kaune viskas vyks taip, kaip vyko 25 metus, jo vizija labai liūdna, todėl būtų gerai, jei miestas atrodytų taip, kaip šiandien atrodo Druskininkai. Tokios nuomonės laikosi kandidatas į Kauno merus Visvaldas Matijošaitis.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo sutarties su „Dalkia“ užbaigimo procedūras ir šilumos ūkio turto perėmimo procesą – Savivaldybės sudaryta speciali darbo grupė susitiko su bendrovės „Vilniaus energija“ atstovais ir aptarė būsimus darbus. Vilniaus miesto savivaldybė sutartį su Prancūzijos kompanija „Dalkia“ dėl šilumos ūkio nuomos sudarė 2002 metų pavasarį. Šilumos ūkis buvo išnuomotas 15-os metų laikotarpiui. „Mūsų laukia nelengvas ir ilgas darbas.

 Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos kaina spalį daugiausiai šoktelėjo Kaune, o brangiausia šiluma tarp didmiesčių yra Vilniuje. Iš penkių miestų šiluma pinga tik Šiauliuose. „Kauno energija“ spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, šilumos kainą padidino 22,3 proc. iki 20,47 cento už kilovatvalandę (kWh), o „Vilniaus energija“ - 12,5 proc. iki 22,82 cento.

Europos Komisija (EK) suteikė daugiau laiko kelioms Lietuvos elektrinėms įgyvendinti taršos mažinimo projektus - Vilniaus ir Kauno bei dar kelios šalies elektrinės galės modernizuoti įrenginius iki 2020 metų birželio pabaigos. Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė BNS patvirtino, kad EK priėmė Lietuvai palankų sprendimą.

Siekiant, kad Vilniaus šilumos ūkis nuo 2016 metų atitiktų sugriežtintus Europos Sąjungos (ES) taršos reikalavimus, Vilniaus taryba trečiadienį iš esmės leido Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomai šilumos tiekimo bendrovei "Vilniaus energijai" investuoti į taršos mažinimo priemones. Trečiadienį miesto taryboje pritarta klausimo pateikimui, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas artimiausiame posėdyje.

Vilniaus taryba trečiadienį dar kartą svarstys, ar Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomai šilumos tiekimo bendrovei "Vilniaus energijai" leisti investuoti į taršos mažinimo priemones, siekiant, kad sostinės šilumos ūkis nuo 2016 metų atitiktų sugriežtintus Europos Sąjungos (ES) taršos reikalavimus. Anksčiau tokiam siūlymui sostinės taryba keliskart nepritarė.

Atnaujinta ir biokuru kūrenama Vilniaus termofikacinė elektrinė pagamintų trečdalį elektros, kurią galėtų pagaminti atominė elektrinė, teigia Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Tačiau "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas tikina, kad dideli pajėgumai nėra elektrinės rekonstrukcijos tikslas. "Po modernizacijos trečiojo TEC (termofikacinės elektrinės - BNS), būtų galima gaminti elektros energiją, kurios kaina atitiktų rinkos kainą ir tokiu būdu mums nereiktų importuoti elektros.

Vilniaus taryba trečiadienį dar kartą nepritarė siūlymui Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomai šilumos tiekimo bendrovei "Vilniaus energijai" leisti investuoti į taršos mažinimo priemones, siekiant, kad sostinės šilumos ūkis nuo 2016 metų atitiktų sugriežtintus Europos Sąjungos (ES) taršos reikalavimus. Vilniaus savivaldybės Energetikos skyrius siūlė pakeisti 2002 metais pasirašytą sutartį su "Vilniaus energija" ir "Dalkia" bei įpareigoti įmonę investuoti dar 72,5 mln.

 Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma bendrovė "Vilniaus energija" tikina, kad ji nesidera su Vilniaus valdžia dėl šilumos tinklų nuomos sutarties pratęsimo, o patvirtinti beveik 73 mln. litų investicijas prašoma tik dėl Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Savivaldybės atstovas sako, kad "Vilniaus energija" nebeinvestuos į biokuro katilus. "Šiandien įsipareigojimas ES sumažinti taršą sostinėje išlieka aktualus ir privalomas vykdyti. Bendrovė investuos 72,5 mln.

Kuo arčiau rinkimai, tuo mažiau norisi reikšti nuomonę politinėmis temomis, o už kiekvieno įvykio pradedu įžvelgti paslėptą politinę reklamą. Panašiai ne vienas komentatorius bandė interpretuoti ir vieną po kito viešojoje erdvėje pasipylusius pranešimus apie pradėtą Druskininkų mero Ričardo Malinausko veiksmų tyrimą Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė naujo 48 MW galios biokuro katilo statybų vietoje šiuo metu neeksploatuojamo garo katilo Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.2.  Naujajame biokurą deginsiančiame katile gaminama šiluma būtų dvigubai pigesnė nei iš dujų. Biokuro panaudojimas leis sumažinti šilumos kainą vilniečiams maždaug 5 procentais bei prisidės prie klimato taršos mažinimo.

Vilniuje biokuro jėgaines taikosi statyti dvi kompanijos – prancūzų „Dalkia“ ir suomių „Fortum“. Tačiau ekspertai teigia, kad sostinėje nereikia nei vienų, nei kitų. Pagal viešumai pateiktas investicijų pirmąsias gaires su lietuvių koncernu „Icor“ dirbančios prancūzų kompanijos „Dalkia“, valdančios „Vilniaus energiją“, 300 MW jėgainė kainuotų apie 500 mln. litų.

2011 metų pradžioje sostinės gyventojai turėjo realią galimybę iš esmės keisti padėtį Vilniuje. Žmonės galėjo pasiekti, kad miestas būtų atsakingiau valdomas ir tvarkomas, būtų paisoma viešojo intereso, sumažėtų šildymo kainos ir t.t. Tačiau rinkėjai per savivaldybių tarybų rinkimus gausiai ir noriai balsavo už tuos, kurių pastangomis prieš beveik 10 metų Vilniaus šilumos ūkis vilniečiams nusikalstamai nenaudingomis sąlygomis buvo išnuomotas tariamai užsienio investuotojams, o realiai visiems ži...

Sostinės taryba trečią kartą ėmėsi „Vilniaus energijos“ akcijų perleidimo koncerno „Dalkia“ antrinei bendrovei „Societe Valmy Defense 22“ klausimo. Pristatydamas klausimą, meras Artūras Zuokas tvirtino, esą visi anksčiau opozicijos išsakyti nuogąstavimai yra be pagrindo. Meras taip pat nedelsiant paskelbė balsavimą, neleisdamas pasisakyti niekam iš opozicijos. Opozicija žadėjo palikti posėdžių salę ir žlugdyti balsavimą, tačiau į šį A. Zuoko manevrą, pasak „Delfio“, nesureagavo.

Artūras Paulauskas, Naujosios sąjungos (socialliberalai) pirmininkas siūlo visoms politinėms jėgoms dar iki rinkimų atversti kortas ir viešai pareikšti savo poziciją dėl šilumos tinklų nuomos sutarties – pasirašyti deklaraciją dėl Vilniaus šilumos ūkio valdymo. Pasak A. Paulausko, būtina peržiūrėti savivaldybės ir „Dalkia“ grupės miesto šilumos tinklų nuomos sutartį. Tam yra nemažai teisinių prielaidų.

Vilniaus savivaldybės tarybos opozicijai nepavyko inicijuoti šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo su Prancūzijos koncernu „Dalkia“. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotą projektą trečiadienį palaikė tik 18 savivaldybės tarybos narių, tuo metu 23 politikai balsavo prieš ketinimus nutraukti sutartį ar kitaip ją peržiūrėti, rašo delfi.lt Balsas.

Vilniaus mieto savivaldybės taryba trečiadienį svarstys klausimą, ar pradėti Vilniaus šilumos tinklų nuomos su Prancūzijos koncernu „Dalkia“ sutarties nutraukimo procedūrą. Birželio mėnesį Vilniaus valdžia nepritarė siūlymui sutartį su „Dalkia“ pratęsti dar dvidešimčiai metų, iki 2037 m. 2002 metais Vilniaus miesto taryba su „Dalkia“ pasirašė 15-kos metų trukmės šilumos ūkio nuomos sutartį.

Kontrolės ir audito tarnyba atliko veiklos auditą Dėl SP AB "Vilniaus šilumos tinklai" šilumos tinklų nuomos keturšalės sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės, "Vilniaus šilumos tinklų", "Vilniaus energijos" ir "Dalkia" naudingumo vilniečiams.

Vilniaus meras išvengė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos Priežiūros komiteto nuobaudos. Ši jam grėsė dėl to, kad meras birželio pabaigoje balsavo už Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimą su Prancūzijos koncernu „Dalkia“, nors partijos prezidiumas rekomendavo sprendimo nepalaikyti.

Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad Vilniaus miesto šilumos ūkio nuoma daugiau kaip 10-čiai metų pažeistų įstatymus. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai teigia, kad Valstybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų. Taip pat valstybės turto valdytojas baigiantis sutarties terminui turi imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią sutarčiai tapti neterminuota.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius penktadienį kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas patikrinti, ar Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimas reikštų būtinybę skelbti konkursą laikantis viešųjų pirkimų reikalavimų. Miesto tarybos nariui kilo abejonių, ar tarybos sprendimas, pagal kurį pirkimas pagal viešųjų pirkimų reikalavimas nėra numatytas, nepažeistų įstatymų.

Sostinės valdžios  sprendimai užkliuvo ir premjerui Andriui Kubiliui. Pasak vyriausybės vadovo, sostinės savivaldybės sprendimas dėl Vilniaus šilumos ūkio nuomos reikalauja rimtos teisinės ir finansinės analizės. Anot jo, reikia įvertinti tai, ar šilumos ūkio nuomos sutartį, neskelbiant konkurso, su Prancūzijos koncernu „Dalkia" galima pratęsti dar 20 metų.

Europos aikštėje, priešais sostinės savivaldybę, vėl bus reikalaujama nepratęsti šilumos ūkio nuomos sutarties su prancūzų kompanija "Dalkia" dar dvidešimčiai metų. Į protesto akciją miestiečius kviečia Socialdemokratų sąjungos Vilniaus skyrius kartu su profesine sąjunga "Solidarumas", Jungtinio demokratinio judėjimo Vilniaus skyriumi, kitomis profsąjunginėmis bei visuomeninėmis organizacijomis ir judėjimais.

Praėjusią savaitę visuomenę pasiekė Vilniaus miesto mero išplatinta informacija, kad sostinės valdžia apsisprendė parduoti dalį turto – savivaldybei priklausančias įmones, nekilnojamojo turto objektus. Dėl šio privatizavimo rugsėjo 30 d. principinį susitarimą pasirašė visos valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos. Bus atsisakoma neva savivaldai nebūdingų funkcijų ir nereikalingo turto.

Pasaulis iš krizės gelbstisi stiprindamas valstybės vaidmenį, didindamas valstybinio sektoriaus įtaką ir svorį, perimdamas į valstybės rankas iš privataus kapitalo eilės įmonių valdymą, žymiai aktyviau gindamas viešąjį interesą. Visiškai priešingą poziciją pademonstravo Vilniaus miesto savivaldybės vadovas praėjusią savaitę paskelbdamas apie „naujo kelio pradžią“ – neva strateginę reformą, kurios tikslas parduoti savivaldybei priklausančias įmones ir nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus valdžia su Vilniaus šilumos tinklus valdančia „Vilniaus energija“ dėl šilumo kainų tarifų kol kas tik kalbasi. Sostinės valdžia rugsėjį ketina priimti ir prieštaringai vertinamą investicijų į Vilniaus šilumos tinklus planą. Kauniečiams ir klaipėdiečiams šildymas pastaruoju metu pigo: dėl sumažėjusių kuro kainų šilumos gamyba atpigo ir Valstybinė kainų energetikos komisija (VKEK) jau patvirtino naujus tarifus. Vilniuje šis procesas vilkinamas.

Kilus diskusijoms dėl daugiabučių namų renovavimo tikslingumo bei finansinės naudos (ar nuostolingumo) gyventojui, tiek Vyriausybė, tiek jos oponentai apsimeta, kad nemato pačio svarbiausio „kamino“, pro kurį miestiečių brangiai apmokama šiluma iškeliauja į kosmosą. Tai šilumos trasos. Jose prarandama, įvairiais skaičiavimais, nuo 40 iki 60 procentų šilumos energijos. Tikriausiai ne vienam teko matyti, kad ten, kur sovietų metais buvo išvedžiotos trasos, greičiau nutirpsta sniegas.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, kad nors Vilniuje ir inauguruotas naujas meras, tačiau grįžta senos „Rubicon group“ tradicijos. Mat naujoji sostinės valdžia pagalbą šiai bendrovei pradeda nuo šiukšlių. Nuverstas Vilniaus meras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Juozas Imbrasas įžvelgia naujosios sostinės valdžios palankumą „Rubicon group“ įmonėms.

Į trečiadienį prie sostinės savivaldybės surengtą mitingą „Dėl sutarties su „Vilniaus šilumos tinklų“ nuomininke „Dalkia“ nutraukimo ir nepagrįstų kainų už komunalines paslaugas“ susirinko apie 200 žmonių, iš kurių dauguma - pensininkai.

Šiandien prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato įvyko mitingas prieš, kaip teigia organizatoriai – partija „Frontas“, „nesąžiningas šilumos energijos ir komunalinių paslaugų kainas bei prieš atgimusią „abonentinę“ sistemą savivaldybėje“. „Frontininkų“ teigimu, naujoji Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdančioji dauguma gina verslo grupių interesus visų sostinės gyventojų sąskaita. „Neperžiūrimos žalingos visuomenei sutartys, keliamos kainos, tarybos veikloje nėra skaidrumo.

Rytoj prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato „Frontas“ rengia mitingą prieš šilumos energijos ir komunalinių paslaugų kainas bei, kaip teigia mitingo organizatoriai, „prieš atgimusią „abonentinę“ sistemą savivaldybėje“. Dalyvauti mitinge „Frontas“ pakvietė visas Vilniuje veikiančias visuomenines organizacijas.

Prancūzų valdoma bendrovė „Vilniaus energija“, išsinuomojusi sostinės šilumos ūkį ir kadaise už tai miestui žadėjusi milijonines investicijas, dabar papurtyti piniginę siūlo pačiai Vilniaus savivaldybei ir vilniečiams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) iki vasaros pabaigos pristabdė privačios bendrovės „Vilniaus energija“ užmojus dar apie 51 proc. (iki 34,09 ct už kWh be pridėtinės vertės mokesčio) branginti šildymą sostinės gyventojams.

Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ naujausiame numeryje teigiama, jog skandalingai pagarsėjusios bendrovės „Rubicon group“ suklestėjimas siejamas su Artūro Zuoko veikla sostinės mero poste, tačiau net jam pasitraukus kompanijai sekasi puikiai. Prisitaiko prie visų valdžių A. Zuoko pasitraukimas iš Vilniaus mero pareigų nesumažino nei „Rubicon group“ užmojų, nei įtakos.