dalia asanavičiūtė

Pirmajame Seimo rinkimų ture Seinuose esančioje Lietuvos atstovybėje balsavo ne tik Pasaulio lietuvių apygardoje dėl mandato kovojanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Dalia Asanavičiūtė, bet ir dvi jos patarėjos bei komisijos, kuriai pirmininkauja D. Asanavičiūtė, patarėja, praneša naujienų portalas „Delfi“. Ketvirtadienį tai portalui patvirtino pati Seimo narė.

Sekmadienį antrą kartą rengtam ir nepavykusiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisas. Jos teigimu, nors referendumas ir nebuvo sėkmingas, daugiau nei milijonas jam pritarusių Lietuvos piliečių rodo, kad šiam klausimui visuomenė pritaria. Todėl, teigia politikė, reikia ieškoti kitų sprendimų, kaip keisti situaciją.

Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavimo rezultatus, trečią kartą referendumo nebeorganizuotų. Pasak jos, bent jau artimiausiu metu to daryti, veikiausiai, niekas nesiims. „Labai gaila, apmaudu ir širdis skauda, bet tenka pripažinti faktą, kurio naktį nenorėjau pripažinti“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.

Atskleista, kad dvi garsaus Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus atžalos įgijo, o galbūt ir tebeturi Lietuvos pilietybes. Ar tai Lietuvos tarnybų klaidų rezultatas? Ar oligarcho vaikai gali netekti lietuviškų pasų? Apie šią situaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ įkūrėjas Šarūnas Černiauskas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Dalia Asanavičiūtė ir Mišrios Seimo narių grupės atst...

Trys konservatoriai siūlo leisti Seimo narių padėjėjais įdarbinti ir asmenis, neturinčius aukštojo išsilavinimo. Dalia Asanavičiūtė, Matas Maldeikis ir Andrius Vyšniauskas parengė Seimo statuto pataisas, kad parlamentarų padėjėjai būtų įdarbinami pagal darbo sutartį ir jie nebebūtų politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Nuo karo pabėgusių ir Lietuvoje jau įsidarbinti spėjusių ukrainiečių nenoras mokytis lietuvių kalbos jau tampa galvos skausmu valstybinėms institucijoms ir politikams. Net 9 iš 10-ies Lietuvoje įsidarbinusių ukrainiečių mūsų kalbos mokytis nenori, nors ją mokėti įpareigoja seniai galiojantis Vyriausybės nutarimas.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Seime – siūlymas kovoti su lietuviškai nekalbančiais pavežėjais, kurie nesugeba susikalbėti su savo klientais. Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata mano, kad užsieniečiai vairuotojai, pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių, Azijos, turi arba išmokti lietuvių kalbą, arba atsisveikinti su šiuo darbu. Visiems klientus darbo vietoje aptarnaujantiems užsieniečiams privalomą kalbos žinojimą parlamentas ruošiasi įtvirtinti įstatymu.

Seimas palaimino Pilietybės įstatymo pataisą, kuri leis atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę, jei ją turintis asmuo keltų grėsmę šalies interesams, palaikydamas šalis agresores. Pataisą dalis Seimo narių ėmė rengti po to, kai išimties tvarka pilietybę gavusi Rusijos pilietė Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu dar vasarą čiuožė Kremliaus ruporo Peskovo žmonos Tatjanos Navkos šou.

Nuo šiol bus galima atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę iš asmenų, kurie palaiko valstybes, keliančias grėsmę Lietuvos ar sąjungininkų saugumo interesams bei taip žemina Lietuvos vardą. Tam ketvirtadienį pritarė Seimas, priėmęs atitinkamas Pilietybės įstatymo pataisas.

Seimo opozicija ketvirtadienį blokavo Pilietybės įstatymo pataisas, numatančias galimybę už agresorių palaikymą atimti išimties tvarka įgytą Lietuvos pilietybę. Parlamentarai pritarė pataisoms pastraipsniui, bet paskelbus galutinį balsavimą dėl viso įstatymo priėmimo opozicinių frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės nariai nesiregistravo, tokiu būdu nesusidarė kvorumas, būtinas per įstatymų priėmimą.

Ar Sausio 13-oji turėtų būti paskelbta nedarbo diena? Šis klausimas kelia diskusijas jau ne pirmus metus, tačiau Seimas projektą dėl papildomo šventinio laisvadienio vis atmeta. Tačiau kai kurie parlamentarai neatlyžta ir sako, kad klausimą kels iš naujo.  Kiti sako, kad šalyje šventinių nedarbo dienų ir taip per daug, tad laisvadienį Sausio 13-ąją reiktų skelbti vietoje kurios nors kitų šventinių dienų – gegužės pirmosios ar lapkričio antrosios.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Po daugiau nei 10 metų Seimo kavinėje parlamentarai vėl gali nusipirkti alkoholio. Tačiau nestipraus – iki 15 laipsnių. Kai kurie parlamentarai neslepia, kad esant progai pakels vyno taurę, o kitiems atrodo, kad restorane turėtų būti ne vien vyno, šampano ir alaus, bet ir stipresnio alkoholio – prabangaus viskio.

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

Seime kelią skinasi Pilietybės įstatymo pataisa, kuri leistų atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę, jei ją turintieji keltų grėsmę Lietuvos interesams, palaikydami šalis agresores. Pataisą parlamente imta rengti po to, kai Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusi čiuožėja Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu rugpjūtį Sočyje pasirodė Putino patarėjo žmonos organizuotame šou.

Pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvą paliko daugiau žmonių negu tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, nemaža dalis jau emigravusių piliečių norėtų grįžti, bet tam jiems kelią užkerta mažos įsidarbinimo galimybės, mat darbdaviai mieliau renkasi pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai ragina Krašto apsaugos ministeriją ir kariuomenę siekti, jog karo tarnybos alternatyvos užsienio lietuviams būtų taikomos plačiau. Parlamentarė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad 20-25 proc.

Regioniniame laikraštyje „Biržiečių žodis“ išplatinta sovietinė propaganda, šlovinanti sovietinę kultūrą ir niekinanti partizanus, patraukė ne tik vietinių skaitytojų, bet ir Seimo narių akį. Dėl šios publikacijos jau kreiptasi į atsakingas institucijas. Tuo metu leidinio vyriausioji redaktorė apgailestauja, kad įvyko nesusipratimas, ir teigia, jog tekstą mėginta pateikti kaip propagandos pavyzdį.

Rinkimų kovoje galimos visos priemonės, net jei varžosi galimos koalicijos partnerės. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Laisvės partijos kandidatai antrajame rinkimų ture varžosi ne vienoje apygardoje, bet bene didžiausią dėmesį traukia lenktynės dėl mandato Pasaulio lietuvių apygardoje.

Vyriausybė skelbia, kad Lietuva pasiruošusi priimti visus emigrantus, kurie po „Brexit“ nuspręstų grįžti į gimtinę. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė tv3.lt sakė, kad dauguma svarsto tokią galimybę, tačiau ekonomisto teigimu, Lietuva priimti visų norinčių grįžti negali. „Visi, kurie nuspręs, 100 tūkstančių, 200 tūkstančių, grįžti į Lietuvą, jie visi yra laukiami ir mes tikrai esame pasirengę“, – taip dar sausio viduryje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Sekmadienio vakarą užsienio žiniasklaidoje pasirodė daugiau informacijos apie Britanijoje nužudytą 14-metę paauglę lietuvę. Kaip rašoma „Daily Mail“, internete po straipsniais apie mirusią mergaitę plūsta labai blogi komentarai. Pareigūnai žada kovoti su „troliais“, kurie bando suteršti mergaitės vardą. Apie tai pareigūnams pranešė mergaitės šeima, kuri tiesiog maldauja ramybės.

14-metės lietuvės kūną Vulverhamptono parke, miesto centre, pastebėjo praeivis. Šiurpaus reginio sukrėstas žmogus nedelsdamas iškvietė vietos pareigūnus. Apžiūrėję kūną, jie konstatavo paauglės mirtį ir tvirtino nieko nebegalėję padaryti, kad mergaitė išgyventų. Neilgai trukus savo namuose sulaikyti du įtariamieji – šešiolikmetis ir septyniolikmetis. Sukrėtė lietuvių bendruomenę Kokios jie tautybės – kol kas neatskleidžiama.

„Sveiki, atvykau į Angliją per įdarbinimo agentūrą. Tikėjausi, kad padės užsidirbti pinigų, bet atvykus mus paliko autobusų stoty ir pasakė, kad netrūkus mūsų atvažiuos pasiimti verslininkas. Mes pralaukėme tris valandas, bet taip niekas ir neatvyko, tada supratome, kad buvome apgauti...“ Tokiais sakiniais savo istoriją Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės psichologinės pagalbos ir informacijos centrui pradeda mūsų tautietis.

Mat svarais ir kronomis Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse atlyginimus gaunantys lietuviai dėl pasikeitusių įstatymų kreditus gali matyti kaip savo ausis. Kol norintys grįžti emigrantai piktinasi, kad negali Lietuvoje gauti paskolos būstui, Lietuvos bankas neslepia, kad griežtesnis kreditų davimas emigrantams gali atpiginti būstą Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ateityje žada grįžti į Lietuvą.