čiaudulys

Yra daugybė atvejų, kai verčiau norėtume sulaikyti čiaudulį – vairuodami automobilį, per egzaminą ar mirtinai tylų, svarbų susitikimą. Tačiau paaiškėjo, kad bandymas slopinti čiaudulį gali būti ne pati geriausia mintis, o neseniai paskelbtame pranešime apie aprašytas vieno vyro atvejis, kuomet dėl sulaikyto čiaudulio jam įtrūko trachėja, rašoma portale „IFL Science“. Dėl šienligės vyras, vairuodamas automobilį, pajuto, kad pradeda čiaudėti.

Atšalus orams ir padidėjus drėgmės kiekiui – gali atsirasti palankios sąlygos pelėsio atsiradimui. Šis mikroorganizmas gali sukelti alergiją, kuri taip pat gali būti pavojinga ir sveikatai. Apie tai, kaip atpažinti alergiją pelėsiui ir numalšinti jos simptomus, tv3.lt naujienų portalui pasakoja „Benu“ vaistinės atstovė – vaistininkė Urtė Jankauskaitė.

Peršalimas dažna ligos forma, kuri sukelia simptomus kaip: sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, kosulys ir bendras silpnumas. „Eurovaistinė“ vaistininkė Dovilė Tervydė sako, kad atšalus orams, matomas padidėjęs peršalusių žmonių skaičius, tad daugiau žmonių rūpinasi savo vastinėle ir imuniteto stiprinimo preparatais.  D. Tervydė teigia, kad pajutus peršalimo simptomus, reikėtų atkreipti dėmesį į savo savijautą.

Žydint vis daugiau augalų, įsibėgėja ir pavasarinis alergijų sezonas. Pernelyg dažnai čiaudintys, kosintys, sloguojantys pacientai jau dažniau kreipiasi ir į alergologus. Šie patikina, kad dar ne visi augalų žiedadulkėms alergiški žmonės žino apie savo problemą. Jie ragina gyventojus susirūpinti savo sveikata, jei pajuto neįprastus simptomus, ir laiku kreiptis į alergologus ar net pulmonologus. „Alksnis jau baigėsi, jo gal yra mažiau.

Būdingiausi šios ligos simptomai yra uoslės praradimas, nuolatinis kosulys ir karščiavimas, tačiau pilnai paskiepyti žmonės teigia, kad atsirado naujas simptomas – čiaudulys, nors užsikrėtę neskiepyti žmonės šio simptomo neturi. Londono King‘s koledžo (KCL) tyrėjai teigia, kad neskiepytiems žmonėms čiaudulys rodo peršalimą arba šienligę ar kitą alergiją. Jie sako: „Nevakcinuotieji patiria tokius pat simptomus kaip ir paskiepyti žmonės, tik pastarieji užsikrėtę serga lengviau ir trumpiau.

Tikriausiai esate girdėję legendą apie tai, kas atsitiktų, jei nusičiaudėtumėte atmerktomis akimis. Na, jus tikriausiai nuramins patvirtinimas, kad jūsų akies obuoliai neiššauna iš jūsų akiduobių kaip šampano kamščiai. Oro tarpai nosyje ir gerklėje nesusijungia su niekuo už akių, vadinasi, čiaudulys jokiu būdu negali sukelti spaudimo, kuris priverstų jūsų akis iššauti ir kaboti kaip virvele surišti kamuoliukai. Tačiau yra ir kitų pavojų, apie kuriuos norėtume nežinoti.

Šiltieji metų sezonai yra sunkiausias laikas tiems, kurie kenčia nuo labiausiai paplitusios alergijos formos – polinozės arba, kaip mums įprasta vadinti, žiedadulkių alergijos. Čiaudulys, ašarojančios akys, nosies gleivinės užburkimas – taip paprastai įsivaizduojame pagrindinius alergijos požymius.

Rudens sezonas atneša ne tik daugiau lietaus, bet ir nerimo tėvams dėl galimų jų vaikų susirgimų. O susirgti šiuo metų laiku tikrai lengva, juk keičiantis orams organizmas tampa mažiau atsparus virusams ir bakterijoms. Apie tai, kaip mityba gali padėti stiprinti imunitetą ir išvengti ligų, o su jomis ir vaistų ar net antibiotikų vartojimo, pasakoja gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Gydytojai dažnai įspėja dėl tam tikrų žalingų įpročių, kurie gali stipriai pakenkti sveikatai. Tačiau į tokius patarimus reaguojama tik tada, kai jau skaudžiai pasimokoma. Taip nutiko ir jaunam britui, kuris slopindamas čiaudulį susiplėšė gerklę, rašo BBC. Gydytojai dažnai kartoja, kad čiaudulio slopinimas užspaudžiant nosį ir burną gali sukelti baisių pasekmių. Leičesterio medikai paviešino tai patvirtinantį baisų atvejį.

 Šiuolaikinėje visuomenėje sergančiųjų alerginėmis ligomis – begalės. Dažnas jau pripratęs prie kankinamų nemalonių ligos simptomų, o vizitai į vaistinę ar atsisakyta mėgstama veikla – įprastas reiškinys. Tačiau visa tai gali pasikeisti, tvirtina gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis. Jau šiandien alergiją galima išgydyti alergenui taikant specifinę imunoterapiją.

Čiaudulys dažniausiai mus užklumpa atšalus orui ir paprastai yra siejamas su slogos pradžia. Tai procesas, kai žmogus staigiai iškvepia orą per nosį dėl nosiaryklėje prisikaupusių dulkių, alergenų, mikrobų bei gleivių. Taigi visos šios nereikalingos organizmui medžiagos, užuot nukeliavusios gilyn į kvėpavimo takus, išmetamas su oru lauk. Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams. Kaip tik dėl šios priežasties jų ir atsiprašome.

Kabinete nusičiaudėjo kolegė, tačiau nekreipiate dėmesio? Ofiso darbo vietos kaimynas iš kišenės vieną po kitos traukia nosinaites? Po kelių dienų jaučiate peršalimo simptomus ir puolate kaltinti kolegas: „Užkrėtei mane!” O kodėl neuždavėte pagrindinio klausimo – jį užduosime mes!...

Įpusėjus pavasariui žmones vis dažniau vargina varvanti nosis, ašarojančios akys ir stiprus kosulys – kai kurie jų virsta namų įkaitais, kadangi žengti į gatvę neįmanoma dėl itin sunkių alergijos žiedadulkėms simptomų. Medikų teigimu, dėl alergijos kasmet kenčia vis daugiau žmonių, jos simptomai darosi sunkesni ir ateityje tik stiprės, tad Europos alergologijos akademija gegužės mėnesį paskelbė slogos ir imunoterapijos mėnesiu.

Mintys apie seksą gali sukelti čiaudulį, teigia britų mokslininkai. Tokias išvadas jie padarė stebėję vidutinio amžiaus pacientą, kuris pradeda nekontroliuojamai čiaudėti, kai tik pagalvoja apie seksą. Mokslininkai mano, kad tai gali būti būdinga ir moterims. Per internetą jie jau surado 17 vyrų ir moterų, kuriems pasireiškia toks refleksas. Dar trys žmonės nurodė, jog nusičiaudi iš karto po orgazmo.

Ką mes žinome apie savo kūną? Atrodo, kad daugybė gydytojų ir įvairiausių sričių mokslininkų jau išnarstė kiekvieną mūsų kūno dalelę, tačiau nuolat atrandama dar kas nors naujo ir stebinančio! O kartais net ganėtinai nemalonaus... Pateikiame jums 15 faktų apie žmogaus kūną, kurie privers į save pažvelgti kiek kitaip, o gal net ir šiek tiek pašiurpins: 1. Blakstienose gyvena mažos erkutės Kai pagalvoji, keista ir kiek nemalonu – daugelio žmonių blakstienose gyvena visai visai mažytės erkutės.

Galbūt nesusimąstėte, tačiau aplinka daro įtaką net ir tokiam spontaniškam veiksmui, kaip jūsų čiaudulys. Čiaudėjimas atrodo vienas labiausiai nevaldomų reiškinių. Nepaisant to, turėdami klausą žmonės gali pakoreguoti čiaudulio sukuriamą garsą. Anglakalbiams būdingu „achoo” kurtieji nepasižymi – jų čiaudulio skambesys yra tiesiog oro, staigiai išsiveržiančio iš kvėpavimo takų, sukeliamas garsas.

Ar smarkiai peršalęs vairuotojas turėtų sėsti prie vairo? Apskaičiuota, kad peršalus sugebėjimas vairuoti automobilį suprastėja maždaug 50 proc. Žmogaus, jaučiančio sunkius peršalimo simptomus, reakcijos trukmė yra ilgesnė nei asmens, kuris išgėrė keturis didelius stiklus viskio, skelbia Telegraph.co.uk. Tyrimas įrodė, kad sunkiai peršalę vairuotojai yra linkę staigiai stabdyti ir turi problemų sklandžiai įveikdami posūkius – tai lemia suprastėjusi orientacija aplinkoje.

Kartais, kai gydytoja Roberta Pagon pažiūri tiesiai į saulę, nutinka keistas dalykas. Ji nusičiaudi. Ir ne vieną, o dažniausiai tris kartus. Tačiau ji savo šeimoje ne vienintelė, imanti čiaudėti vos saulės šviesai pasiekus veidą. Du jos vaikai reaguoja nusičiaudėdami tris kartus iš eilės. Taip elgiasi ir vaikaitis, tačiau jis čiaudėja tik kartą. Keistas sutapimas? Visai ne, teigia R. Pagon, Sietlo vaikų ligoninės genetinės medicinos pediatrė.

Naujausias tokių kultiniais tapusių filmų, kaip „Narkotikų kelias“, „Oušeno 11“, „Erina Brokovič“ režisieriaus Steveno Soderbergho darbas „Užkratas“, mūsų šalies kino teatruose pasirodysiantis jau šį savaitgalį, pasakos istoriją apie daugybę žmonių visame pasaulyje per labai trumpą laiką nužudantį baisų virusą. Įdomu tai, kad yra tokių, kuriems tokia katastrofa atrodo netgi seksuali.

Sergančiųjų eilės nutįso prie gydytojų kabinetų durų. Daugiausia jose – moksleivių, kuriems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dėl kurių dažniausiai vargina sloga, užgulta nosis, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, čiaudulys, akių gleivinės paraudimas. Praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė net 571 šiauliečiui ir tai – dvigubai daugiau, nei prieš tai buvusią savaitę.

Vienas italas, kuriam Naujųjų metų išvakarėse paklydusi kulka peršovė galvą, ją iščiaudėjo pro nosį. 28 metų Darco Sangermano 0,22 kalibro kulka pataikė į smilkinį, kai jis su drauge vaikščiojo Neapolio gatvėmis, rašo telegraph.co.uk. Kulka perėjo per kairiąją jo galvos pusę, už akiduobių ir pateko į nosies kanalą, bet nesukėlė jokių rimtų sužeidimų.

Tridienė karštinė – dažnai vaikus aplankanti, tačiau savaime praeinanti liga. Suserga maži vaikučiai, dažniau –nuo kelių mėnesių iki vienerių metų amžiaus. Bet gali sirgti ir keturmečiai. Staiga pakyla temperatūra (38-40,5° C), karščiuojama nuo trijų iki septynių dienų. Liga plinta oro lašeliniu (čiaudintis vaikutis gali užkrėsti kitą) ir fekaliniu (kai pasinaudojus tualetu nenusiplaunama rankyčių) būdu. Tridiene karštine galima užsikrėsti darželiuose, ligoninėse. Ligą sukelia virusai.